Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistiesiems M. L., V. K., A. K. ir E. K., nuteistųjų gynėjams advokatams Mantui Liugui, Vaidui Paltanavičiui, Erikui Rugieniui, Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K., M. L., A. K., nuteistojo E. K. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos, BK 66 straipsnio pagrindu į bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę, nuosprendžiui įsiteisėjus - bausmės vykdymui V. K. suimti.

E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos, BK 66 straipsnio pagrindu į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę, nuosprendžiui įsiteisėjus - bausmės vykdymui E. K. suimti.

M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 9 dalies pagrindu ši bei 2016 m. vasario 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – 50 MGL, t. y. 1883 eurų bauda sudėta ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 50 MGL, t. y. 1883 eurų bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos, BK 66 straipsnio pagrindu į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į paskirtą baudą įskaityta baudos dalis, sumokėta iki šio nuosprendžio priėmimo dienos pagal 2016 m. vasario 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę, nuosprendžiui įsiteisėjus - bausmės vykdymui M. L. suimti.

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu prie šios bausmės pridėta dalis 2015 m kovo 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 ( aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 7756,02 bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos, BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės apribojimo bausmė, pilnai atlikta pagal 2015 m. kovo 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą bei į paskirtą baudą BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaityta baudos dalis, sumokėta iki šio nuosprendžio priėmimo dienos pagal 2015 m. kovo 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

Apeliaciniame nuteistojo V. K. skunde keliamas klausimas, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas netiksliai vertino teisminio nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į dalį įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties V. K. veiksmuose nebuvimą ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį, nuosprendį jo atžvilgiu. Nuteistojo teigimu, nors jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad V. L. neprašęs garažo automobiliui pasistatyti, o vėliau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad to prašė pažįstamas E., tačiau jis parodymų keitimą motyvavo tuo, kad apklausiamas įtariamuoju buvo išsigandęs. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, A. K., M. L., V. K. versija, kad kaltinamieji A. K. ir V. K. nieko nežinojo apie jiems inkriminuotas veikas ir kad tai padarė kaltinamasis M. L. veikdamas kartu su E. G., yra visiškai paneigta pačio V. K. duotais prieštaringais parodymais dėl vogtos transporto priemonės pastatymo V. L. garaže. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 160) nuteistasis V. K. neigė prašęs V. L. garažo automobiliui pasistatyti, tačiau teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, kad garažą išnuomoti jo prašė pažįstamas E. (E. G.), todėl jis prašė V. L. leisti pasinaudoti jos garažu. Pažymėtina, jog V. K. versija apie tai, kad E. G. prašė jo surasti ir išnuomuoti garažą atsirado tik teisiamojo posėdžio metu po E. G. mirties (2015 m. liepos 15 d.) ir po to, kai nuteistasis jau buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, V. K. nurodytas parodymų pakeitimo priežastis, kad apklausiamas įtariamuoju jis buvo išsigandęs bei nepasitikėjo pareigūnais, pagrįstai vertino kaip siekį nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau naudinga linkme bei vengimą nustatyti tiesą. Tai, kad būtent V. K. tarėsi ir prašė leisti pastatyti garaže automobilį kelioms dienoms bei turėjo garažo raktus, patvirtino ir liudytoja apklausta pati garažo savininkė V. L., kuri nurodė, kad 2014 m. vasarą V. K. atsiuntė SMS prašydamas susitikti. Jie susitiko Juknevičiaus g. V. K. reikėjo garažo pasistatyti automobiliui, todėl ji, pasitikėdama V. K., padavė jų nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), katilinės iš kurios patenkama į garažą raktą. Kokį automobilį jis norėjo ten pasistatyti - nesakė. Tą pačią naktį policijos pareigūnai ją nusivežė prie šio namo. Užraktai buvo tvarkingi, o garaže stovėjo baltos spalvos automobilis BMW. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai J. P. ir D. Š. parodė, jog jie pagal padangų protektoriaus žymes nustatė automobilio BMW X6 paslėpimo vietą, garažas, kuriame buvo paslėptas automobilis buvo užrakintas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes bei kontroliuojant nuteistojo A. K. telefonus gautą informacijai apie veiksmų koordinavimą tiek su M. L., tiek su V. K. prieš ir automobilio BMW X6 varymo į sutartą vietą Marijampolėje metu, padarė pagrįstą išvadą, jog neabejotinai nustatyta, kad V. K. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme kartu su kitais asmenimis ir jo veiksmai buvo tiksliai nukreipti konkrečiam bendram visų kaltinamųjų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti- žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimui.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nėra suprantama kuo vadovaujantis teismas nustatė, kad byloje esantys telefoninių ryšių duomenys patvirtina V. K. dalyvavimą nusikalstamuose veiksmuose.Pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodė, jog kontroliuojant nuteistajam A. K. telefonus buvo gauta neabejotina informacija apie veiksmų koordinavimą su V. K. prieš ir automobilio BMW X6 varymo į sutartą vietą Marijampolėje metu. Kaip matyti asmens kratos bei daiktų apžiūros protokolų, 2014 m. liepos 8 d. V. K. asmens kratos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia (duomenys neskelbtini) su „Labas“ SIM kortele. Apžiūros metu nustatyta, jog šiame telefone įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefonų knygoje, tarp kitų adresatų yra adresatas „V. G.“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), taip pat „storas su bembu“, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Skambučių istorijoje yra įrašai apie šiuos kontaktus: 2014-07-03, 21:14 priimtas skambutis iš „storas su bembu“, 21:17 val. praleistas skambutis nuo kontakto „storas su bembu“, 21:21 val. V. K. skambina kontaktui „storas su bembu“ (t. 2 b.l. 146). Tai, kad šiuo telefono numeriu naudojosi V. K. patvirtino ir Lietuvos darbo biržos duomenys, kuriuos užfiksuota, kad darbo biržai V. K. pateikė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), šis numeris įrašytas darbo biržos duomenų bazėje (t. 2, b.l. 140). Iš Marijampolės AVPK duomenų apie V. K. mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) pokalbių ir SMS išklotinių bei tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuoti kontaktai žinutėmis su V. L. telefonu (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuota, kad 2015 m. liepos 2 d. 14.37 val. numeris (duomenys neskelbtini) skambina V. K., 2014 m. liepos 2 d. 17.59 val., 19.13 val., 21.18 val. ir 2015-07-03 14.59 val., 15.11 val., skambina bei rašo SMS numeriui (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, po kontaktų su V. L., V. K. 21:16 val. ir 21:23 val. skambina Nr. (duomenys neskelbtini). Šie įvykiai tarp abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuoti taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose klausant A. K. pokalbių (t. 1, b.l. 162, 166, 169-170). Esant šioms aplinkybėms, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai sprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad V. K. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme su kitais asmenimis ir V. K. veiksmai (vietos automobiliui pastatyti suradimas ir automobilio paslėpimas) buvo tiksliai nukreipti konkrečiam visų kaltinamųjų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti – žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimui.

Dėl nuteistojo E. K. gynėjo M. L. apeliacinio skundo

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apelianto veikos neindividualizavo, taip pat neatskleidė, kokie konkrečiai įrodymai sudaro teismui objektyvų pagrindą įsitikinimui, jog E. K. dalyvavo darant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuteistojo gynėjo teigimu, E. K. kaltinamajame akte nurodomu mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių objektyviai ir neabejotinai identifikuoti asmens, tyrimo nustatytu metu naudojusio minėtą telefono numerį. E. K. gynėjo manymu, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas yra išvestinis dokumentas, kuriame asmens, kuris kaip teigiama 2014 m. liepos 4 d. vairavo BMW X6 automobilį ir naudojosi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybė yra įrašyta vadovaujantis veiksmų iniciatoriaus nurodymu, t.y. Tauragės apskrities VPK ONTS viršininko P. D.Teisėjų kolegija tokius nuteistojo gynėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog nors E. K. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis - liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais ir mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis bei žvalgybinių veiksmų protokolų medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje teismas detaliai išdėstė, jog duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus kontroliuojant M. L. telefoną, nustatyta, jog M. L., iš karto po veiksmų suderinimo SMS su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (A. K. naudotas telefonas), SMS ir telefoninių pokalbių būdu kontaktavo su kitu asmeniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (M. L. pokalbių suvestinėse Nr. 6 nurodyta, kad tai E. K. telefonas), apie važiavimo kryptis, maršrutą, iš pokalbio turinio galima suprasti, kad jis važiuoja priekyje. Bendravimas prasideda jungiantis prie telefonų operatoriaus Bitė bokšto, esančio Tauragėje ir baigiasi Marijampolės m., jungiantis prie telefono bokšto, kurio veikimo teritorija yra prie automobilio BMW X6 suradimo vietos. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad prie automobilio BMW X6 stovėjęs asmuo pabėgo, automobilį į garažą nuvairavo kitas asmuo, nubėgusį visosi J. P.. Liudytoju apklaustas J. P. taip pat nurodė, jog jam ir T. K. išlipus iš automobilio, stovėję asmenys prie BMW pradėjo bėgti, o BMW dideliu greičiu nuvažiavo. Jo persekiojami asmenys bėgo, jų sulaikyti nepavyko. Bėgdami asmenys mėtė daiktus - automobilines servetėles, kepures, telefoną, kurį jis pats po to surado žolėje. Rasto telefono apžiūros metu (apžiūros protokolo duomenys t. 1 b. l. 171) nustatyta į jį įdėtos SIM kortelės, t. y. telefono numeris toks pats, kaip ir nurodyta kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei suvestinėse įvardintas kaip E. K.. Nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio išklausius telefoninius pokalbius E. K. nepripažino, kad juose jo balsas, tačiau duoti lyginamuosius balso pavyzdžius fonoskopinei ekspertizei jis atsisakė, nenurodydamas aiškios tokio atsisakymo priežasties. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. D., atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, parodė, kad iš kriminalinės žvalgybos duomenų jam žinoma, kad tai E. K. telefono numeris, be to jam žinomas iš darbinės veiklos E. K. balsas ir jis atpažino, kad jo pateiktuose telefonų pokalbiuose su M. L. kalba būtent E. K. (t. 4 b. l. 181). Nors apeliaciniame nuteistojo E. K. gynėjo skunde teigiama, jog neaišku, kokie konkretūs požymiai leido P. D., kaip pareigūnui, identifikuoti E. K. balso atitikimą asmens balsui, užfiksuotam telefoninių pokalbių metu. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus įrodymų tyrimą, apklaustas liudytojas P. D., kategoriškai patvirtino, jog E. K. jis atpažino, nes žinojo jo balsą, pagal duomenis tyrimo metu. Be to liudytojas parodė, kad E. K. jis žinojo, kadangi yra bendravęs darbo reikalais. Buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, duomenų buvo ir daugiau, dalis duomenų buvo išslaptinta ir pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, dalis duomenų siekiant neatskleisti metodų ir priemonių buvo nepateikta. Visi turimi duomenys jam leido tvirtinti tokius faktus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktos pokalbių suvestinės, stenogramos, patys pokalbiai, kur įtariamųjų balsai. Jis abejonių dėl E. K. balso neturi. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pridėti vieno telefono numerio pokalbiai, stenogramos ir teikimas ar nutartis buvo pridėta asmens, kurio atžvilgiu buvo atliekamos tos priemonės, pasiklausymas. Kontrolė buvo atliekama M. L. naudojamu abonentiniu numeriu. Jis atpažino E. K. iš visų aplinkybių ir iš balso. Jeigu jis surašė kažkokius dokumentus nemano, kad rašė, kad galimai E. K.. Specialių žinių neturi, fonoskopijos ekspertas nėra. Jis E. K. balsą įsidėmėjo, yra su juo bendravęs betarpiškai, jam jokių abejonių nekilo. Su E. K. yra bendravęs kaip pareigūnas, dirbdamas tiesioginį darbą, kiek kartų ir kada neįvardins. Jis yra su juo bendravęs, taip pat atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą. Iki techninių priemonių naudojimo su E. K. bendravo metų bėgyje (t. 5 b. l. 134 – 135). Teisėjų kolegija netikėti liudytojo P. D. parodymais neturi jokio pagrindo, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių apklaustas liudytojas siektų melagingai apklabėti E. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tauragės AVPK duomenys dėl telefono priklausomybės E. K., liudytojo P. D. parodymai abejonių nekelia ir byloje neabejotinai nustatyta, kad E. K. atvairuodamas automobilį BMW X6 iš Tauragės į Marijampolę dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gauti duomenys, nepažeidžiant BPK 162 reikalavimų, teisėtai buvo panaudoti aukštesniojo prokuroro nutarimu šioje byloje ir šie gauti duomenys pripažinti BPK 20 straipsnio pagrindu įrodymais. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, jog kaip matyti iš byloje esančių duomenų nagrinėjamoje byloje atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu, teik A. K., tiek M. L. ir E. K. atžvilgiu, šią priemonę sankcionavus apygardų teismų nutartimis, buvo gauti ir duomenys, leidžiantys įtarti apie asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios pateko į kategoriją veikų, nurodytų tiek Kriminalinės žvalgybos įstatyme, tiek BPK 154 straipsnyje ir sudarančias pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą, todėl dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės vyriausiasis prokuroras vadovaujantis BPK normomis priėmė 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir tuo nutarimo pagrindu buvo naudojami duomenys iš operatyvinės bylos, negali būti pagrindu pripažinti šį nutarimą prieštaraujančiu įstatymui. Gauti duomenys buvo prijungti prie baudžiamosios bylos ir prokuroro nutarimu taip pat pripažinti leistinais įrodymais, kurie pagrindžia nuteistųjų kaltę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atliekant Kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys, aukštesniojo prokuroro nutarimu BPK 162 straipsnio tvarka panaudoti teisėtai, todėl ir Tauragės AVPK pateikti Kriminalinės žvalgybos įstatymu gauti duomenys laikytini įrodymais.

Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde M. L. nurodė, jog teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė bausmę, kuri aiškiai prieštarauja BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, bausmės skyrimo principams bei BK 54 straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Nuteistojo teigimu, teismo motyvai dalyje dėl M. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio yra nepagrįsti ir jais remiantis teismas negalėjo priimti nuosprendžio, kuriuo jam paskirta tokia griežta bausmė. Apelianto teigimu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažįsta visiškai, gailisi įsivėlęs į nusikaltimą ir jį įvykdęs, todėl šias aplinkybes teismas turėjo vertinti kaip atsakomybę lengvinančias ir tuo pačiu atsižvelgti priimant sprendimą dėl bausmės rūšies bei dydžio, o tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį. . Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. . Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, M. L. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. L. davė parodymus, tik iš dalies pripažindamas faktines bylos aplinkybes (t. 11 b. l. 12 – 13), nurodydamas, kad nusikalstamą veiką padarė ne su kaltinime nurodytais asmenimis, o su E. G. ir kitais nenustatytais asmenimis. Šią versiją, kuri buvo paneigta surinktų įrodymų visuma, M. L. iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu, po E. G. mirties, kai jau buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Atsisakymą duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu motyvavo tuo, jog nepasitikėjo pareigūnais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. L. parodymai, atsiradę byloje po E. G. mirties dėl pastarojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, visų surinktų įrodymų kontekste skamba visiškai neįtikinamai ir vertinama siekis nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau ir bendrininkams naudinga linkme. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo M. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai visiškai neatskleidžia nusikaltimo padarymo aplinkybių, toks neva M. L. prisipažinimas, negali būti vertinamas kaip savanoriškas ir teismo pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančia jo atsakomybę aplinkybę, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis M. L. pripažįsta visiškai, gailisi įsivėlęs į nusikaltimą ir jį įvykdęs, atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, tenkinti M. L. prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nemato pagrindo.. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.. BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. L. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė realią 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 9 dalies pagrindu teismas paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme - 50 MGL (1883 Eur) bauda ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, atliekamą pataisos namuose ir 50 MGL (1883 Eur) baudą. . Nors apeliaciniame skunde M. L. teigė, jog teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė bausmę, kuri aiškiai prieštarauja BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, bausmės skyrimo principams bei BK 54 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. L. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarė tyčinį apysunkį, tačiau savo pobūdžiu įžūlų, pavojingą nusikaltimą. Teismas įvertino ir didelę turto vertę, (žymiai keletą kartų) viršijančią 250 minimalių gyvenimo lygių sumą. Atsižvelgė į tai, kad M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau po to padaręs nusikaltimą nuosavybei, ir šiuo metu nuteistas, nedirba, registruotas darbo biržoje, pastovių pajamų negauna. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę t.y. į tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, M. L. veiksmų apimtį ir pobūdį, jo neantraeilį vaidmenį šio nusikaltimo padaryme padarė išvadą, kad jam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė –laisvės atėmimas, atliekamas pataisos namuose. . Kita vertus, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. L. skirtinos bausmės klausimą, visiškai nepasisakė dėl galimybės jam atidėti bausmės vykdymą remiantis BK 75 straipsniu. Pagal šio straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl M. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, būtina ją įvertinti kitų turtinių nusikalstamų veikų, numatytų BK XXVIII skyriuje, kontekste. Kaip minėta, nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto disponavimas yra apysunkis nusikaltimas, tuo tarpu baudžiamajame įstatyme numatyti kitokie nusikalstami veiksmai, kuriais siekiama daryti neteisėtą poveikį didelės vertės turtui, laikomi pavojingesniais, pavyzdžiui, didelės vertės turto vagystė, plėšimas, turto prievartavimas, sukčiavimas, pasisavinimas ar iššvaistymas reglamentuoti kaip sunkūs nusikaltimai (maksimali bausmė už atskirą nusikalstamą veiką svyruoja nuo 7 iki 10 metų). Be to, nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad M. L. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas ir tik šios bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje byloje. Nors M. L. niekur nedirba, pastovių pajamų neturi, tačiau minėti charakterizuojantys duomenys neleidžia jo asmenybės vertinti kaip itin neigiamos. Pažymėtina, kad M. L. yra registruotas Darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis ir yra nevedęs, tačiau su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra mažametis, todėl akivaizdu, jog jiems reikalinga yra tėvo priežiūra bei stiprūs socialiniai ryšiai su šeima. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik iš dalies, nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tam tikrų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neigimas baudžiamajame procese yra apelianto teisė, dėl kurios jis savaime negali patirti didesnių suvaržymų, o būtina vertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kartu su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą.Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė M. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Todėl M. L. taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant jam paskirtą bausmės vykdymą ir nustatant atitinkamas pareigas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam A. L. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nuteistajam skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį jis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1,2 punktai).

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo

Nuteistojo A. K. teigimu, neaišku kokiais įrodymais yra grindžiami pirmos instancijos teismo nuosprendyje aprašyti jo veiksmai. Apelianto nuomone, nei vienas iš įtariamųjų nepatvirtino jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. . Teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. K. ir neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kurie vieni kitus papildo ir pagrindžia A. K. kaltę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tiek A. K., tiek M. L. parodymai apie ryšius su E. G. bei apie jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme visų surinktų įrodymų kontekste skamba visiškai neįtikinamai. Minėti parodymai atsirado jau po E. G. mirties, kai jis buvo susipažinęs su bylos medžiaga, kai jau nebuvo ir nėra galimybės apklausti, o ir pačiam E. G. apsiginti. Be to, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų J. P., T. K., D. Š. parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas J. P. patvirtino tas aplinkybes, jog kad 2014 m. vasarą, dirbdamas Marijampolės AVPK tyrėju, transporto priemonių vagysčių skyriuje, iš tyrėjo D. Š. gavo