- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- e2-393-1027/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01465-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas, Daiva Gadliauskienė
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Jakubonienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. ieškinį atsakovui R. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., prašydama pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio sūnaus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei tėvo (atsakovo) bendravimo tvarką. Ieškinyje nurodė, kad patvirtintoje tvarkoje nustatytas vaiko bendravimas su atsakovu neatsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, t. y. atsakovui numatyta teisė priverstinai bendrauti su vaiku, nepaisant to, kad vaikas tuo metu nenori su juo bendrauti. Visa tai daro neigiamą įtaką vaiko raidai, psichologiškai jį traumuoja. Atsakovas sukūrė tokias aplinkybes, kad pats vaikas nenori ir bijo vienas likti ir bendrauti su tėvu. Teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (4 ir 5 punktai), numatanti atsakovo teisę bendrauti su vaiku kiekvieną savaitgalį, pažeidžia ieškovės ir vaiko teisę bei interesus netrukdomai bendrauti visą savaitgalį, planuoti išvykas ir pan.
2. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovė siekia be pagrindo iki minimumo sumažinti atsakovo bendravimo su sūnumi laiką, taip pažeisdama tiek jų sūnaus, tiek atsakovo teises.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą byloje, nurodė, kad ieškovės siūloma nauja bendravimo tvarka nepažeistų vaiko interesų, jeigu tarp tėvo ir vaiko būtų atkurtas artimas ryšys, todėl siūloma iš pradžių atkurti vaiko ir tėvo ryšį, tada spręsti dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Ieškovė paaiškino, kad visi nesutarimai dėl bendravimo su vaiku vyksta dėl atsakovo principingo nusiteikimo, nelankstumo, atsakovas nenori atsižvelgti į jos nuomonę. Prasidėjo nesutarimai su atsakovu, jai teko prašyti pagalbos Įvaikinimo tarnyboje, ir ji, ir vaikas lankėsi pas psichologą. Vaikas po psichologo konsultacijų tapo ramesnis, o prieš tai nepaleisdavo jos nei per žingsnį. Ji lankė pozityvios tėvystės kursus, po kursų yra dalykų, kuriuos norėtų pakeisti elgesyje su vaiku, ką konkrečiai šiuo metu negali pasakyti. Šiuo metu vaikas su tėvu bendrauja tik telefonu, susitikti nenori, nes bijo būti neparvežtas namo. Ji nenuteikinėja vaiko, bendravimą su tėvu vaikui apibūdina pozityviai, jokiais būdais nedraudžia bendrauti su tėvu, drąsina vaiką bendrauti su tėvu, sako „pabandyk, tu drąsus“. Vaikas buvo išgąsdintas, pabusdavo išsigandęs naktimis, tekdavo raminti, kreipėsi pas psichologą, įvyko dešimt konsultacijų. Visada atsiklausia vaiko nuomonės, nes vaikas jau nėra mažas. Reikia atsižvelgti į vaiko norus, nes jam reikia ramybės, o dabar vaikui stumiamas žmogus, su kuriuo vaikas nenori bendrauti. Vaiko nuomonė, ar jis nori tą dieną bendrauti su tėvu, galėtų būti perduodama įvairiai, gal telefonu, gal ji parašytų žinutę atsakovui. Atsakovui siūlė pabendrauti trise, nueiti į vaikų žaidimų aikštelę, tačiau atsakovas nori bendrauti tik vienas, sako, kad jo laikas yra tik jo laikas. Atsakovas neįspėdavo, kad atvažiuos paimti vaiko, jo veiksmuose nėra jokio lankstumo. Atsakovas vis skambindavo, skambindavo vaikui, vaikas tada susinervuodavo. Ieškovė neturėjo nei vieno savaitgalio su vaiku, todėl nori šią bendravimo tvarkos dalį pakeisti, kad ir ji galėtų su vaiku susiplanuoti savaitgalį, kur nors išvykti. Bendravimo tvarkoje dvi darbo dienos per savaitę gali likti, tačiau jos turi būti konkrečiai įrašytos, nes atsakovas bendrauja tik pagal nustatytą tvarką, susitarti dėl bendravimo kitomis dienomis nepavyksta, sako, jei jam paskirta tą dieną bendrauti, jis turi tokią teisę. Galima būtų paderinti kitą laiką, tačiau atsakovas nelinkęs derintis prie vaiko dienotvarkės, jo užimtumo, nors žino, kada vaikui užsiėmimai būreliuose. Mano, kad atsakovas nerodo vaikui