Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-05-09 · Byla Nr. PK-1008-818/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
PK-1008-818/2016
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00035-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pareiškėjas
M. K.
Kategorijos
  • 2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. PK-851-818/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00035-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.9.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka K. D., gyv. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (teisme įregistruotas 2016-02-11 Nr. BBP-263), kuriuo prašo patraukti K. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį.

Skunde nurodoma, kad K. D., paskleisdamas apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent, jog internetiniame portale „Delfi“ (www.delfi.lt) 2015 m. balandžio 13 d. buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu – „Vaidas Baumila kirto Mariui Kuprevičiui negailėdamas: mane klube, Mariau, klabinti ir siūlei visokių pasiūlymų“, ir vienas iš komentatorių – K. D., patalpino pareiškėjo manymu komentarus, kurie šmeižia M. K., jų turinys neatitinka tikrovės, šie komentarai gali M. K. pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d., t. y. pareiškėjo teigimu jį apšmeižė.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjas prašo K. D. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėją pažemino K. D., nes jis (K. D.) kaip nurodyta skunde, internetiniame portale „Delfi“, patalpino komentarus, kurių turinys neatitinka tikrovės. Skunde pareiškėjas pažymėjo straipsnio internetinę nuorodą : http://www.delfi.lt/veidai/zmones/v-baumila-kirto-m-kupreviciui-megailedamas-mane-klube-mariau-kalbinai-ir-siulei-visokiu-pasiulymu.d?id-67693656. Į kurią teismui siūloma atsižvelgti nagrinėjant šią bylą. Tačiau jokie duomenys (duomenų kitokios formos informacijos pateikimas) teismui nėra pateikti. Teismui nėra žinomas visos skunde minėto straipsnio turinys, jo apimtis. Pats straipsnis prie skundo nėra pateiktas, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nėra aišku, kurie konkrečiai nurodyti veiksmai (skunde įvardinti sakiniai) pareiškėją M. K. pažemino. Nėra aišku, ar skunde nurodyti komentarai yra minėto straipsnio sudėtinė dalis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nurodyto straipsnio keli komentarai buvo siunčiami iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini). M. K. teigimu šis IP adresas priklauso K. D., tačiau jokie duomenys dėl šių aplinkybių pagrįstumo teismui nėra pateikti. Teismui vien tik IP adreso įvardinimas bei 2016-01-29 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro B. L. nutarime dėl dalyje ikiteisminio tyrimo nutraukimo aplinkybių aprašymo, neužtenka, siekiant įsitikinti skunde pareikšto kaltinimo pagrįstumu. Be to, skunde įvardijama, kad tam tikri komentarai, pasak pareiškėjo, šmeižiamo pobūdžio, buvo rašomi K. D., tačiau šiems duomenims pagrįsti nėra pateikti minėtų komentarų, t.y. kiekvieno komentaro atskirai, datos, laikas, jų turinys. Skunde nurodyta, kad K. D. tyčia siekė paskleisti akivaizdžiai neteisingą (melagingą) informaciją apie M. K., nors šiems teiginiams pagrįsti nepateikti jokie objektyvus duomenys. Pažymėtina, kad pagal M. K., straipsnio K. D. ,,.... komentarus galėjo matyti ir matė tūkstančiai žmonių...“, bet jokie duomenys šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikti. Pasak pareiškėjo, K. D. komentarų šmeižikiškas turinys yra svarbus M. K. skunde pažymėtiems darbo kolegoms, šeimai, draugams. Šie asmenys nėra įvardinti, nėra jų anketinių duomenų, kurie esant pagrindui gali būti kviečiami į teismo posėdį. Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta kokia yra kaltinimo apimtis, t.y. kada, kur ir kokiu laikotarpiu bei kokie konkretaus asmens, prieš kurį paduotas privataus kaltinimo tvarka skundas, teiginiai sudaro kaltinimą. Skunde nėra įvardinti, kokie būtent K. D. teiginiai, pasak pareiškėjo, jį įskaudino, kas buvo šių faktų liudininkai, nenurodyti liudytojų vardai, pavardės bei gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigia, jog informacija apie galimą M. K. pažeminimą buvo paskleista tretiesiems asmenims viešai. Tačiau jokie duomenys (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos) dėl šių asmenų galimo kvietimo į teismo posėdį liudytojais nėra pateikti, taip pat nenurodyta, kokiu būdu ši neigiama informacija apie pareiškėją buvo paskleista tretiesiems asmenims. Be to, skunde nenurodytas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kodas, šie duomenys reikalingi renkant teismui šio asmens charakterizuojančius duomenis.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. K. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti M. K., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius