Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, A. M. ir I. S., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė teismo pripažinti, kad ji įgijo butą pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad pareiškėja kartu su V. D. pradėjo gyventi apie 1975 m., kartu gyvendami santuokos neįregistravo, bet vedė bendrą ūkį, po jo mirties ji tęsė gyvenimą šiame bute, apie 15 metų ji vienasmeniškai valdo, naudoja ir tvarko butą, kuris teisiškai registruotas V. D. vardu. Po 15 metų valdymo šito buto, S. Š. kilo teisėtas lūkestis, kad ji perimtų ne tik realią, bet ir formalią nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį nustatymą. Nurodė, kad tam, kad būtų teisingai išspręsta ši byla, visų pirma reikėtų nuspręsti, o kam teismas atiduotų prioritetą: ar formaliosios teisės normos taikymui ar teisės principo taikymui, taikant formaliosios teisės normas, CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, teigiama, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į registruotus daiktus, tačiau šioje situacijoje reikėtų kalbėti apie protingumo ir sąžiningumo principus ir, ar šie principai leidžia tenkinti S. Š. pareiškimą. V. D. įstatyminiai įpėdiniai 15 metų elgėsi nesąžiningai, neteisingai, nesirūpino turtu, todėl jų prašymas netenkinti S. Š. pareiškimo turėtų būti vertinamas kritiškai. Remiantis CK 4.47 straipsnio nuostatomis, t. y. pirma sąlyga, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą ar kitokiu būdu, t. y. nėra savininkas, tai S. Š. nėra šio daikto savininkas; antra sąlyga, kad nėra registruotas valstybės ar savivaldybės ir nėra registruotas viešajame registre, tai akivaizdu, kad daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, nors teisinė registracija yra padaryta asmens vardu; trečia sąlyga, asmuo sąžiningai valdo daiktą visą valdymo laiką, akivaizdu, kad duomenų, kad S. Š. nesąžiningai valdė butą nėra, jie vedė bendrą ūkį, po V. D. mirties, ji valdė butą savo vardu, o įstatyminiai paveldėtojai apie faktą, kad S. Š. valdė butą žinojo ir neprieštaravo šiai situacijai, neperėmė jokių kaip turto savininko pareigų ir tokiu savo neveikimu suteikė S. Š. teisinį lūkestį, kad jis teisėtai ir sąžiningai perima šio turto naudojimą ir valdymą; ketvirta sąlyga, kad visą valdymo laikotarpį turtas buvo valdomas teisėtai, akivaizdu, kad nebuvo sudarytos jokios formalios panaudos sutarties arba įstatyminiai įpėdiniai niekada jokių pretenzijų dėl buto naudojimo ir valdymo nereiškė, savivaldybės atstovai, taip pat nematė būtinybės pripažinti turtą bešeimininkiu, todėl laikytina, kad visą šį laikotarpį S. Š. sąžiningai vykdė turto savininko prievoles; penkta sąlyga, kad visą laikotarpį daiktas buvo valdomas atvirai, apie tai žinojo kaimynai, įstatyminiai paveldėtojai, komunalines paslaugas teikiančios institucijos ir savivaldybės atstovai, visiems situacija buvo žinoma ir S. Š. nesislapstė; šešta sąlyga, kad daiktas valdomas nepertraukiamai, akivaizdu, kad 15 metų gyveno S. Š., kuri atliko savininko pareigas, niekas kitas nemokėjo jokių mokesčių; septinta sąlyga, tai, kad daiktas buvo valdomas, kaip savo, pati S. Š. patvirtino, kad ji turėtų būti pripažinta daikto savininkė, jos įsitikinimu kitų asmenų nėra ir įstatyminių įpėdinių nerūpestingumas, neatsakingumas ir neatidumas parodė, kad jiems nereikalingas šis turtas, nenori jo valdyti ir tokiu savo neveikimu jie atsisakė nuosavybės teisių į daiktą; aštunta sąlyga, kad nustatytas terminas apie 10 metu, šis terminas jau yra, butas valdomas 15 metų. Situacija, kai įstatyminiai įpėdiniai nepriėmė to palikimo, elgėsi nerūpestingai, A. D., neregistravo turto, neatliko savininko pareigų, atitinkamai M. nors ir priėmė savo vardu turtą, bet žinodama realią situaciją, nesiimdama jokių veiksmų dėl turto, nepriėmė palikimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuris valdė realiai turtą 15 metų, jo pareiškimas turėtų būti pripažintas, todėl prašo teismo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja prašo nustatyti įgijus jį nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, priklausė V. D., tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu V. D. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis S. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1992 m. (b. l. 11). Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad S. Š. savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2013 m. balandžio 4 d. (b. l. 12). Pateiktuose atsiskaitymo knygelės lapų ir mokėjimo pranešimų kopijose už komunalines paslaugas, nuo 2009 m. iki 2021 m., gavėja nurodyta S. Š. (b. l. 13-29). Iš (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro pranešimo matyti, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuras registruotu laišku gavo A. D. pareiškimą, kad priima palikimą po sūnėno V. D. mirties, miręs (duomenys neskelbtini); pareiškimo dėl palikimo priėmimo patvirtinimui į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą A. D. ar jo įgaliotas atstovas neatvyko; paveldėjimo teisės liudijimas į V. D. turtą nėra išduotas (b. l. 50). A. D. pareiškime (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurui, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo sūnėnui (sesers sūnui) V. D., po jo mirties liko turtas – butas; palikimą priima (b. l. 59). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis mirus A. D. (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmęs asmuo yra A. M., jo dukra (b. l. 59).