vyriško pavyzdžio. Nebuvo taip, kad ji neatsilieptų, jei nespėdavo atsiliepti iš karto perskambindavo. Nežino, kada vaikui atsiras noras bendrauti su tėvu ar atsiras toks noras pakeitus bendravimo tvarką. Ketvirtadieniais vaikui užsiėmimai, baigiasi apie pusę septynių, tačiau vaikas eina anksti miegoti, apie 20 val., nes ji anksti pradeda dirbti, o atsakovas vis tiek sako, kad ir tą dieną jam priklauso bendravimas. Nori, kad atsakovas apie numatomą susitikimą su vaiku informuotų prieš 24 valandas, nes taip lengviau bus pasiruošti. Bendrai atsakovo ir vaiko leidžiamų atostogų laikas liktų 14 dienų, tačiau būtų dalinamas į dvi dalis po 7 dienas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad bendravimo tvarka būtų pakeista numatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, tačiau atsakovui turėtų būti suteikta teisė su vaiku bendrauti nuo penktadienio 16-17 val. iki sekmadienio 12 val. Taip pat sutinka, kad būtų įtrauktos nuostatos dėl bendravimo šventinėmis dienomis, nes patvirtintoje bendravimo tvarkoje to nebuvo aptarta. Dėl kitų ieškinio reikalavimų (bendravimo tvarkoje numatyti, kad jis vyktų tik vaikui norint, sumažinti bendravimą darbo dienomis) nesutinka. Ieškovė sąmoningai ar galbūt nesąmoningai nuteikinėja vaiką. Paskutiniu metu bendravimas su vaiku ėjo teigiama linkme, vaikas ilgiau pakalbėdavo telefonu, tačiau pasikeitė po pabendravimo su psichologu (nuomonės išklausymo), vaikas meta telefoną, nekalba. Kodėl, nežino, galbūt mama ką nors neigiamo sako. Visoje šitoje situacijoje yra daugiau mamos nenoras, kad vaikas su juo bendrautų, kad ką nors iš jo pasiimtų. Į tikrus vaiko norus nėra atsižvelgiama, mama nepakankamai skatina vaiką bendrauti. Ieškovė buvo pranešusi, kada vaikui užsiėmimai, tačiau kitos dienos, kurią galėtų pabendrauti, nenurodė, nepasiūlė, pasakė, kad vaikas nenori, gal kažkada norės. Jam tiktų ir kitos dienos, jei vaikas ketvirtadieniais užimtas, pvz., pirmadieniai ir trečiadieniai. Sutiktų, jei vaiko perdavimas bendrauti vyktų ir kitur, ne prie ieškovės namų, pvz., Įvaikinimo tarnyboje. Kai pagal bendravimo tvarką laikas paskirtas jam, jis nori su vaiku bendrauti vienas, nes tai jam priskirtas laikas. Dėl atvejų, kai neparvežė vaiko namo, mano, kad tai vaiko manipuliacija juo, kad jis vaikui nusileistų. Vaikas pyksta, kai netenkinami jo įgeidžiai, pvz., po to, kai pažaidė krepšinį, nuėjo į parduotuvę, vaikas užsinorėjo saldainių, jis neleido, vaikas supyko ir išsikvietė mamą. Konfliktą laiptinėje išprovokavo ieškovė, tai ji pradėjo jį tampyti. Jis buvo suėmęs vaiką už rankų, prašė jo paklausyti, neigiamai vertina šį savo poelgį. Spalio mėn. buvo susitikimas centre, vaikas tikrai nejautė baimės, tik kai mama ateidavo, imdavo vengti jo. Klausimas, į ką reikia atsižvelgti - į vaiko norus ar poreikius. Galbūt jis (atsakovas) yra šaltas, kategoriškas, neturi lankstumo, toks jo charakteris. Tarp jo ir ieškovės didelis požiūrių skirtumas.
6. Liudytoja D. G. paaiškino, kad yra vaikų darželio, kurį lanko N. G., auklėtoja. 2020 m. vasarą N. mažai lankė darželį, į grupę grįžo rudenį. Mamos buvo informuota, kad tam tikromis dienomis pas vaiką ateis tėtis. Ji pastebėjo, kad vaikas tomis dienomis jausdavo įtampą, rodydavo nenorą susitikti su tėčiu. Ji jį padrąsindavo, vaikas jai yra atsakęs, kad niekur neis, kad jį mama pasiims, kad tėtis negeras, mamą skriaudė, buvo atsisakęs eiti su tėčiu, pasakė, kad tėtis negeras, mamos nemyli. Nuo 2020 m. spalio mėn. tėvai neįleidžiami į vaikų grupes, tėtis apie tai informuotas. Iki tol, 2020 m. pavasarį, vaiko nenoro bendrauti su tėvu nebuvo pastebėjusi, vaikas šiltai kalbėdavo apie tėtį ir mamą. Kažkuriuo metu pasisakė vaikams, kad jo tėtis ir mama jau negyvena kartu. Vaikas labai jautrus, anksčiau buvo mažiau. Nepavadintų jo užsidariusiu, tačiau labai pergyvena, pvz., darydamas kokius nors darbelius rūpinasi, ar jam pasiseks, bijo kažką blogai padaryti. Šiuo metu vaikas tapo ramesnis, labiau pasitiki savimi.
7. Liudytoja S. Č. paaiškino, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini), teikė N. G. psichologo konsultacijas, patvirtino aplinkybes, kurias nurodė prie ieškinio pridėtoje jos išvadoje. Konsultacijų metu N. yra pasakęs, kad bijo tėčio, nes jis ne kartą sutartu laiku jo neparvežė namo. Vaikas bijo tėčio, nes buvo išsigandęs, baimė kilo dėl incidentų šeimoje. Vaiko jau seniai nekonsultuoja, todėl nieko nebegali pasakyti apie jo pokyčius. Konsultacijų metu pastebėjo teigiamus pokyčius, iš pradžių vaikas bijojo, vėliau atsivėrė, papasakojo apie incidentus šeimoje, minėjo įvykį laiptinėje. Kaip ir parašė išvadoje, vaiko psichoemocinė būsena yra prasta, tėvai neatsižvelgia į vaiką, yra laikomasi principų, o ne vaiko interesų. Tėčio šaltumas, kategoriškumas sukelia vaikui baimę. N. ryšys su mama yra labai artimas, vaikas palaiko mamą, tapo lyg jos gynėju, vaikui nepatinka nepagarbus tėčio elgesys su mama, kaip jis pats yra pasakęs, kad tėtis nepasako mamai labas. Negalėtų pateikti duomenų apie kokį nors netinkamą tėčio elgesį, dėl kurio reikėtų riboti vaiko bendravimą su tėčiu. Vaikas turi bendrauti su abiem tėvais, tėtis turėtų vaiką sudominti, užsiimti tuo, kas įdomu vaikui. Vaikas gražiai, ne prievarta turėtų būti kalbinamas bendrauti su tėčiu, mama turėtų apžaisti vaiką, ką nors jam pažadėti. Konsultacijų metu yra kalbėjusi su mama, mama jai sakė, kad skatina vaiką bendrauti su tėvu.
8. Liudytojas G. S. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialiniu darbuotoju. Įvaikinimo tarnybos prašymu centre buvo suteiktos patalpos tėvo ir vaiko susitikimams. Įvyko du susitikimai. Jo pareiga yra prižiūrėti tvarką, stebėti, kad nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės. Centras neorganizuoja socialinių paslaugų, kurios padėtų užtikrinti sklandžią susitikimų eigą, netarpininkauja susitikimams, tiesiog suteikia patalpas. Negalėtų pasakyti, ar per tuos du susitikimus įvyko progresas vaiko ir tėvo bendravime.
9. Liudytoja L. R. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre. Ieškovei ir atsakovui socialinės paslaugos teikiamos gavus Įvaikinimo tarnybos pranešimą, kad šalims teikiamas atvejo vadybos procesas, buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Buvo sprendžiama kaip galima būtų užtikrinti, kad vaiko ir tėvo susitikimai vyktų nedalyvaujant mamai. Vaikų darželio auklėtoja yra sakiusi, kad geriau būtų, jei tėvas bendravimui vaiką paimtų ne iš darželio ir viso to kiti vaikai nematytų. Darbo dienomis centro darbuotojai galėtų teikti paslaugą, paimant vaiką iš mamos ir palydint pas tėvą. Savaitgaliais centras nedirba, todėl tokių paslaugų suteikti negalėtų. Patalpų bendravimui neturi galimybės užtikrinti.
10. 2021 m. birželio 17 d. nutartimi buvo paskirta nepilnamečio vaiko N. G. teismo psichologijos ekspertizė, 2021 m. lapkričio 26 d. gautas ekspertizės aktas (2021-11-26 Nr. DOK-29561).
11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė, pritarė, kad bendravimas vyktų kas antrą savaitgalį, bendravimas darbo dienomis yra tėvų susitarimo reikalas, į bendravimo tvarką neturėtų būti įtraukiama nuostata, kad bendravimas vyksta pagal vaiko norą. Geriausia būtų, kad trečias asmuo vaiką paimtų iš mamos ir perduotų tėvui. Jei poreikis būtų, Utenos vaiko ir šeimos gerovės centras darbo dienomis (ir po darbo valandų) turėtų galimybę suteikti patalpas vaikui ir tėvui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką, taip pat teismo iniciatyva ją papildant ir detalizuojant.
12. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė I. T. ir atsakovas R. G. yra nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių nebuvo įregistruota.
13. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ne teismo tvarka sudaryta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria nepilnamečio N. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), taip pat nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
14. Šalys susitarė dėl tokios atsakovo bendravimo su sūnumi N. G. tvarkos, pagal kurią, be kitų sąlygų, atsakovas turi teisę darbo dienomis (dvi dienas per savaitę) aplankyti vaiką ir pabūti su juo (antradienį ir ketvirtadienį, jeigu šalys nesusitaria kitaip) 17 val. pasiimant sūnų ir iki 20 val. grąžinant į gyvenamąją vietą (taikos sutarties 4 punktas); kas antrą šeštadienį arba sekmadienį (tą, kurį bendraujama be nakvynės, neporinėmis metų savaitėmis), pasirinktinai, suderinus dieną su vaiko motina, pasiimti vaiką nuo 10 val. ir parvežti tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18 val. (taikos sutarties 5 punktas), o kas antrą savaitgalį (porinių savaičių savaitgaliais) vaiką pasiimti šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir parvežti sekmadienį ne vėliau kaip iki 12 val. (taikos sutarties 5, 6 punktai); taip pat numatyta atsakovo teisė praleisti su vaiku pusę jo mokymosi bei vasaros atostogų (numatytų mokslo kalendoriuje nuo mokyklinio amžiaus) laiko, bet ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės vasaros atostogų metu, laikoma, jei šalys nesusitaria kitaip, kad tėvas su vaiku ištisai atostogauja: (ikimokykliniu laikotarpiu) nuo birželio 26 d. iki liepos 2 d., nuo liepos 15 iki 22 d., ir nuo rugpjūčio 15 d. iki 22 d., o mokykliniu laikotarpiu (pabaigus pirmą klasę): nuo birželio 26 d. iki liepos 9 d., nuo rugpjūčio 15 d. iki 29 d. (taikos sutarties 7 punktas).
15. Vienas iš ieškovės motyvų, kodėl nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti keičiama – joje nustatytas vaiko bendravimas su tėvu neatsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, t. y. ir tais atvejais, kai vaikas nenori bendrauti su tėvu, o tai daro neigiamą įtaką vaiko raidai. Ieškovė prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, patvirtinant ieškinyje nurodytą ir numatant, kad tais atvejais, kai atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku, tai turėtų vykti atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir pageidavimus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šalių vaikas N. G. nenori bendrauti su tėvu, šiuo klausimu geba išreikšti nuomonę ir į ją reikia atsižvelgti.
16. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.
17. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, CK 3.177 straipsniu, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
18. Siekiant išsiaiškinti, ar nepilnametis N. G. geba išreikšti savo pažiūras dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu, 2021 m. balandžio 16 d. vaikas buvo išklausytas per teismo kviestą psichologą, kurio išvada (nuomonė) pateikta 2021 m. balandžio 23 d. raštu. Ieškovės prašymu, pritarus atsakovui, 2021 m. birželio 17 d. nutartimi buvo paskirta ir 2021 m. spalio 25 d. atlikta N. G. ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė, kurią atlikus gautas 2021 m. spalio 25 – lapkričio 24 d. ekspertizės aktas.
19. Vaiko nuomonę išklausęs teismo psichologas nurodė, kad pagal savo amžių ir brandą N. G. dar negali išreikšti savo nepriklausomos nuomonės dėl bendravimo su tėvais, jis gali išreikšti tik patirtį ir suvokimą, iš pokalbio su vaiku girdėti, kad vaiko tėvai tarpusavyje nesutaria ir į šiuos nesutarimus įtraukia patį vaiką (psichologo pateiktos nuomonės (išvados) apibendrinamoji dalis). Vaikui paskirtos teismo psichologijos ekspertizės metu vaikų ir paauglių psichologė ekspertė, turinti 9 m. darbo ekspertu stažą, atliko N. G. psichologinį įvertinimą ir pateikė išvadą, kad vaikas dėl mažo amžiaus ir išgyvenamojo lojalumo konflikto, sukelto užsitęsusių tėvų nesutarimų dėl vaiko, negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėčiu tvarkos, nesupranta nei teisminio proceso reikšmės, nei savo raidos poreikių, todėl nuomonės šiais klausimais reikšti negali (ekspertizės akto išvadų 5 punktas). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pagal savo amžių, brandą nepilnametis N. G., kuriam šiuo metu eina septinti metai, dar negeba suprasti savo socialinės, emocinės raidos poreikių (tame tarpe ir bendravime su tėvais), atpažinti, įvertinti iškilusias šioje srityje problemas ir savarankiškai priimti teisingus sprendimus joms spręsti, kai net suaugusiems žmonėms sunku tai padaryti. Tėvų pareiga yra įvardinti vaiko poreikius ir imtis priemonių jiems užtikrinti (CK 3.155 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Neginčijamai yra pripažįstama, tai nurodoma ir pateiktame teismo psichologijos akte bei teismo psichologo nuomonėje (išvadoje), taip pat pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje sprendžiant su vaikais susijusius ginčus – vaikui, jo darniai psichologinei, emocinei, socialinei raidai reikalingi abu tėvai, t. y. abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, taip pat ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
22. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad siekiant apginti nepilnamečio N. G. interesus reikėtų nustatyti minimalų vaiko ir tėvo bendravimą ar kaip nors jį riboti, kad nuolatinis maksimalus bendravimas su tėvu vaikui kenktų. Iš vaikui psichologines konsultacijas teikusios psichologės S. Č., apklaustos liudytoja, paaiškinimų, teismo psichologo nuomonės (išvados) ir teismo ekspertės išvadų matyti, kad vaiko išsakomas nenoras bendrauti su tėvu susijęs ne su tėvo netinkamu elgesiu su juo, o su tėvų tarpusavio nesutarimais. Psichologė S. Č. teismui adresuotame rašte nurodė matant, kad vaikas yra tėvų asmeninių pykčių ir nuoskaudų įrankis, nėra atsižvelgiama į jo interesus (ieškinio 4 priedas), tokias pat aplinkybes psichologė paliudijo ir teismo posėdžio metu, nurodžiusi, kad negalėtų pateikti duomenų apie kokį nors netinkamą tėčio elgesį, dėl kurio reikėtų riboti vaiko bendravimą su tėčiu. Liudytoja apklausta vaikų darželio auklėtoja D. G. nurodė, kad iki 2020 m. pavasario (iš esmės iki tada, kai po šalių kaip poros išsiskyrimo jų elgesys vienas su kitu tapo konfliktiškas) nebuvo pastebėjusi vaiko nenoro bendrauti su tėvu, vaikas šiltai kalbėdavo apie tėtį ir mamą. Išklausant vaiko nuomonę per psichologą vaikas neigiamu tėvu elgesiu įvardijo, kad „tėvas meluoja ir keletą kartų buvo neparvežęs namo“, tokie vaiko išsakymai taip pat labiau susiję su tėvų konfliktais, jų požiūrių skirtumu į vaiko auklėjimą, o ne su netinkamu atsakovo kaip tėvo pareigos auklėti vaiką įgyvendinimu. Teismo ekspertės pateiktose išvadose nurodoma, kad abu tėvai vaikui yra emociškai svarbūs (ekspertizės akto 3 punktas), o įtampą sukelia ne tiek jo santykis atskirai su tėčiu ar mama, kiek lojalumo konfliktas, sukeltas tėvų tarpusavio ginčų vaiko akivaizdoje ir jo įtraukimas į suaugusiųjų problemas (ekspertizės akto 2 punktas). Iš ekspertizės metu atlikto ir akte aprašyto psichologinio įvertinimo stebint vaiko ir tėvo bendravimą matyti, kad tėvo dėmesys vaikui yra malonus, vaikas į jį reaguoja teigiamai, nors prieš tai ekspertei ir buvo pasakęs, kad su tėvu žaisti nenori, tačiau ekspertei aiškiai apibrėžus vaikui jo elgesio, tuo pačiu susitikimo su tėvu ribas (kaip ir pasiūlyta ekspertizės akto 10 punkto išvadose, skirtose būtent ieškovei – vaiko motinai) vaiko ir tėvo susitikimas įvyko. Apibendrinant, vaikui kenkia ne jo santykis su tėvu, kurį kurti vaikui savarankišką teisę garantuoja įstatymas (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), o ieškovės ir atsakovo neišspręsti tarpusavio nesutarimai, problemos bei vaiko įtraukimas į juos.
23. Įvertinus šiuos duomenis daroma išvada, kad pats nepilnametis N. G. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėčiu tvarkos, o tėvų pareiga yra užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su abejais tėvais. Duomenų, kad vaiko bendravimas su tėčiu kenktų vaikui, neatitiktų jo interesų, nėra. Priešingai, vaiko socialinei, emocinei raidai reikalingi abu tėvai, todėl ieškovės ieškinio reikalavimų dalis pakeisti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką taip, kad į ją kaip privaloma šios tvarkos vykdymo sąlyga būtų įtraukta nuostata, kad bendravimas vyksta tik atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir pageidavimus, atmetama kaip nepagrįsta bei neatitinkanti vaiko interesų.
24. Aukščiau nurodytais motyvais atmetami ir ieškinio reikalavimai ta dalimi, kuria siūloma atsakovo bendravimą su vaiku darbo dienomis, aptartą (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 4 punkte, apriboti iki vienos darbo dienos per savaitę.
25. Su kai kuriais ieškovės reikalavimais atsakovas sutiko. Atsakovas sutiko, kad būtų koreguojama bendravimo savaitgaliais tvarka, dabar numatyta patvirtintos bendravimo tvarkos 5 ir 6 punktuose, ir atsakovas bendrautų su vaiku kas antrą savaitgalį, bet nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat sutiko, kad bendravimo tvarka būtų papildyta punktais dėl bendravimo šventiniais laikotarpiais, Tėvo ir Motinos dienomis, gimtadieniais, nes anksčiau tai aptarta nebuvo.
26. Ieškovė iš esmės nepagrindė, kuo yra ydinga šiuo metu patvirtinta bendravimo tvarka jos turiniu, dėstymu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad yra būtina teismo sprendimu sureguliuoti tarp šalių kilusį ginčą, pakeičiant, papildant, patikslinant galiojančios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuostatas.
27. Ieškovė prašo pakeisti patvirtintą bendravimo tvarką ta apimtimi, kuria nustatyta atsakovo teisė bendrauti su vaiku kiekvieną savaitgalį (taikos sutarties II dalies 5 ir 6 punktai), kadangi tuo pažeidžiama ieškovės ir nepilnamečio vaiko teisė bei interesai netrukdomai bendrauti su vaiku visą savaitgalį, planuoti išvykas ir pan. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį (lyginėmis savaitėmis) nuo šeštadienio iki sekmadienio. Atsakovas su tokiu reikalavimu iš esmės sutiko, tačiau nori su vaiku pradėti bendrauti penktadieniais, paimant nuo 16 iki 17 val., ir parvežti sekmadieniais iki 12 val.
28. Siekiant užtikrinti maksimalų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), šalių lygias teises ir lygias pareigas savo vaikui (CK 3.156 straipsnio 2 dalis) bei vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką, patvirtintos bendravimo tvarkos 5 ir 6 punktai keičiami 5 punktu numatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį (porinių savaičių savaitgaliais), vaiką pasiimant penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš vaiko gyvenamosios, o jei šalys susitaria, kitos jų su ieškove buvimo vietos, ir parvežant sekmadienį ne vėliau kaip iki 12 val. į ieškovės gyvenamąją ar, jeigu šalys susitaria, kitą jos nurodytą buvimo vietą. Vertintina, kad vaiko paėmimas nuo 17 iki 18 val. bei grąžinimas iki 12 val. nepakenks vaiko ugdymo procesui, lankomiems užsiėmimams. Tuo atveju, jei vaiko lankomi užsiėmimai (būreliai ir pan.) tęstųsi penktadieniais ir po 18 val., tėvas turėtų galimybę paimti vaiką pasibaigus šiems užsiėmimams, o grąžinimas iki 12 val. užtikrintų ir vaiko bei tėvo bendravimo galimybes, ir būtų pakankamas vaikui pasiruošti kitos dienos veiklai (ėjimui į mokyklą ir pan.). Nustatant paėmimo valandas įvertinama socialinių darbuotojų rekomendacija, kad vaiką geriau paimti iš namų, ne iš ugdymo įstaigos, bei tai, kad ieškovė dirba grafiku nuo pirmadienio iki penktadienio, todėl paėmimo valandos nuo 17 val. iki 18 val. sudarytų geresnę galimybę suruošti vaiką savaitgaliui pas tėvą bei jį perduoti, nei atsakovo prašytos valandos nuo 16 val. iki 17 val. Nustatant, kad bendravimas savaitgaliais pradedamas penktadieniais atsižvelgiama ir į tai, kad gali būti reikalingas socialinio darbuotojo tarpininkavimas paimant vaiką iš mamos ir perduodant jį tėvui, o toks tarpininkavimas galėtų būti teikiamas tik darbo dienomis.
29. Patvirtintos bendravimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad darbo dienomis atsakovas su vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, jei šalys nesusitaria kitaip. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikui tinkamos visos dienos, išskyrus ketvirtadienį, kada vaikas lanko būrelį. Atsakovas nurodė, kad jam tinkamos bet kurios dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šalims dažniausiai nepavyksta priimti bendrų sprendimų su vaiku susijusiais klausimais, nustatyta bendravimo tvarka pakeičiama nustatant konkrečias dienas per savaitę, kada atsakovas bendrauja bendrauti su vaiku. Kadangi bendravimo tvarka keičiama nustatant, kad lyginėmis (porinėmis) savaitėmis atsakovas bendrauja su vaiku nuo penktadienio iki sekmadienio, nustatoma, kad šiomis lyginėmis mėnesio savaitėmis atsakovas su vaiku bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o nelyginėmis savaitėmis su vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, paliekant nuorodą – jei šalys nesusitaria kitaip. Šalių nustatytoje bendravimo tvarkoje (11 punkte, kuris nekeičiamas) numatyta, kad tais atvejais kai bendravimo tvarka sutampa su vaiko užimtumu ar dalyvavimu renginiuose - tėvas įsipareigoja užtikrinti vaiko dalyvavimą renginiuose (atvykimą, parvykimą ir pan.), todėl vaiko ugdymo procesui, užsiėmimams bendravimas nurodytomis dienomis nepakenktų, be to, vaiko užsiėmimų grafikas yra besikeičiantis dalykas.
30. Patvirtintoje bendravimo tvarkoje nebuvo aptarta tvarka, su kuriuo iš tėvų vaikas leidžia pagrindinius šventinius laikotarpius – Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujus metus, taip pat Motinos, Tėvo dienas, tėvų gimtadienius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė neprieštaraujantis ieškovės nurodytu būdu reglamentuoti bendravimą su vaiku šiais laikotarpiais, todėl patvirtinta bendravimo tvarka papildoma nuostatomis, išdėstomomis 6 punkte, dėl bendravimo per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujus metus, taip pat Motinos, Tėvo dienas, tėvų gimtadienius.
31. Ieškovės siūlomoje tvarkoje nurodomas 24 val. terminas pranešti ieškovei apie ketinimą bendrauti su vaiku atmetamas. Šiuo metu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, jos 10 punkte, nustatytas 48 valandų terminas apie ketinimą pasinaudoti teise bendrauti ar negalėjimą to padaryti labiau užtikrina šalių interesus, kadangi sudaro sąlygas geriau planuoti savo ir vaiko bendrą laiką bei geriau leidžia išvengti situacijų, kad skyrium gyvenantis tėvas praneša norintis bendrauti su vaiku, o tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, praneša apie tam laikui jau suplanuotą veiklą. Atsižvelgiant į tai, patvirtintos bendravimo tvarkos 10 punktas, aptariantis atsakovo pareigą informuoti ieškovę prieš 48 valandas apie ketinimą/negalėjimą pasinaudoti tvarkoje nurodytomis teisėmis, paliekamas nepakeistas.
