Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-02-17 · Administracinė byla Nr. I-456-342/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
I-456-342/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01297-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
V.J.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-456-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01297-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI S2015 m. vasario 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V.J.,

2015 m. sausio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2014-09-26 rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V.J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimais (b.l. 2-3; 67-72; 75-80, 85-90) prašo panaikinti Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –ir Tarnyba) 2014-09-26 raštą Nr. (1.7)SR-3600 ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus-surašyti skundus dėl vaikų apgynimo nuo korupcijos ir kad jis nebūtų kankiniu.

Nurodo, jog į atsakovę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi nuo 2010 metų ne kartą, tačiau atsakovė atsisako teikti antrinę teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad niekas jam nepadeda, visi jį mūša, ypač Telšiuose.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 119-123) prašo atmesti pareiškėjo skundą. Pažymi, jog byloje skundžiamas 2014-09-26 raštas Nr. (1.7)-SR-3600 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2014-09-22 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėse bylose Nr. I-2295-621/2014 ir Nr. I-2296-621/2014 ir atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtose bylose vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, t.y. pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė visų prašomų dokumentų, reikalingų prašymui išnagrinėti. Akcentuoja, jog minėtų sprendimų pareiškėjas nėra apskundęs. Nurodo, jog pareiškėjo 2014-09-22 prašymas, atsižvelgiant į laisvą formą ir turinį, nebuvo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Akcentuoja, jog byloje skundžiamu raštu Tarnyba informavo pareiškėją apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas, kaip to reikalauja minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 9 punktas. Pažymi, jog Tarnyba pareiškėjui išaiškino, kad iš jo pateikto prašymo ir pridedamų dokumentų nėra aišku, kokį ir kieno veiksmą (neveikimą) ar aktą jis nori skųsti. Mano, jog skundžiamas raštas pareiškėjui nesukūrė jokių teisių ar pareigų, todėl neturėtų būti nagrinėtina administraciniame teisme. Pabrėžia, jog po skundžiamo akto priėmimo Tarnybos Teisės skyriaus vedėja konsultavo pareiškėją jam rūpimais klausimais, tačiau pareiškėjas neįvardino kokius konkrečiai aktus, veiksmus ar neveikimą jis ketina skųsti, kokių rezultatų siekia. Teigia, jog tokiu atveju Tarnyba neturi galimybių nei padėti tinkamai užpildyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nei priimti sprendimo dėl tokios pagalbos teikimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 116-117) prašo atmeti pareiškėjo prašymą. Mano, jog atsakovė tinkamai įvertino situaciją, ginčijamu raštu pateikė pareiškėjui atsakymą, išaiškindama, kur reiktų kreiptis dėl kiekvieno konkretaus reikalavimo. Akcentuoja, jog pareiškėjas nenurodė kokios teisinės pagalbos tikisi ir dėl kokių institucijų veiksmų ar priimtų aktų kreipiasi į atsakovę, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl skundas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina nurodytiems proceso dalyviams nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 10 24 ir 2014 11 10 nutartimis buvo siūlyta pareiškėjui apsispręsti iš ko kildina ginčą ir tinkamai suformuluoti reikalavimus, ginčijant administracinius aktus, kurie sukelia jam teisines pasekmes iki 2014 12 01 (b.l.14-16, 64).

Pareiškėjas skundu ir patikslintais skundais ginčija Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-26 rašto Nr. (1.7)SR-3600 „Dėl Jūsų pateikto prašymo“ (b.l. 4, 156-157), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo V.J. 2014 09 22 prašymą (b.l.152), pagrįstumą ir teisėtumą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A575–869/2011; 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A575–860/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

Byloje nustatyta, kad siekdamas gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas 2014 09 22 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą rašytiniu prašymu, kuriame nurodė, kad prašo suruošti dokumentus advokatui skirti ir kad Klaipėdos savivaldybės administracija atsisako teikti pirminę teisinę pagalbą (b.l. 152).

Atsakovė 2014 09 26 raštu Nr. (1.7)SR-3600, atsakant į pareiškėjo 2014 09 22 prašymą (b.l. 152), informavo pastarąjį, kad jo prašymas neaiškus, nėra galimybės nustatyti koks jo reikalavimas ir kokius ir kieno veiksmus (neveikimą) ar aktą nori skųsti. Atsakyme nurodyta, kad visi Tarnybos priimti sprendimai pareiškėjui yra išsiųsti jo nurodytu adresu. Taip pat nurodyta, kad į Tarnybą privalo atvykti asmeniškai, apsispręsti kokius sprendimus siekia ginčyti ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, o dėl pirminės teisinės pagalbos turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę (b.l.156-157).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

Kaip numatyta VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje, siekiantis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje pažymėta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turi pateikti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Ginčo dalyku teisme gali būti Tarnybos priimti individualūs teisės aktai, sukeliantys pareiškėjui teisines pasekmes

Ginčijamas atsakovės priimtas raštas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių nesukelia. Nagrinėjamu atveju teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu administraciniu aktu galėtų būti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas.

Sprendžiant iš rašto turinio laikytina, kad jis yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011) ar informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei (LVAT 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Nr. I-3894-602/2008). Nagrinėjamu atveju, skundžiamame rašte nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Kaip jau anksčiau buvo minėta, teismas sprendžia ginčus dėl teisės (ABTĮ 5 straipsnis), o šiuo atveju tokio ginčo būti negali, nes, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą, skundžiamas raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia. Taigi, toks raštas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Be to, ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į nustatytą sąrašą nepatenka reikalavimas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad skundžiamame rašte įvardyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo šį raštą vertinti kitaip. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkrečias materialines teisines pasekmes šiuo atveju pareiškėjui galėtų sukelti tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtas sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tik toks sprendimas galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi savo teisėmis ir priimtus administracinius aktus skundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau nei šioje byloje, nors teismas buvo išaiškinęs 2014 10 24 nutartimi pareiškėjui teisę skųsti administracinius aktus, nei pagal LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nėra iškeltos bylos dėl atsakovės priimtų sprendimų apskundimo

Įvertinus nustatytas faktines ir teisines aplinkybes konstatuojama, jog skundu ginčijamas raštas nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinė byla nutrauktina.

Nutraukus bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nenagrinėtinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjui išaiškintina ABTĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostata, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105-106 straipsniais

nutaria:

administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. skundą ir patikslintus skundus atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2014-09-26 rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per nutartį priėmusį teismą

Teisėjai Aušrelė MažrimienėDalia GumuliauskienėEglė Kiaurakytė