Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2301-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
2A-2301-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00457-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
D. K., L. K., V. K., K. B.
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2301-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00457-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. K. (D. K.), L. K., V. K. ir K. B., išvadą teikianti institucija -Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl skolos už buto nuomą priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1) nutraukti 2009 m. balandžio 10 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0908, sudarytą tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. K.;

2) iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;

3) priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir L. K. 3 098,32 Lt skolos už būsto nuomą ir 2 665,26 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Kadangi atsakovai pagal 2009 m. balandžio 10 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0908 savo sutartinių įpareigojimų nevykdo, todėl, remiantis CK 6.610, 6.611 straipsniais, prašė nuomos sutartį nutraukti, iškeldinant atsakovus iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovo skaičiavimais, susidaręs įsiskolinimas už būsto nuomą ir komunalines paslaugas sudaro 5 764,58 Lt, todėl prašė ją (skolą) priteisti iš atsakovų teismine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų D. K. ir L. K. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 3 098,32 Lt skolą už socialinio būsto nuomą, 2 665,26 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5 764,58 Lt) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo (2014-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios visos gyvenamosios patalpos perduotos ieškovui. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. K. 2009 m. balandžio 10 d. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0908, tačiau sutartis buvo netinkamai vykdoma, dėl ko susidarė 5 763,58 Lt įsiskolinimas. Spręsdamas dėl atsakovams taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), su atsakovais D. K. ir L. K. gyvena nepilnamečiai vaikai – K. B. ir V. K.; atsakovė L. K. dirba operatore UAB „Dalis“, jos mėnesio pajamas sudaro 800 Lt darbinių pajamų ir 360 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų (už V. K.); atsakovas D. K. nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, pajamas gauna iš atsitiktinių uždarbių, tačiau jis prižiūri neįgalų vaiką V. K.; atsakovai žino apie įsiskolinimus ir neatsisako jų mokėti, tačiau šiuo metu negali sumokėti visų sumų, o antstoliai dalį skolos atsakovei L. K. nuskaito nuo jos darbo užmokesčio. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad, atsakovų iškeldinimo atveju, D. K. ir L. K. neturėtų galimybės užtikrinti sau bei sūnums gyvenamosios vietos, nes duomenų, kad atsakovai turėtų kito nekilnojamojo turto, nėra. Atsakovai laikytini itin socialiai pažeidžiamais asmenimis ir atsakovų interesai šioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus. Tokiu būdu asmenų iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Be to, atsakovai atitinka mažas pajamas gaunančių ir socialiai remtinų asmenų kriterijus, todėl pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktą savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu. Nenustatyta ir atsakovų nesąžiningumo, jų piktnaudžiavimo savo teisėmis. Remdamasis išdėstytais argumentais bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas konstatavo, kad nuomos teisiniai santykiai negali būti nutraukti ir atsakovai negali būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nes iškeldinimas nėra proporcingas ieškovo siekiamam teisėtam tikslui, todėl ieškovo reikalavimai dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų netenkinti. Teismas nustatė, kad atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. sudaro 3 098,32 Lt, skola už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. sudaro 2 665,26 Lt. Įvertinęs tai, kad atsakovai nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovu už nuomos paslaugas, taip pat nemoka mokesčių už šildymą ir karštą vandenį, todėl, remdamasis CK 6.583, 6.584, 6.210 straipsniais, teismas priteisė solidariai iš atsakovų D. K. ir L. K. susidarius įsiskolinimus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje, kurioje netenkintas ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: teismas turėjo teisinį pagrindą pagal CK 6.611 straipsnį nutraukti nuomos sutartį ir iškelti atsakovus iš patalpų, nes jie (atsakovas) nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nemoka už patalpų nuomą, o nuo 2010 m. lapkričio 16 d. nemoka už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas. Atsakovas D. K. 2012 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio Nr. 12/169 dėl 2 192,98 Lt skolos už buto nuomą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. bei 2012 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio Nr. VE/VMB-12/90 dėl 1 134,55 Lt kolos už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. neapmokėjo. Nėra padengtas ir įsiskolinimas, priteistas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2045-433/2012. Atsakovas D. K. ne tik kad nedirba, tačiau nėra registruotas Darbo biržoje, pajamas gauna iš atsitiktinių uždarbių, taigi nesirūpina nei savo, nei savo šeimos, kaip teigia teismas, sunkios materialinės padėties pagerinimu, o dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo skola tik didėja. Toks atsakovų elgesys, taip pat ir tai, jog atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, akivaizdžiai parodo jų abejingumą prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu ir jų suinteresuotumo trūkumą ne tik minėtus įsipareigojimus vykdyti, bet ir ginti poziciją ginčo teisenoje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais), taigi ir valstybės neturi pozityvios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, jos taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino faktinės aplinkybės, jog Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2013 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. A16 -130 (2.1.28-AD4) nusprendė nepatvirtinti atsakovams teisės į socialinio būsto nuomą ir pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreiptis į teismą dėl nuomininko iškeldinimo iš socialinio būsto dėl susidariusių skolų ir skolų grafiko nevykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad dėl atsakovų piktnaudžiavimo socialiai pažeidžiamų asmenų statusu, prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos ir kitus mokesčius už patalpos teikiamas paslaugas nevykdymo pažeidžiamas teisėtas ieškovo bei patalpų savininko interesas ir atimama galimybė netrukdomai naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Atsiliepimas

