Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-01-03 · Civilinė byla Nr. e2-376-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
e2-376-1060/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-001163-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-376-1060/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-001163-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.3; 3.1.7.8; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2443,34 Eur skolos, 21,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 1566,47 Eur, skaičiuojamų nuo 2017 m. spalio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad pirminis kreditorius „Swedbank“, AB su atsakovu A. J. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pirminis kreditorius atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą. Šalys taip pat susitarė, kad negrąžinus laiku mokėtinų sumų, atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas sutartį su atsakovu nutraukė.

Pirminis kreditorius „Swedbank“, AB reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU filialą , kuris reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido „PlusPlus Capital“AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo perleidimo data – 2016 m. gruodžio 30 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuota registruotu laišku, tačiau atsakovas įsiskolinimo nesumokėjo. Ieškovė prašo priteisti reikalavimo perleidimo dienai susidariusį įsiskolinimą 1566,47 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti sutartyje numatyto dydžio 21,00 procentą mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios reikalavimo perleidimo dienai sudarė 166,43 Eur ir po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 19 d. palūkanos sudaro 264,07 Eur, iš viso 430,50 Eur bei priteisti delspinigius, paskaičiuotus po 0,05 procento už 293 dienų nuo 1566,47 Eur, kas sudaro 246,98 Eur.

Atsiliepimas

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai atsakovui A. J. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, 2017 m. gruodžio 4 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje. Per nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, 2017 m. gruodžio 4 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo pateikti dokumentai – 2014 m. balandžio 15 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad „Swedbank“, AB atsakovui A. J. suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 12 d. grąžinti kreditą ir vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 17-27). Atsakovas sutartyje nustatytų įsipareigojimus vykdė netinkamai, įmokų nemokėjo, todėl „Swedbank“, AB sutartį su atsakovu nutraukė ir apie tai 2016 m. lapkričio 29 d. raštu pranešė atsakovui, nurodydama apie susidariusį įsiskolinimą (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 15).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas, žinodamas apie savo pareigą vykdyti prievolę, šios pareigos nevykdė. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. „Swedbank“, AB reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU filialą, kuris reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido „PlusPlus Capital“AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo perleidimo data – 2016 m. gruodžio 30 d. (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 9-12). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuota registruotu laišku (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 31).

Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Atsakovas A. J. sutartimi įsipareigojo mokėti 21,00 procentus metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Atsakovui laiku nesumokėjus skolos, reikalavimo perleidimo dienai palūkanos sudarė 166,43 Eur, o už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d., t.y. skolos faktinio reikalavimo perleidimo dienos iki 2017 m. spalio 19 d. paskaičiuotos sutartimi sulygtos palūkanos nuo nesumokėtos kredito sumos 1566,47 Eur) ir sudaro 264,07 Eur. Pagal teismų praktiką, skolininko pareiga mokėti pelno palūkanas išlieka ne tik nutraukus sutartį, bet ir iškėlus bylą teisme, kurioje reikalaujama tokių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Todėl iš atsakovo priteisiamos sutartyje numatyto 21,00 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 1566,47 Eur nuo 2017 m. spalio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovo reikalavimai dėl skolos, palūkanų priteisimo pagrįsti, todėl tenkinami (6.574 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6,71 straipsnis).

Taip pat sutartyje numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų, kredito gavėjas privalo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė prašo priteisti 246,98 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už 293 dienas nuo 1566,47 Eur nesumokėtos sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotų palūkanų suma, skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po 0,05 procento už 180 dienų sudarytų 140,98 Eur, ši suma priteisiama ieškovui iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku nemokėjo kredito, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys turtiniuose ginčuose, apmokamas 3 procentų žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20,00 Eur, o už procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos - CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 48,00 Eur žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 1566,47 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt septynis centus) skolos, 430,50 (keturis šimtus trisdešimt eurų ir penkiasdešimt centų) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 140,98 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir devyniasdešimt aštuonis centus) delspinigių, 21,00 procentus mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1566,47 Eur nuo 2017 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (2137,95 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė