Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, advokatui Vladislovui Milukui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. K. gynėjo advokato V. Miluko skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties, kuria J. K. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 21 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 145 str. 1 d., kad jis 2014 m. birželio 21 d. laikotarpyje nuo 12 val. iki 20 val., savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankoje nešiodamas laužtuvą, jį demonstruodamas prieš R. K. ir nepilnametę E. K., gim. (duomenys neskelbtini), pastoviai joms kartojo, kad jos čia negyvens, nes užmuš, dukrai E. K. sakydamas: „atsidursi karste, su kirviu kirsiu tau į kaktą, kad užmigtum“, žmonai R. K. sakydamas: „papjausiu su peiliu“, tokiu būdu grasino nužudyti savo žmoną R. K. ir dukrą E. K., sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Prienų rajono apylinkės teismas 2014-06-23 nutartimi J. K. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2014-06-21, to paties teismo 2014-07-21 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vienam (1) mėnesiui.

Skunde nurodoma, kad J. K. neigia faktą, jog įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis nuoširdžiai gailisi, kad išgąsdino šeimos narius ir labai išgyvena. Ikiteisminio tyrimo metu nėra surinkta jokių įrodymų, kad J. K., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kad gali trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus, teisminis tyrimas užbaigtas. Prokuroras nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog suėmimo taikymo prielaidos nėra išnykusios. J. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno jam priklausančiame name, jį prižiūrėjo ir rūpinosi šeima. Jis ūkininkauja, laiko gyvulius, kuriais rūpinasi. Atlikęs bausmę, iki nusikaltimo padarymo gyveno ramų gyvenimo būdą, nevartojo alkoholio, o tik kartais išgerdavo alaus (ką patvirtini ir nukentėjusiosios), kalėjimo - izoliatoriaus aplinka jam yra labai neįprasta, todėl bauginanti, jis negali naktimis užmigti, išgyvena emocinę depresiją, bijo, kad nesusirgtų nervine liga. J. K. nuoširdžiai papasakojo visas bylos aplinkybes, todėl teigti, kad jis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, nėra jokio pagrindo.

Skundo autoriaus manymu nutraukus J. K. suėmimo taikymą nebūtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei ir tai netrukdytų nustatyti tiesą byloje. Baudžiamoji byla baigta nagrinėti teisme, liko tik priimti ir paskelbti nuosprendį. Suėmime J. K. jau dvi savaitės, tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį byloje buvo surinkti visi svarbiausi įrodymai bei apklausti liudytojai ir nukentėjusiosios, todėl jokio poveikio byloje jis padaryti negalėtų.

Be to skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. K. yra įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą. Teismui pripažinus jį kaltu, bus skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba jis bus išteisintas.

Teismo posėdyje kaltinamojo J. K. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. K. gynėjo skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo (pratęsimo) taisykles ir aplinkybes, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, todėl tinkamai taikė įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos BPK (toliau BPK) 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą J. K., minėtų reikalavimų nepažeidė.

Prienų rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam J. K. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, kad jis būdamas laisvėje gali įvykdyti nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas t.y. įvykdyti grasinimą nužudyti du žmones (BPK 122 str. 4 d.). Teismas savo išvadas dėl reikalingumo pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą tinkamai motyvavo ir pagrindė.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo klausimus būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Tačiau teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės.

Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nustatė, kad L. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu, už kurį gali būti skiriama iki 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. ir 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiais J. K. buvo nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 245 straipsnyje numatytas veikas laisvės atėmimo bausme. J. K. 2013 m. sausio 4 d. buvo taikyta apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė – įpareigojimas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų, nebendrauti, neieškoti ryšio, tačiau J. K., iš karto po apsaugos priemonės pritaikymo, savo šeimos narių atžvilgiu padarė dvi naujas nusikalstamas veikas – grasinimą nužudyti ir nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, dėl ko buvo nuteistas. 2013 m. balandžio 16 d. įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, jis vėl padarė analogiškas veikas, už kurias vėlgi buvo nuteistas. Grįžęs iš pataisos namų, J. K. gyveno tuose pačiuose namuose, kur ir jo žmona bei nepilnametė dukra ir yra kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu – grasinimu nužudyti. Įvykio vietos apžiūros metu prie ūkio pastato, kuriame nurodė gyvenantis J. K. buvo rastas ir paimtas 70 cm ilgio metalinis strypas, be to pats J. K. pripažįsta diskiniu pjūklu pjovęs gyvenamųjų patalpų, kur gyvena jo dukra ir žmona, spyną, tokiu būdu mėginęs įsilaužti į žmonos ir dukters gyvenamąsias patalpas. Iš nukentėjusiųjų paaiškinimų matyti, kad J. K. išgėręs būna piktas, agresyvus. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamais linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Visi šie duomenys pagrįstai davė apylinkės teismui pagrindą spręsti, jog, būdamas laisvėje J. K. grasinimą nužudyti gali įvykdyti.

Suėmimo taikymas varžo kaltinamojo teises, tačiau įvertinus J. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasikartojimą, toks kaltinamojo kalinimo laikas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja BPK normoms, taip pat nepažeidžia proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų. J. K. bauginanti aplinka tardymo izoliatoriuje ir baimė susirgti nervine liga negali būti pagrindu pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodyta, kad baudžiamoji byla baigta nagrinėti, numatyta nuosprendžio paskelbimo data yra 2014-08-13. BPK 303 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Priimtame ir paskelbtame nuosprendyje inter alia turi būti išspręstas ir kardomosios priemonės klausimas. Todėl priėmus išteisinamąjį nuosprendį kardomoji priemonė bus panaikinta (BPK 307 str. 4 d. 3 p.), o priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bus nurodytas sprendimas dėl kardomųjų priemonių nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Konstatuojama, kad suėmimo taikymo kaltinamajam J. K. pagrindas (BPK 122 str. 1 d. 3 p.) nustatytas teisingai. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J. K. pratęstas pagrįstai ir nėra pagrindo manyti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra. Be to Prienų rajono apylinkės teismas po trijų dienų, tai yra 2014-08-13, skelbdamas nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, išspręs ir kardomosios priemonės taikymo J. K. klausimą, kaip tai ir numato BPK 307 str. 1 d. 6 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo J. K. gynėjo advokato Vladislovo Miluko skundą atmesti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.