32. Patvirtintos bendravimo tvarkos 7 punkte aptarta bendravimo su vaiku tvarka jo atostogų metu. Ieškovė siūlė šią tvarkos dalį keisti, tačiau kuo ji yra ydinga laikotarpių išdėstymo prasme nepagrindė. Šalims nepavykstant priimti bendrų sprendimų su vaiku susijusiais klausimais, patvirtintos bendravimo tvarkos 7 punktas, numatantis konkretų vaiko atostogų laiką, kurį skyrium gyvenantis tėvas turi teise praleisti su juo, jei šalys nesusitaria kitaip, paliekama nepakeista. Minėta, kad bendrauti pagal nustatytą tvarką yra skyrium gyvenančio tėvo ne tik teisė, bet ir pareiga, todėl punktas nepildomas nuostata dėl pareigos prieš tris mėnesius pranešti apie ketinimą naudotis teise bendrauti su vaiku.
33. Dėl patvirtintos bendravimo tvarkos 8, 9, 11, 14 punktų šalys prieštaravimų nereiškė, todėl jie paliekami nepakeisti.
34. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko sveikatos sutrikimai galimi vaikui būnant tiek pas vieną, tiek pas kitą iš tėvų, patvirtintos bendravimo tvarkos 12 punktas iš esmės paliekamas nepakeistas, papildant jį, jog tėvai privalo nedelsiant objektyvia forma informuoti viena kitą apie vaiko sveikatos būklę, tame tarpe vaikui susirgus, apsilankius sveikatos įstaigose, atliktus profilaktinius medicininius patikrinimus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė abejojanti, ar ji turėtų informuoti atsakovą apie mokslo pasiekimus, pvz., gavus maksimalų įvertinimą ir pan., atsakovui nereiškiant reikalavimo papildyti bendravimo tvarką dėl informavimo apie vaiką pareigos, ieškovės reikalavimas papildyti bendravimo tvarką, kad šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus ir pan., netenkinamas.
35. Byloje nesant duomenų, kad vaiko lankymas stacionarioje gydymo įstaigoje be motinos suderinimo pažeistų vaiko interesus, bendravimo tvarkos 13 punktas dėl teisės lankyti vaiką jo ligos metu paliekamas nepakeistas.
36. Bendravimo tvarka papildoma ieškovės siūloma nuostata, išdėstoma 15 punkte, kad abiejų tėvų bendru sutarimu, tėvai su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku, kadangi bendru sutarimu priimami tėvų sprendimai vaiko klausimais geriausiai užtikriną jų vykdymą bei atitikimą vaiko interesams.
37. Šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
38. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).
39. Bylos duomenimis, atsakovo bendravimas su vaiku pagal nustatytą tvarką, t. y. ir pasiliekant pas tėvą su nakvyne, nevyksta nuo 2020 m. rugsėjo mėn., nuo to laiko įvykdavo tik epizodiniai susitikimai. Įvertinus vaiko amžių, glaudų ryšį su motina, tam, kad palaipsniui būtų atkurtas tėvo ir vaiko saugus ryšys, nustatoma pereinamojo laikotarpio bendravimo savaitgaliais tvarka: iki 2022-09-01 savaitgaliais tėvas su vaiku bendrauja su viena nakvyne, nuo penktadienio 17-18 val. iki šeštadienio 14 val., nuo 2022-09-01, po vasaros atostogų, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas su tėvu turėtų praleisti ilgesnį laiką, bendrauja įprasta tvarka - nuo penktadienio 17-18 val. iki sekmadienio 12 val. Kitokios papildomos pereinamojo laikotarpio priemonės, apie kurias buvo pasisakoma bylos nagrinėjimo metu, šiuo sprendimu nenustatomos. Teismo vertinimu, nustatymas bendravimo tvarkoje, kad kurį laiką vaikas su tėvu bendrauja būtinai tik tam tikroje vietoje ar būtinai dalyvaujant pašaliniam asmeniui neatitiktų geriausių vaiko interesų. Iš ekspertizės akto matyti, kad tėvas geba užmegzti ryšį su vaiku, moka ramiai reaguoti į stipresnes vaiko reakcijas (ekspertizės akto psichologinio įvertinimo dalis, išvadų 10 punktas). Turėtų būti vykdoma tokia bendravimo tvarka, kokia yra patvirtinta. Be to, šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas, kurio metu parenkama ir teikiama valstybės institucijų pagalba geba operatyviau ir tiksliau sureaguoti į bendravimo metu iškilusias problemas, parinkti tuo momentu reikiamą pagalbą: iki teismo ekspertizės skyrimo atsakovui buvo sudaryta galimybė su vaiku bendrauti (duomenys neskelbtini), vaiką atvedant jo motinai, po teismo ekspertizės atlikimo, atsižvelgiant į teismo ekspertės išvadas, sudaryta galimybė vaiką paimti iš mamos ir perduoti tėvui per socialinį darbuotoją. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimu, atvejo vadyba ir pagalba šeimai bus teikiama tiek laiko, kiek reikės.
40. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kurios vaidmuo, dėl to natūraliai susiklosčius stipriam emociniam ryšiui su vaiku (psichologės S. Č. paaiškinimai, teismo ekspertės išvados), vaiko vertinimams, būsenai, elgesiui labai reikšmingas, tenka pareiga ne tik nekliudyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimui, tokia jos pareiga aptarta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties II dalies 2 punkte, bet ir pareiga imtis visų įmanomų aktyvių veiksmų padėti vaikui įgyvendinti jo teisę bendrauti su abejais tėvais, taigi ir su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai yra tėvų valdžios turinys (CK 3.155 straipsnio 1, 2 dalys). Už teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos patvirtinimo nevykdymą teismo sprendimo vykdymo procese CPK 771 straipsnio pagrindu gali būti skiriama bauda.
41. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti teismo procesiniais sprendimais nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-10462), ieškinį apmokėjo 75 Eur žyminiu mokesčiu.
43. Atsakovas patyrė 3700,13 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-14003, DOK-31375).
44. Šalys taip pat sumokėjo po 88,39 Eur užstato už ekspertizės atlikimą, iš viso 176,78 Eur (DOK-15346, DOK-15467).
45. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – ¼ dalimi, kadangi esminiai reikalavimai – numatyti, kad bendravimas vyksta tik vaiko noru ir pageidavimu, sumažinti bendravimo dienų skaičių per savaitę, pakeisti reglamentavimą dėl bendravimo atostogų metu atmesti, patenkintas reikalavimas pakeisti bendravimo savaitgaliais tvarką, reikalavimai koreguoti bendravimo tvarkos klausimus ir tenkinti, ir atmesti, iš dalies koreguota teismo iniciatyva. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 340,85 Eur (1363,39 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalis mažintina iki 3568,52 Eur, kadangi 2021-12-15 teismo posėdis, neskaičiuojant pertraukų, truko apie 2 val., su pasirengimui bylos nagrinėjimui (apie 1 val., kokia apytiksliai nurodyta pasirengti kitiems bylos nagrinėjimams) tai sudarytų apie 3 val. arba 330 Eur (3 val. x 110 Eur). Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 2676,39 Eur (3568,52 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 2335,54 Eur (2676,39 Eur – 340,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
46. Byloje susidarė 5,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei skyrium gyvenančio tėvo R. G., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos, išdėstytos taikos sutarties II dalyje, 4, 5, 6 punktus, patikslinti tvarkos 12 punktą, papildyti tvarką 15 punktu ir juos išdėstyti taip:
„4. Tėvas R. G. kiekvieną savaitę iš anksto suderinęs ir apie tai pranešęs motinai I. T., turi teisę darbo dienomis (dvi dienas per savaitę) pasiimti sūnų N. G. iš jo gyvenamosios vietos (ar ugdymo įstaigos) ir pabūti su juo, tačiau šis susitikimas negali būti ilgesnis nei trys valandos bei netrukdyti vaiko ugdymo procesui ir jo lankomiems užsiėmimams, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai tėvas lyginės savaitės (tos, kurią bendraujama su nakvyne) dienomis - pirmadienį ir trečiadienį, nelyginės savaitės (tos, kurią bendraujama be nakvynės) dienomis - antradienį ir ketvirtadienį, arba kitomis dienomis, bet dvi dienas, 17 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos (ar ugdymo įstaigos) ir ne vėliau kaip iki 20 val. grąžina į gyvenamąją vietą.
5. Iki 2022-09-01 tėvas R. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. G. kas antrą savaitgalį (lyginių savaičių savaitgaliais), vaiką pasiimant penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš vaiko gyvenamosios, o jei šalys susitaria, kitos jų su motina I. T. buvimo vietos, ir parvežant šeštadienį ne vėliau kaip iki 14 val. į motinos I. T. gyvenamąją ar, jeigu šalys susitaria, kitą jos nurodytą buvimo vietą. Nuo 2022-09-01 tėvas R. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. G. kas antrą savaitgalį (lyginių savaičių savaitgaliais), vaiką pasiimant penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš vaiko gyvenamosios, o jei šalys susitaria, kitos jų su motina I. T. buvimo vietos, ir parvežant sekmadienį ne vėliau kaip iki 12 val. į motinos I. T. gyvenamąją ar, jeigu šalys susitaria, kitą jos nurodytą buvimo vietą.
6. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais N. G. Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo gimimo dieną praleidžia su tėvu R. G., o Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas – su motina I. T.. Neporiniais metais – atvirkščiai. Tėvams sutarus gali būti numatyta ir kita vaiko bendravimo tvarka nurodytų švenčių metu. Kiekvienais metais N. G. su motina praleidžia Motinos dieną ir motinos I. T. gimtadienį, o su tėvu – Tėvo dieną ir tėvo R. G. gimtadienį.
12. Tėvai privalo nedelsiant objektyvia forma (t. y. įskaitant, bet neapsiribojant: raštu, trumpąja žinute, elektroniniu laišku, per bendravimui skirtas programėles ir pan.) informuoti vieną kitą apie vaiko sveikatos būklę, tame tarpe vaikui susirgus, apsilankius sveikatos įstaigose, atlikus profilaktinius med. patikrinimus.
15. Abiejų tėvų bendru sutarimu, tėvai su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku.“
Priteisti atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2335,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.