- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1749-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10212-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė ieškinį atsakovui VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 21863,33 Lt nuomos mokesčio, 15882,62 Lt delspinigių, 8,05 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, nutraukti 2006 m. rugsėjo 29 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr.2050 bei iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 1(1-7, 52, 53, 55-63, 66-70) ir bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais a-1, 1-(49, 64, 65). 2011 m. birželio 22 d. pareiškimu ieškovas ieškininius reikalavimus tikslino, nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-27 buvo nuspręsta sumažinti atsakovui paskaičiuotus delspinigius nuo 0,2 procento iki 0,02 proc., t. y. nuo 19844,97 Lt iki 1984,50 Lt ir sumažintus delspinigius atsakovas 2011 m. birželio 14 d. sumokėjo. Dėl paminėto ieškovas atsisakė reikalavimo dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, tačiau nurodė palaikantis prašymą dėl 8,05 procentų procesinių palūkanų priteisimo nuo sumokėtų 1984,50 Lt delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme iki delspinigių sumokėjimo dienos t. y. iki 2011 m. birželio 14 d. Be to, ieškovas taip pat nurodė, jog 2006 m. rugsėjo 29 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr.2050 pasibaigė 2011 m. gegužės 14 d., todėl neliko teisinio pagrindo reikalauti minėtą sutartį nutraukti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad sudarydamas nuomos sutartį su atsakovu ieškovas veikė kaip verslininkas, todėl mano, jog šiuo atveju ieškovas turi teisę remtis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ir šiuo įstatymu grįsti reikalavimą dėl 105 Lt procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo. Taip pat paaiškino, jog su atsakovu buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, kuri pasibaigė 2011 m. gegužės 14 d., todėl atsakovas privalo grąžinti jam išnuomotas patalpas ieškovui. Pažymėjo, jog apie patalpų atlaisvinimą atsakovas buvo įspėtas 2011 m. balandžio 22 d. raštu, nauja nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, Vilniaus apygardos teismo galiojančiu sprendimu atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, todėl remiantis CK 4.98 straipsniu ieškovo, kaip savininko teisės turi būti apgintos.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas atsisakė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, todėl reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo sumokėtų delspinigių priteisimo prieštarauja procesinių palūkanų instituto esmei, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimams ir atitinkamai negali būti tenkinamas. Ieškovas nepagrįstai prašo palūkanų nuo reikalavimo, kurio pats atsisakė. Pažymėjo, jog delspinigiai buvo sumokėti iš karto po to, kai ieškovas nutarė sumažinti juos iki protingo dydžio. Procesinių palūkanų instituto tikslas – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, delspinigius atsakovas sumokėjo gera valia, todėl ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo prieštarauja procesinių palūkanų esmei. Dėl reikalavimo iškeldinti iš nuomotų patalpų paaiškino, jog įstatymai įpareigoja ieškovą pratęsti su atsakovu nuomos sutartį ir nevykdydamas įstatymo reikalavimų ieškovas neturi teisės reikalauti iškeldinti atsakovą. Ginčo patalpos yra skirtos centralizuotai vykdyti elektroninio ryšio veiklą, daug elektroninės įrangos infrastruktūros yra integruota į patalpas, todėl dėl iškeldinimo atsakovas gali patirti didelių nuostolių. Be to, patalpose taip pat yra gyventojų perspėjimo įranga, kurios veikimas gali būti sutrikdytas dėl atsakovo įrangos pašalinimo (atjungimo).
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą dalyje dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo bei nuomos sutarties nutraukimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti. Iškeldinti atsakovą VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ su visu jam priklausančiu turtu iš (duomenys neskelbtini), esančių negyvenamųjų patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-(1-7, 52, 53, 55-63, 66-70), ir bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais a-1, 1(49, 64, 65). Priteisti iš atsakovo 105 Lt palūkanų ir 323,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Teismas nustatė, kad ginčo patalpų Nuomos sutarties terminas baigėsi 2011 m. gegužės 14 d., tačiau atsakovas mano, jog ieškovas privalo pratęsti su juo nuomos santykius. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1058-302/2013 apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsakovo ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį atmestas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės įgavo prejudicinio fakto galią, jų įrodinėti nereikia ir jos sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl paminėto, atsakovas nebegali ginčyti kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, jog ieškovui nekyla pareiga sudaryti su juo ginčo patalpų nuomos sutartį, tokią atsakovo poziciją teismas atmeta kaip nepagrįstą ir daugiau šiuo klausimu nepasisako. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo patalpų nuomos sutartis yra pasibaigusi, ieškovo reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų tenkintinas. Atsakovo atstovo argumentai apie tai, kad jo iškeldinimas iš ginčo patalpų gali sutrikdyti jo įsipareigojimų vykdymą vartotojams buvo vertinami teismų nagrinėjant jau minėtą civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį, o bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad dėl iškeldinimo gali būti sutrikdyta tretiesiems asmenims priklausančios įrangos veikla nėra pagrįstos jokiais rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog galimai dėl iškeldinimo gali atsirasti didelių nuostolių, jei nebus galimybių atskirti atsakovui priklausančią įrangą nuo patalpų. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 105 Lt palūkanų, kurias paskaičiavo nuo nesumokėtų delspinigių sumos - 1984,50 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. spalio 8 d.) iki delspinigių sumokėjimo dienos (2011 m. birželio 14 d.). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tokį procesinių palūkanų instituto taikymo išaiškinimą ieškovui priklauso kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės sumokėti delspinigius visiško įvykdymo. Aplinkybė, jog atsakovas nesutiko su sutartinių delspinigių dydžiu neturi teisinės reikšmės atsakovo prievolei sumokėti kompensuojamąsias palūkanas nuo sumažintų delspinigių sumos, nes nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas galėjo sumokėti ieškovui tokio dydžio delspinigius, su kuriu dydžiu sutinka. Nemokėdamas jokių delspinigių apskritai, atsakovas prisiėmė riziką, jog teismui patenkinus ieškinį privalės sumokėti procesines palūkanas nuo teismo priteistų delspinigių. Teismas rėmėsi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ir atsakovas neginčijo paskaičiuotų palūkanų dydžio, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iškeldinti atsakovą iš patalpų, bei panaikinti sprendimo dalį dėl 105 Lt palūkanų priteisimo ieškovui iš atsakovo ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Atsakovas prašė likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Ieškovas pirminiu ieškiniu pareiškė nepagrįsto dydžio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo – iš pradžių dėl 15 882,62 Lt, vėliau net it 19 844,97 Lt delspinigių. Bylos nagrinėjimo metu sumažino delspinigių sumą iki protingos ribos – 1 984,50 Lt. Ieškovo reikalavimai dėl delspinigių buvo nepatenkinti dėl neprotingo jų dydžio. Ieškovui sumažinus delspinigius iki protingo dydžio, atsakovas delspinigius sumokėjo.
2.Ieškovas valdo patalpas, kurios sudaro elektroninių ryšių struktūrą, ir, vadovaujantis LR Elektroninių ryšių įstatymo 39 str. 1 d., negali atsisakyti sudaryti naudojimosi patalpomis sutarties. LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011-10-14 įsakymu Nr.IV-978 patvirtintos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse nustatyta, kad infrastruktūros valdytojas negali atsisakyti sudaryti sutarties su infrastruktūros naudotoju dėl bet kokių priežasčių. Infrastruktūros naudotojo prašymas yra pagrįstas, jei infrastruktūros naudotojas infrastruktūrai įrengti patirs neproporcingai dideles išlaidas. Susijusioje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-1058-302/2013 surinkti įrodymai, kurie patvirtina nurodytų sąlygų egzistavimą.
3. LR Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė išvadą dėl Taisyklėse numatytų sąlygų egzistavimo.
Atsiliepimas
Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1.Atsakovas geruoju nevykdė prievolės mokėti nuomos mokesčio, todėl ieškovui pagrįstai priklauso palūkanos, remiantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
2.Šalys teisėtai sudaryta sutartimi buvo numačiusios 2 procentų dydžio delspinigius ir ieškovas niekada nepripažino, kad tokio dydžio delspinigiai yra neprotingi. Ieškovas savo nuožiūra priėmė sprendimą sumažinti delspinigius.
3. Apeliantas neįrodė to, kad apelianto valdoma elektroninių ryšių infrastruktūra negali būti perkelta į kitą pastatą ir be šio pastato apskritai negalėtų veikti. Apeliantas nurodė, kad visų priemonių perkėlimas yra per brangus, kad jis galėtų tokius perkėlimus atlikti, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu atmestas atsakovo ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas Vilniaus apygardos teismo 2013-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1058-302/2013. Teismas pasisakė, kad ginčo patalpos nėra elektroninių ryšių infrastruktūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį atsakovo skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai.
Dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė nuomoja negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), komerciniu pagrindu. Šalys 2006-09-29 buvo sudaręs terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2050, kuri galiojo iki 2010 m. gruodžio 15 d., tačiau papildomais susitarimais sutarties galiojimas pratęstas iki 2011-05-14. 2011-03-29 pranešimu atsakovas informavo apeliantą, kad nebus pratęsta patalpų nuomos sutartis ir pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui, prašė per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas atsakovui.
Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia teiginiu, kad valdo ginčo patalpas, kurios sudaro elektroninių ryšių struktūrą, ir, vadovaujantis LR Elektroninių ryšių įstatymo 39 str. 1 d., ieškovas negali atsisakyti sudaryti naudojimosi patalpomis sutarties ir tuo pačiu iškeldinti atsakovo.
Atsakovas kitoje civilinėje byloje pareiškė ieškinį įpareigoti atsakovą sudaryti ginčo patalpų, esančių Gedimino pr. 34, Vilnius, nuomos sutartį 2011-05-15 data pagal 2006-09-29 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 2050 sąlygas. Atsakovo ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-2483-600/2012 2012-10-12 sprendimu atmestas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo, nes atsakovo apeliacinis skundas atmestas Vilniaus apygardos teismo 2013-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1058-302/2013. Teismas pasisakė, kad ginčo patalpos nėra elektroninių ryšių infrastruktūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti atsakovo kasacinį skundą.
Teismai nustatė, kad nėra pagrindo taikyti LR elektroninių ryšių įstatymo 39 str. 1 d. ir 2 d. bei Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių 309 punkto nuostatų ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu, kuriose dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.).
CK 6.156, 6.481, 6.496 straipsniai numato, jog pasibaigus terminuotai sutarčiai ir nuomotojui nepageidaujant tęsti sutarties, nuomininkas turi grąžinti nuomojamas patalpas nuomotojui, prieš tai jas atlaisvinęs. Ieškovas kaip nuomotojas nagrinėjamoje byloje nepageidauja tęsti nuomos sutarties. Atsakovas pageidauja ir toliau nuomotis ginčo patalpas LR elektroninių ryšių įstatymo 39 str. 1 dalį ir 2 d. bei Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių 309 punkte nustatytais pagrindais, tačiau šalių ginčas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau išspręstas ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl delspinigių
Teisė reikalauti įstatymo nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo numatyta CK 6.37 str. 2 dalyje. Skolininko atsakomybė kyla už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju bei dėl to kreditorius buvo priverstas kreiptis į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo laikotarpiu nuo ieškinio priėmimo 2010-10-08 iki 2011-06-14, kai buvo sumokėti 1984,50 Lt delspinigiai, buvo pažeidžiami kreditoriaus interesai, todėl ieškovui nagrinėjamu atveju pagrįstai priklauso kompensuojamosios palūkanos, apskaičiuotos remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu, už aukščiau nurodytą laikotarpį.
Atsakovo prievolė mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius kilo iš tarp šalių sudarytų teisėtų bei nenuginčytų nuomos sutarčių (2005-05-20 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 1977, 2006-09-29 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 2050 11 punkto pagrindu. Pareiga mokėti nurodyto dydžio delspinigius atsakovui kilo iš tarp šalių laisva valia sudarytų sutarčių, kurių sąlygoms atsakovas pritarė, tačiau vėliau nustatytu terminu geranoriškai nevykdė tiek šio, tiek kitų sutartyse numatytų įsipareigojimų. Po civilinės bylos iškėlimo teisme, atsakovas iš dalies įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškovu, apmokėdamas įsiskolinimą už patalpų nuomą pagal abi aukščiau nurodytas sutartis, tačiau ieškovo naudai sumokėtina delspinigių suma sudarė 19 844, 97 Lt. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-05-18 sprendimu Nr. 1-27 buvo pritarta VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ 2011-02-04 prašymui sumažinti VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ priskaičiuotus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., t. y. nuo 19844,97 Lt iki 1984, 50 Lt. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės taryba, veikdama jai priskirtos kompetencijos ribose, atsižvelgdama į Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2011-03-02 posėdžio, kuriame buvo svarstytas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa" prašymas, protokolą Nr. A16-137(2.1.7-AD4), nusprendė sumažinti susidariusį mokėtinų delspinigių dydį iki 0,02 proc., t.y. iki 1984,50 Lt. Nors ieškovas vienašališkai atleido atsakovą nuo dalies delspinigių mokėjimo (CK 6.129 str. 1 d.) ir atsakovo prievolė mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius pasibaigė, tačiau nereiškia, kad laikotarpiu iki 2011-03-02 ieškovas neteisėtai reikalavo iš atsakovo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, 0,2 procento delspinigiai, nustatyti kvalifikuotų juridinių asmenų tarpusavio sutartyje, nepripažinti aiškiai per didelėmis netesybomis CK 6.73 str. 2 d. prasme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.