Pareiškimas atmestinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis). Tam, kad įgyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą. Tik teismui konstatavus minėtuose straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą, asmuo įgyja nuosavybės teises. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pareiškėja S. Š. siekia įgyjamosios senaties pagrindu įgyti butą, kuris nuosavybės teisė priklausė V. D., mirusiajam (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, ginčo butas yra įregistruotas kaip V. D. nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjos prašomu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama dėl to, kad ginčo daiktas jau yra įregistruotas kito asmens vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, šioje byloje neįrodytas ir egzistavimas sąlygų, jog S. Š. teisėtai ir sąžiningai valdė ginčo turtą visą valdymo laiką, buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į jį, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą turtą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pagal pareiškėjos pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad pareiškėja žinojo, kad yra palikėjo įpėdiniai, ji tai patvirtino, teismui nurodydama, kad jai įpėdiniai žadėjo perrašyti turtą, tačiau to nepadarė. Kaip jau minėta, draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.

Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalį, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įstatyminiams arba (ir) testamentiniams įpėdiniams. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad po V. D. mirties su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi A. D., mirusio V. D. dėdė, ir nors paveldėjimo teisės liudijimas į V. D. turtą nėra išduotas, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad A. D., pateikdamas notarui pareiškimą dėl V. D. palikimo priėmimo, priėmė jo palikimą.

Nors pareiškėjos atstovas teisme teigė, jog V. D. įpėdiniai visus metus po palikėjo mirties elgėsi nesąžiningai, nesirūpino turtu, jiems buvo žinoma, kad pareiškėja valdo butą ir neprieštaravo tokiai situacijai, o A. D. neįregistravo turto savo vardu ir nesielgė kaip savininkas, neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėja S. Š. daugiau kaip dešimt metų sąžiningai valdė ginčo turtą ir turi teisę įgyti nuosavybės teisę į ginčo butą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja įgyjamąja senatimi negali įgyvendinti nuosavybės teisės į V. D. vardu registruotą butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nesant visoms CK numatytoms bei Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje suformuotoms sąlygoms, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta teisinė pagalba, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259-260, 263, 268, 270, 279, 442-444, 448, 533 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškėjos S. Š. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.