Atsakovai D. K., L. K., V. K. ir K. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Remiantis CK 6.611 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taigi nurodytoje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai (gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir asmenų iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos) gali būti taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Apeliantas (ieškovas) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ akcentuoja Konvencijos 8 straipsnį, kuriame nėra aiškiai įtvirtintos asmens teisės būti aprūpintam būstu, tuo pačiu teigiant, kad nėra ir valstybės pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakovams ir buvo suteiktas socialinis būstas. Priėmus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. 30-596, 2009 m. balandžio 10 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. K. buvo pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/0908, pagal kurią atsakovams išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai gana ilgą laiką (apie 3 metus) nevykdo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko susidarė 5 764,58 Lt įsiskolinimas už nesumokėtą nuomą ir komunalinius mokesčius. Kaip paminėta, pagal CK 6.611 straipsnį, faktinė aplinkybė dėl nuomos sutarties sąlygų pažeidimo (mokesčių nemokėjimo) yra viena iš sąlygų, kuriai esant gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir joje gyvenantys asmenys iškeldinti, tačiau tokių teisinių padarinių taikymas yra teismo diskrecijos teisė. Spręsdamas dėl atsakovams taikytinų nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, socialiniame būste gyvenančius asmenis (jų amžių, skaičių, sveikatos būklę). Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, socialinis būstas atsakovams yra būtinas, nes jie (atsakovai) gauna mažas pajamas (nuolat dirba tik L. K., o jos darbo užmokestis sudaro apie 800 Lt; D. K. prižiūri neįgalų vaiką; šalpos pensija už neįgalų sūnų sudaro 360 Lt), neturi kito būsto, o dėl to yra socialiai remtini asmenys. Su atsakovais D. K. ir L. K. gyvena dar du nepilnamečiai vaikai, vienas iš kurių yra neįgalus. Apeliantas nepaneigė ir kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovai žino apie įsiskolinimus ir neatsisako jų mokėti, tačiau šiuo metu negali sumokėti visų sumų, o antstoliai dalį skolos nuskaito iš atsakovės L. K. gaunamo darbo užmokesčio. Taigi įsiskolinimas už socialinį būstą susidarė dėl itin sunkios atsakovų finansinės padėties, o tai iš esmės lėmė objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo jų valios. Atsižvelgdama į visas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto. Nuomos sutarties nutraukimas ir priverstinis atsakovų iškeldinimas iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų neproporcinga priemonė padarytam sutarties pažeidimui.

Anot apelianto, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino faktinės aplinkybės, kad 2013 m. vasario 6 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nusprendė nepatvirtinti atsakovų teisės į socialinį būstą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti šios aplinkybės, kuri, pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, kad ieškovui neužkirstas kelias reikšti savarankišką ieškinį pagal naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. l d. l p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus apelianto (ieškovo) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Duomenų bei įrodymų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta (CPK 178, 179 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėZita Smirnovienė