- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- I-3894-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- P. N., J. O., sodininkų bendrijos ,,Pavasaris –3”, L. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. J. , jos atstovei adv. padėjėjai Vilmai Ramanauskaitei, atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atstovei Barbarai Kuzinevič, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. N. (P. N.), J. O. (J. O.), trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos ,,Pavasaris –3” atstovui pirmininkui A. G.,
viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. N. (P. N.), J. O. (J. O.), L. K., sodininkų bendrijai ,,Pavasaris – 3” dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad J. O. 2008-05-08 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijai prašymą leisti iškirsti krūmus, augančius ant pravažiavimo prie J. O. priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44). 2008-05-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija nuvyko į J. O. nurodytą vietą ir apžiūrėjo ten augančius krūmus, Apžiūros akte Nr. 2 nurodė, kad krūmai auga ant pravažiavimo prie J. O. sklypo, juos leistina iškirsti (b.l. 42). 2008-05-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė L. K. raštu Nr. A33-2269-(4.22) informavo J. O., kad neprieštarauja, kad būtų iškirsti lazdynų krūmai, augantys ant pravažiavimo prie sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r. (b.l. 41).
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2008-05-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. A33-2269-(4.22) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2550 Lt turtinės žalos; 3) priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos visas pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu patirtas proceso išlaidas (I t., b.l. 4-7, b.l. 50-55, II t., b.l. 9-13).
Nurodė, kad 2008-05-28 Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos apžiūros akte Nr. 42 nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Minėtame akte klaidingai nurodoma, kad krūmai auga ant pravažiavimo prie sklypo. Pažymėjo, kad teritorijos, kurioje augo pareiškėjos prižiūrimas lazdynas, įvažiavimas yra užtvertas aukšta tvora, žemė yra privati ir kad kelias iki pareiškėjos sklypo baigiasi akligatviu. Pareiškėjos teigimu, lazdynas augo už tvoros, privačios teritorijos pusėje. Nurodė, kad jokio pravažiavimo nurodytoje vietoje niekada nebuvo ir negali būti. Nurodė, kad jau anksčiau J. O. kreipėsi į sodininkų bendrijos ,,Pavasaris –3” pirmininką su prašymu suderinti pravažiavimo kelio prie sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektą. Pagal minėtą projektą buvo siūlyta pratęsti kelią, besibaigiantį akligatviu ir tokiu būdu padaryti privažiavimą prie J. O. sklypo. Tačiau J. O. sodininkų bendrijos pirmininko raštu buvo informuotas, kad tokiam projektui nepritarta. Minėtam rašte buvo nurodyta, kad rengiant kelio projektą turi būti suderinti ekonominiai, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimai, tinkantys visiems eismo dalyviams, be to, vietoje, kurioje numatomas tiesti kelias, yra įrengtas baseinas, kurį reiktų užkasti, o tai prieštarauja sodininkų bendrijos ir jos narių tiek turtiniams, tiek neturtiniams interesams. Taip pat minėtame rašte nurodoma, kad nebuvo pateikta jokių dokumentų ar kitų įrodymų apie tai, ar buvo atlikti reikalingi tyrimai. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išduodama leidimą kirsti želdinius, privalėjo remtis ne tik išnagrinėtu suinteresuoto asmens prašymu bei Komisijos apžiūros aktu, bet ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, iš kurių būtų matyti, kieno nuosavybės teise priklausančiame sklype auga želdinys ir kam jis nuosavybės teise priklauso. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei želdinius apžiūrėję jos atstovai, privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad privačioje žemėje augęs lazdynas buvo vertingas želdinys. Pareiškėjos teigimu, lazdynas buvo labai senas, tačiau vešlus, suteikė gamtovaizdžiui žavumo ir jaukumo, vedė gausų riešutų derlių. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimas inter alia pripažintinas negaliojančius, remiantis Konstitucijos 23 str., kuriam įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Paaiškino, kad nukirstas lazdynas augo pareiškėjai priklausančiame sklype, lazdynas pareiškėjai turėjo ne tik materialinę, bet ir emocinę vertę – puošė žemės sklypą, buvo reikšmingas simbolis pareiškėjai, taip pat vaistinė žaliava. Pabrėžė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nebuvo nei lazdyno (želdinio) savininkas, nei teisėtas valdytojas, taigi neturėjo jokios teisės išduoti leidimo jį kirsti. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išduodama leidimą kirsti želdinius, visiškai atmestinai atliko savo pareigas rūpintis savivaldybės veiklos teritorijoje esančių želdinių apsauga bei priežiūra, neišsiaiškino visų aplinkybių bei realios situacijos, peržengė savo kompetencijos bei leistinos nuosavybės teisės reguliavimo ribas, dėl ko, savavališkai nukirtus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augusį lazdyną, buvo pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės ir teisėti interesai bei padaryta žala.
Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 172-174, II t., b.l. 23-24). Atsakovas nurodė, kad skundžiamas raštas nėra leidimas, o tik atsakymas į J. O. prašymą. Paaiškino, kad remdamasi Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 13 p., savivaldybė išduoda leidimus tik saugotinų medžių ir krūmų kirtimui. Nurodė, kad Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija nuvyko į J. O. žemės sklypą, apžiūrėjo krūmus, nustatė, kad jie auga ant pravažiavimo, kur neturi augti, yra menkaverčiai, nesaugotini, todėl Komisija neprieštaravo, kad jie būtų iškirsti. Kadangi Komisija išduoda leidimus kirsti tik saugotinus želdinius, esančius ne miško žemėje, todėl rašto, kuriuo atsakoma J. O., kad krūmai nesaugotini ir Vilniaus rajono savivaldybė neprieštarauja jų iškirtimui, negalima laikyti leidimu. J. O. taip buvo suteikta informacija, kurios teikimas yra atsakovo kompetencijoje pagal Želdynų įstatymo 10 str. Atsakovo teigimu, pareiškėjos minimas lazdynas negali būti vadinamas teisiškai vertingu ir saugotinu, jis nėra įtrauktas į vertingų medžių ir krūmų sąrašą. Atsakovo nuomone, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į tą sklypo dalį, kurioje augo lazdynas. Pareiškėjos pridėtame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra aiškiai nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas, neatliekant matavimų, todėl visiškai įmanoma, kad sklypo ribos iki šiol nėra aiškiai nustatytos ir pareiškėja tvorą gali perkelti.
Nurodė, kad skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturėjo jokios tiesioginė įtakos, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad pareiškėja savo pirminiame skunde kalba tik apie vieną lazdyną, tuo tarpu prašo atsodinti ne vieną, o mažiausiai tris lazdynų krūmus. Atsakovo nuomone, pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir mėgina pasipelnyti iš Vilniaus rajono savivaldybės. Pažymėjo, kad būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad lazdynas augo jai nuosavybės teise priklausančiame sklype.
Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.
Per teismo posėdį J. O. prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. N. prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija ,,Pavasaris – 3” atsiliepime į pareiškėjos skundą palaikė jame išdėstytus motyvus (I t., b.l. 123). Nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti iškirsti medžiai augo ne ant pravažiavimo kelio. J. O. buvo kreipęsis į sodininkų bendriją su prašymu suderinti privažiavimo kelio prie jo sklypo projektą. Kadangi pateiktas projektas netenkino sodininkų bendrijos bendrų interesų ir neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų, todėl sodininkų bendrija su pateiktu projektu nesutiko ir jo nederino. Naujo projekto suderinimui pateikta nebuvo. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, medžių iškirtimo vietoje negalėjo būti įrengiamas kelias. Nurodė, kad bet koks medžių kirtimas svetimame sklype, neturint savininko leidimo, laikytinas neteisėtu ir užtraukiančiu teisinę atsakomybę. Jeigu teismas įvertinas, kad skundžiamas atsakovo raštas yra leidimas, t.y. individualus teisės aktas, šis teisės aktas pripažintinas neteisėtu.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos ,,Pavasaris – 3” atstovas prašė skundą tenkinti.
Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2008-05-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. A33-2269-(4.22) nutrauktina.
Byloje nustatyta, kad J. O. 2008-05-08 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijai prašymą leisti iškirsti krūmus, augančius ant pravažiavimo prie J. O. priklausančio sklypo, naudojamo pagal panaudos sutartį P. N., esančio (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44, 78). 2008-05-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A33-2269-(4.22) informavo J. O., kad neprieštarauja, kad būtų iškirsti lazdynų krūmai, augantys ant privažiavimo prie sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r. (b.l. 41).
Pareiškėjos teigimu, skundžiamu raštu J. O. neteisėtai buvo suteiktas leidimas iškirsti jai priklausančius lazdynų krūmus, kurie laikytini saugotinais želdiniais.
Želdynų įstatymo (2007-06-28 redakcija Nr. X-1241) 2 str. 6 d. nustatyta, kad krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais. To paties straipsnio 23 d. įtvirtinta, kad želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai.
Pagal Želdynų įstatymo 3 str. 3 d. 8 p. medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 ,,Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems” 1 p. 1 ir 4 papunkčiais, kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas netaikomas vaismedžiams, vaiskrūmiams, natūraliai išaugusiems krūmams, taip pat medžiams ir krūmams, augantiems privačioje valdoje, kuriuos saugotinais skelbia savivaldybė. 2008-04-25 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-140 ,,Dėl vertingų medžių, augančių privačioje žemėje, apsaugos” buvo paskelbtas Vilniaus rajono savivaldybės saugotinų medžių sąrašas. Minėtame sąraše nėra nurodyti lazdynai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos minimas lazdynas buvo priskirtas prie saugotinų.
Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams. Minėta nuostata įtvirtina pareigą kreiptis į savivaldybę ir reikalauti išduoti leidimą tik tokiu atveju, kai siekiama atlikti tam tikrus tvarkymo darbus su saugotinais želdiniais. Taigi konstatuotina, kad savivaldybės leidimas nagrinėjamu atveju neturėjo būti išduodamas ir nebuvo išduotas.
Skundžiamas raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. VIII-1234) 2 str. 9 d. apibrėžta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o to paties įstatymo 8 str. numatyta, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis turi būti nustatyta tvarka pasirašytas ir patvirtintas. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei.
Skundžiamas raštas jokių teisių ar pareigų nei pareiškėjai, nei tretiesiems asmenims nesukelia. Juo tik pateikiama atsakovo nuomonė tam tikru klausimu, kuria nesiekiama sukurti jokių teisinių pasekmių. Todėl negali būti teisme reiškiamas reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo. Minėtas raštas gali būti laikomas kaip vienas iš rašytinių įrodymų, sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo ar kitokius reikalavimus. Rašytinio įrodymo ginčijimas negali būti suprantamas kaip atskiro reikalavimo teismui pareiškimas, bet turėtų būti suprantamas kaip kitų įrodymų pateikimas, kurie paneigia rašytinio įrodymo turinį. Pareiškėja turi teisę įgyvendinti savo teises inicijuodama teisminį procesą, kurio baigtis savarankiškai galėtų įtakoti jos teises ir pareigas arba naudotis dalyvaujantiems byloje asmenims įstatyme numatytomis gynybos priemonėmis. Administracinis procesas negali būti pagalbine įrodinėjimo priemone civilinėje byloje ar kitoje administracinėje byloje. Įrodinėjimas procese nėra savitikslis dalykas. Teismui skundžiant dokumentą, kuris gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, teismo sprendimo galia būtų atitinkamai kaip rašytinio įrodymo, tokiu teismo sprendimu taip pat negali būti asmenims sukurtos teisės ir pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad pažeistos asmens teisės ir laisvės būtų atstatytos, o nepagrįsti reikalavimai atmetami. Šiuo atveju ginčijamas raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl jo galiojimo klausimas negali būti sprendžiamas teismo sprendimu.
Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjai neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu minėtoje dalyje nutraukiama (Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).
Pareiškėja, manydama, kad jos teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimais, dėl kurių patenkinimo ar atmetimo, pareiškėja galėtų įgyti teises ir pareigas (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti neteisėtus veiksmus ar pan.), kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (ABTĮ 37 str. 3 d.). Todėl pareiškėjai buvo pasiūlyta šioje byloje pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (b.l. 176, 178).
Skundas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Pareiškėja nurodo, kad kadangi buvo iškirsti ant jos sklypo ribos augantys lazdynų krūmai, jai padaryta turtinė žala.
Viešojo administravimo įstatymo 49 str. numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad asmuo reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nuostolių dydį, nes nurodytų šiuo atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6. 246 str., 6. 247 str., 6. 249 str., 6.271 str.) nėra preziumuojamas. Todėl pareiškėja privalėjo pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais (ABTĮ 57 str.).
Visų pirma turi būti sprendžiamas Vilniaus rajono savivaldybės atliktų veiksmų teisėtumo klausimas. Kaip jau nustatyta byloje, J. O. 2008-05-08 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijai prašymą leisti iškirsti krūmus, augančius ant privažiavimo prie J. O. priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44). Nustatyta, kad Vilniaus rajono 2008-05-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija nuvyko į J. O. nurodytą vietą ir apžiūrėjo ten augančius krūmus, Apžiūros akte Nr. 2 nurodė, kad krūmai auga ant pravažiavimo prie sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 42). Kaip matyti iš minėtos Komisijos pirmininko pateikto paaiškinimo byloje (b.l. 60), Komisijos nariai nustatė, kad lazdynų krūmai auga ant pravažiavimo, kur neturi augti, yra menkaverčiai, todėl Komisija neprieštaravo, kad jie būtų iškirsti. Pareiškėja teigia, kad lazdyno krūmai iškirsti jos privačioje teritorijoje ir buvo pažeistas Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 p.
Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.
Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (II t., b.l. 2) matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., SB ,,Pavasaris –3”, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš minėto išrašo, pareiškėjos sklypas buvo suformuotas, neatliekant matavimų. Tai reiškia, kad vėliau, atliekant tikslius geodezinius matavimus, pareiškėjos sklypo ribos galėtų keistis. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nuosavybės teisę į tą sklypo dalį, kurioje augo lazdynas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos sklypas ne visas buvo aptvertas, toje vietoje kur augo lazdynas tvoros nebuvo. Byloje pateiktos nuotraukos negali būti laikomos patikimu įrodymu, sprendžiant dėl pareiškėjos sklypo ribų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad teritorijos, kurioje augo lazdynas, įvažiavimas buvo aptvertas tvora, kad žemė ten yra privati ir kelias prie pareiškėjos sklypo baigiasi akligatviu neįrodo pareiškėjos nuosavybės teisių į minėtą teritoriją. Toks patvirtinimas galimas, tik atlikus tikslius geodezinius matavimus ir nustačius neginčytinas ir negalimas pakeisti sklypo ribas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad nukirsti lazdyno krūmai augo būtent jai nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija atliko pareiškėjos atžvilgiu neteisėtus veiksmus, nurodė, kad gali būti iškirstas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis krūmas. Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo konstatuoti, kad savivaldybė pažeidė Konstitucijos 23 str. numatytą nuosavybės neliečiamumo principą, Civilinio kodekso 4.37 str. numatytas daikto savininko teises – savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, Civilinio kodekso 4.40 str. numatytą žemės sklypo savininko teisių turinį.
Pažymėtina, kad kuomet žemės sklypų ribų nustatymo klausimas yra ginčijamas, šis klausimas yra sprendžiamas teismo sprendimu civilinėje byloje vadovaujantis CK 4.45 str., kuriame yra numatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Todėl šioje administracinėje byloje, kurią inicijavo pareiškėja, šis klausimas negali būti sprendžiamas vien nustatant prejudicinius faktus, galinčius turėti įtakos pareiškėjos ginčuose su kaimynais ar institucijomis (ABTĮ 58 str., CPK 182 str. 2 p.). Dėl nurodytų aplinkybių, neišsprendus žemės sklypų ribų nustatymo geruoju, šis klausimas gali būti išnagrinėtas tik civilinėje byloje. Ginčijamų santykių atsiradimo metu nurodytas ginčijamas klausimas nebuvo išspręstas minėta tvarka, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog savivaldybė pažeidė jos nuosavybės teises į sklypą, ar jame esančius krūmus. Tai, kad pareiškėja nėra atlikusi teisinę reikšmę turinčių veiksmų - sklypo ribos nebuvo aiškiai nustatytos, neatlikti geodeziniai matavimai, atitinkami duomenys nepateikti nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui, negali būti pagrindu neigiamų pasekmių atsiradimui kitiems fiziniams asmenims ar institucijoms, pareiškėjos neveikimo galimos neigiamos pasekmės gali tekti pačiai pareiškėjai.
Pareiškėja nurodo, kad jai buvo padaryta 2550 Lt turtinė žala. Žalos padarymą pareiškėja grindžia sąnaudomis, reikalingomis 3 lazdyno krūmų atsodinimui. Žalos dydžiui pagrįsti pareiškėja pateikia elektroninius laiškus, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėja kreipėsi į UAB ,,Soltra”, prašydama pateikti informaciją, kiek galėtų kainuoti vienas lazdyno krūmas ir lazdynų krūmų transportavimas iki pareiškėjos sklypo (t. 2, b.l. 14). Teismas pažymi, kad minėti elektroniniai laiškai negali būti laikomi leistinais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti pareiškėjai padarytos turtinės žalos dydį. Pagrįstais įrodymais laikytini nustatyta tvarka patvirtinti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie oficialią institucijos, įstaigos ar privataus juridinio asmens poziciją tam tikru klausimu. Elektroninis susirašinėjimas su dekoratyvinių augalų prekyba užsiimančia įmone nelaikytinas tinkamu įrodymu, siekiant pagrįsti reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį. Pareiškėjai buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius žalos dydį, pareiškėja tokių įrodymų nepateikė (t. 2, b.l. 17). Todėl jeigu ir būtų pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, jis negalėtų būti patenkintas dėl to, kad yra neįrodytas (ABTĮ 57 str. 1d.).
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo kilti atsakovo civilinei atsakomybei ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę žalą.
Kadangi pareiškėjos reikalavimas netenkinamas, jos prašymas priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias ir atstovavimo išlaidas pareiškėjos naudai Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 127 str.,
nusprendė:
bylą dalyje dėl pareiškėjos L. J. reikalavimo panaikinti 2008-05-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. A33-2269-(4.22) nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjos L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.