Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-10-23 · Byla Nr. A2.6.-789-903/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-10-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-23
Bylos Nr.
A2.6.-789-903/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00617-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
R. A.
Advokatai
Mindaugas Martinaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-789-903/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00617-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 23 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2014-07-25, apie 22.56 val., Klaipėdos ir Naujosios gatvių sankryžoje, Priekulės mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 0,48 promilės). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. nesutiko su tuo, jog jis vairavo neblaivus. Paaiškino, jog Klaipėdoje dalyvavo Jūros šventėje, apie 18-19 val. išgėrė bokalą alaus, kadangi namo turėjo važiuoti tik po fejerverkų. Tačiau namo išvažiavo anksčiau, apie 22.45 val. Priekulės mstl. policijos pareigūnai buvo surengę reidą, eilėje jis prastovėjo apie 10 min. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis jiems pasakė, kad prieš 4-5 val. išgėrė bokalą alaus. Alkotesteris pirmą kartą jam girtumo nenustatė, policijos pareigūnas liepė jam pūsti dar kartą, kadangi jis per mažai įpūtė oro. Po tinkamo pūtimo alkotesteris parodė 0,48 promilių girtumą, su tokiais parodymais jis nesutiko. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis bus nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, liepė susirasti asmenį, kuris vairuos automobilį. Kai atvažiavo jo pažįstamas asmuo, policijos pareigūnai baigė forminti dokumentus. Tik po beveik valandos nuo sustabdymo jie išvažiavo iš įvykio vietos. Jie nuvyko į Klaipėdą į ligoninę išsitirti kraują, tačiau vienoje ligoninėje, pralaukus didelę eilę, jo nepriėmė, tada jie važiavo į kitą ligoninę. Tokiu būdu ne dėl jo kaltės kraujas iš jo buvo paimtas tik praėjus 3 valandoms po girtumo nustatymo. Be to, ligoninėje nustatė, kad tuo metu jis jau buvo blaivus ir gali vairuoti, o vėliau kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G. Ž. parodė, kad pagal užduotį jų ekipažas patruliavo Priekulės mstl., pasirinktinai apie 22.50 val. (patikslino tarnybiniame pranešime akivaizdžiai neteisingai nurodytą laiką, kadangi girtumą tikrino iškart po sustabdymo) sustabdė R. A. vairuojamą automobilį, tikrinant dokumentus iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo girtumas buvo patikrintas alkotesteriu. R. A. su alkotesteri parodymais nesutiko, sakė, kad alų gėrė prieš 4 valandas. Girtumas buvo nustatinėjamas tinkamai pagal nustatytas taisykles, alkotesteris nerodo duomenų, jei asmuo neįpučia reikiamo kiekio. Po to, kai alkotesteris parodo rezultatą, atspausdinamas kvitas ir esant girtumui, rašomas protokolas ir kiti būtini dokumentai. Ši procedūra gali užtrukti iki valandos laiko. Netikėti šio liudytojo policijos pareigūno parodymais teismas neturi pagrindo, todėl abejonių dėl tinkamos girtumo nustatymo alkotesteriu procedūros nėra.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis R. A. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARYK-0094“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite, kuriame nurodyta, jog R. A. 2014-07-25 22.56 val. nustatytas 0,48 promilės girtumas (9 b.l.). Nors R. A. į bylą pateiktame 2014-07-26 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog aparatu „Lion alcolmeter 500“ 2014-07-26 01.51 val. R. A. nustatytas 0,06 promilės girtumas, po 7 minučių 0,00 promilių (20 b.l.), o 2014-08-01 specialisto išvadoje Nr.T-A 6648/14(01) nurodyta, jog atlikus kraujo tyrimą, kuris buvo paimtas 2014-07-26 02.00 val., R. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (21 b.l.), tačiau, teismo nuomone, minėti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas ir specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus maždaug trims valandoms nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau, atsižvelgiant į žmogaus organizmo gebėjimą per tam tikrą laiką suskaidyti tam tikrą alkoholio kiekį, nepaneigia to, kad R. A. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2014-07-25 22.56 val. Pažymėtina ir tai, kad, pasak paties R. A., jis iki girtumo nustatymo Priekulėje 10 minučių pralaukė eilėje, o prieš tai važiavo iš Klaipėdos m., kur gėrė alaus.

Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus maždaug trims valandoms nuo pažeidimo fiksavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr. N444-344/2008), todėl R. A. atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai ( Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai vilkino dokumentų forminimo procedūras, dėl ko R. A. tik po 3 valandų nuo girtumo nustatymo nuvyko į ligoninę kraujui išsitirti. Priešingai, iš Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas praėjus 36 minutėms nuo girtumo nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, darytina išvada, kad R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) girtumo laipsnis.

R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. A. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti R. A. mažesnį nei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

R. A. padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo laipsnio, nesant būtinybei tai daryti, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai, kad R. A. pripažino galimai vairavęs išgėręs, dirba, darbdavio ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, jo darbo vieta yra tolokai nuo gyvenamosios vietos, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ir jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos R. A. atsakomybę švelninančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracines nuobaudas sankcijų už padarytus pažeidimus ribose. Tokiu būdu teismas laiko galimu R. A. paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000,00 Lt (289 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti R. A., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus