- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5821-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00294-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčiu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. R., valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčiu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus m. 25-ojo notarų biuro notarė Daiva Jakubauskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis, V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tetos I. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad I. V. Ž. yra jo teta (pareiškėjo tėvo A. V. sesuo). I. V. Ž. savo vardu nuosavybės teise turėjo vieną nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 1955 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. I. V. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvenamasis namas įgytas iki santuokos, tai gyvenamąjį namą I. V. Ž. įgijo asmeninės nuosavybės teise. I. V. Ž. kurį laiką kartu su savo broliu (pareiškėjo tėvu) ir tėvais gyveno minėtame name. Susituokusi išvyko gyventi kitur. Pareiškėjo tėvas liko gyventi I. V. Ž. name. Pareiškėjo tėvams gyvenant minėtame name, gimė ir pareiškėjas. Pareiškėjas nuo pat gimimo gyveno ir iki dabar gyvena šiame name, nuo 1993 m. gegužės 19 d. ten yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjo tėvai yra mirę. I. V. Ž., būdama gyva, nuolat tvirtino, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena su šeima pareiškėjas, yra pareiškėjo, leido pareiškėjui tvarkytis gyvenamajame name savo nuožiūra. Apie tai žinojo ir I. V. vienintelė duktė A. R.. Mirus I. V. Ž., niekas nepriėmė jos palikimo.
3. I. V. Ž. tėvai (pareiškėjo seneliai) yra mirę, sutuoktinis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). I. V. Ž. turėjo vienintelį vaiką – dukterį A. R.. Testamentų registre nėra įregistruotų I. V. Ž. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, jis I. V. Ž. gyvenamuoju namu rūpinosi ir naudojosi juo kaip savo turtu. Mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, visus kitus priklausančius mokėti komunalinius mokesčius. Pareiškėjas 2022 metais dar prieš I. V. Ž. mirtį pradėjo savo vardu žemės po gyvenamuoju namu įgijimo iš valstybės procedūras ir jas tęsė po palikėjos mirties. I. V. Ž. priklausančiame name dar nuo 1993 metų yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta, o pareiškėjas šiame name gyvena nuo pat gimimo. Šiame name nuo pat santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) gyvena ir pareiškėjo sutuoktinė bei vaikai.
5. Nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir kuriuo rūpinasi kaip savo turtu. Nustatyti juridinį faktą reikalinga ir dėl to, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo kaip paveldėto turto teisėto savininko teises, atlikti kitus juridinius veiksmus, susijusius su paveldėtu turtu ir iš jo kylančiomis ar kilsiančiomis pareigomis.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. V. po savo tetos (jos motinos) I. V. Ž. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. V. V. yra jos pusbrolis, t. y. jos motinos brolio A. V. sūnus. V. V. jos motinos nuosavybės teise priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo gimimo iki šiol. I. V. Ž. visą laiką sakė, kad minėtas gyvenamasis namas, kuriame gyvena V. V., yra V. ir sakė, jog jis susitvarkytų dokumentus, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą būtų įregistruota jo vardu. V. V. iš karto po jos motinos mirties niekur nebuvo išsikėlęs, valdė gyvenamąjį namą toliau, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Kiek jai žinoma, dar motinai esant gyvai, pusbrolis savo vardu ėmė tvarkytis žemės po gyvenamuoju namu pirkimo iš valstybės procedūras. Jos motina nuosavybės teise turėjo tik minėtą gyvenamąjį namą. Niekas daugiau, išskyrus V. V., jos motinos palikimo nepriėmė nei pareiškimu, nei faktiniu valdymu.
7. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad, teismui įsitikinus, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
8. Vilniaus m. 25-ojo notarų biuro notarė Daiva Jakubauskaitė atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto 25-ame notaro biure I. V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta pagal 2025 m. balandžio 1 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašą yra (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Notarė prašė civilinę bylą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra jai nedalyvaujant.
9. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo V. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo tėvo A. V. sesuo ir atitinkamai pareiškėjo teta, tai patvirtina pareiškėjo gimimo liudijimas, pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, pareiškėjo tetos gimimo pažymėjimas ir gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (pareiškimo priedai Nr. 1–4). I. V. Ž. savo vardu asmeninės nuosavybės teise turėjo vieną nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedai Nr. 5–6), kurį įgijo 1955 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (pareiškimo priedas Nr. 7). I. V. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedai Nr. 1, 8). Pareiškėjo motina bei tėvas (I. V. Ž. brolis) yra mirę (pareiškimo priedai Nr. 10, 11). I. V. Ž. tėvai (pareiškėjo seneliai) taip pat mirę, jos sutuoktinis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedai Nr. 1, 16). I. V. Ž. turėjo vienintelį vaiką – dukterį A. R. (pareiškimo priedai Nr. 1, 17). Pareiškėjas nuo gimimo iki dabar gyvena minėtame name, nuo 1993 m. gegužės 19 d. ten deklaruota jo gyvenamoji vieta (pareiškimo priedas Nr. 9). Šiame name nuo pat santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) gyvena ir pareiškėjo sutuoktinė bei vaikai (pareiškimo priedas Nr. 15).
12. Mirus I. V. Ž. niekas nepriėmė jos palikimo (pareiškimo priedas Nr. 12). Pareiškėjas I. V. Ž. gyvenamuoju namu rūpinosi ir naudojosi juo kaip savo turtu (pareiškimo priedas Nr. 15). Pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, visus kitus priklausančius mokėti komunalinius mokesčius. Pareiškėjas nėra išsaugojęs 2022 metais mokėtų mokesčių kvitus, tačiau turi vėlesnius kvitus (pareiškimo priedas Nr. 13). Pareiškėjas 2022 metais, dar prieš I. V. Ž. mirtį, pradėjo savo vardu žemės po gyvenamuoju namu įgijimo iš valstybės procedūras ir jas tęsė po palikėjos mirties (pareiškimo priedas Nr. 14).
13. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).
15. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas po tetos I. V. Ž. mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą palikėjos nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po I. V. Ž. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir juo rūpintis juo kaip savo turtu, ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Testamentų registre nėra įregistruotų I. V. Ž. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (pareiškimo priedas Nr. 12). Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad A. R. (pareiškėjo tetos I. V. Ž. dukra) sutinka, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. V., po savo tetos (jos motinos) I. V. Ž. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. A. R. nurodė, kad pareiškime V. V. nurodytos aplinkybės yra nurodytos teisingai ir ji su jomis sutinka ir neturi jokių pretenzijų į jos motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
16. Taigi, mirusiosios I. V. Ž. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais V. V. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas V. V. po tetos I. V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. V. Ž. mirties, paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo V. V. (V. V.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos I. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.