Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) atsiliepimo į pateiktą pareiškimą per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų R. S. ir E. S. motina E. E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis, pareiškėjų tėvas, M. S., (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis M. S. santuoką su E. E. S. sudarė (duomenys neskelbtini), joje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjų R. S. ir E. S. Pagal Testamentų registro duomenis E. E. S. testamento nepaliko. Testamentų registre taip pat nėra registruotų E. E. S. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Pagal Testamentų registro duomenis M. S. testamento taip pat nepaliko. Testamentų registre šiuo metu yra registruoti faktai, kad jo palikimą priėmė pareiškėjai R. S. ir E. S.

Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad E. E. S. mirties dieną jos vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota nekilnojamojo turto. Jos mirties dieną Nekilnojamojo turto registre buvo ir šiuo metu yra registruota M. S. nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kita Buto dalis tuo pačiu pagrindu nuosavybės teise registruota pareiškėjos E. S. nuosavybės teise.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po E. E. S. mirties M. S., būdamas įstatyminiu jos įpėdiniu – palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl E. E. S. palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai teigia, kad nepaisant to, M. S. savo sutuoktinės E. E. S. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjams.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjai, būdami įstatyminiais pirmos eilės M. S. įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad M. S. priėmė sutuoktinės E. E. S. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjams turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad E. E. S. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jos sutuoktinio M. S. vardu nuosavybės teise buvo registruota ½ dalis Buto. Ši ½ dalis Buto įgyta (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tai yra E. E. S. esant santuokoje su M. S. nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad ½ dalis Buto, nepaisant jos registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė E. E. S. ir M. S. nuosavybė E. E. S. mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po E. E. S. mirties Butu toliau rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, jame ir toliau gyveno M. S. Byloje nėra šias aplinkybės paneigiančių duomenų. Taip teigia pareiškėjai, patys būdami pirmos eilės įstatyminiai E. E. S. įpėdiniai. To neginčija valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujantis suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“. Pagal Gyventojų registro duomenis M. S. Bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pateikti mokėjimo dokumentai už teiktas paslaugas Butui laikotarpiu nuo 2023 m. vasario iki rugsėjo mėn. liudija, kad paslaugų gavėju juose buvo nurodomas M. S., už paslaugas periodiškai buvo atsiskaitoma, pareiškėjų teigimu, už paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo iki spalio mėn. atsiskaitė būtent M. S.

Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO nėra jokių duomenų apie buvusius įsiskolinimus už Butą šiuo laikotarpiu, ginčų dėl Buto valdymo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad M. S. priėmė jo sutuoktinės E. E. S. palikimą po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Todėl pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjams R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.