informaciją, kad bus lydimas vogtas automobilis, t. y. kad link Marijampolės miesto priekyje važiuoja automobilis VW Passat, paskui jį baltos spalvos automobilis BMW X6 ir po to automobilis Peugeot. Buvo įvardinti tik automobiliai, o asmenys nebuvo nurodyti. Būdami su tyrėju T. K. Vasaros g. prie garažų masyvų, pamatė, kad nuo Sporto gatvės atvažiuoja automobilis VW Passat universalas, paskui jį BMW ir iš paskos automobilis Peugeot. Jis gerai matė automobilių spalvas, numerius, kadangi pravažiuojančius Vasaros gatve automobilius matė 3-4 m atstumu nuo jo buvimo vietos. Automobilis VW Passat nuvažiavo tiesiai, o automobiliai BMW ir Peugeot įsuko į Vasaros gatvės akligatvį. Tuomet jie sėdo į garažų masyve paliktą tarnybinį specialiais policijos ženklais nepaženklintą automobilį ir išvažiuodami iš garažų masyvo į (duomenys neskelbtini) gatvę vos nesusidūrė su tuo pačiu VW Passat automobiliu, kuris turbūt apsisukęs važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Nors buvo tamsu, tačiau vairavo automobilį įjungtais žibintais ir tuo momentu, kai vos nesusidūrė su automobiliu VW Passat, tarp jų buvo apie 2 m atstumas ir per priekinį stiklą pamatė, kad jį vairavo jam žinomas A. K. (t. 4 b. l. 134-135). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K., kuris nurodė, jog 2014 m. vasarą iš tyrėjo D. Š. gavo informaciją, kad į (duomenys neskelbtini) iš Tauragės turi būti atlydimas vogtas automobilis BMW X6, kad lydės automobiliai VW Passat pilkos spalvos ir Peugeot 407, asmenys nebuvo įvardinti. Su J. P., būdami griovyje prie Vasaros gatvės, pastebėjo, kad nuo Sporto gatvės atvyksta automobilis VW Passat, paskui jį BMW X6 ir iš galo Peugeot 407 automobilis. Automobilis VW Passat nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), o BMW ir Peugeot automobiliai įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvį. Tuomet jie greitai nubėgo į garažų masyve paliktą savo automobilį. Jį vairavo J. P., o jis sėdo šalia. Išvažiuojant iš garažų masyvų vos nesusidūrė su VW Passat sidabrinės spalvos automobiliu, kuris atvažiavo jiems iš priešais. J. P. pasakė, kad šį automobilį vairuoja A. K. (t. 4 b. l. 135 -136). Liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad 2014 metais Marijampolės AVPK buvo vykdomas tyrimas, kurio metu buvo gauta žvalgybinių duomenų, kad liepos pradžioje A. K. organizuoja automobilio BMW įsigijimą iš Tauragėje esančių asmenų. 2014 m. liepos 3 d. buvo surengta pasala, nes nustatyta, kad automobilis gali būti atvarytas į Marijampolę. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo leista kontroliuoti A. K. telefonus, buvo kontroliuojami du numeriai - A. K. vieną numerį pastoviai naudojo, o pradėjus šio numerio kontrolę buvo nustatytas kitas numeris (duomenys neskelbtini) ir juo kalbėjo pats A. K., kurio balsą jis puikiai žino. 2014 m. liepos 3 d. buvo surengta pasala. T. K. ir J. P. ekipažas buvo nusiųstas į Vasaros gatvę. Jis komisariate koordinavo veiksmus tęsdamas telefonų kontrolę. Apie antrą valandą J. P. ar T. K. pranešė, kad pravažiavo pirmas automobilis VW Passat, paskui BMW ir paskui Peugeot ir įsuka į (duomenys neskelbtini) akligatvį. Jis pats sulaikyme nedalyvavo, į įvykio vietą atvyko maždaug po valandos. Jis žinojo, kad šis automobilis registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, o juo naudojasi A. K.. Po to įvykio vietoje, J. P. jam pasakė, kad matė A. K.. Tyrimo metu buvo pateiktas žvalgybos veiksmų protokolas. Įvykio vietoje buvo rastas vienas sulaužytas, kitas išmestas telefonas, kurį surado J. P. Telefono priklausomybę nustatė atlikus IMEI, IMSI kontrolę bei buvo gauti duomenys iš Tauragės AVPK, sulyginti telefono techniniai duomenys, kokios kortelės dėta, su kokiais numeriais bendrauta. Buvo atlikta A. K. telefonų išklotinė, byloje užfiksuota duomenys-pokalbiai, SMS žinutės bei jungimasis prie tų pačių bokšto celių ir nustatyta, kad abiem telefonais naudojosi A. K. (t. 4 b. l. 136-137). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie atitiko kitus bylos duomenis dėl kaltinamojo A. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.. Nors kaip teigiama nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde liudytojų J. P. ir T. K. tarnybiniuose pranešimuose nebuvo išdėstytos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kas A. K. įsitikinimu yra akivaizdus rungimosi principo pažeidimas ir pagrindas grąžinti bylą prokurorui, tačiau kaip nurodė pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti tyrimą atlikę ir jam vadovavę D. Š. ir D. Z., buvo pasirinkta tokia taktika, kad pradžioje tyrimo nebūtų įvardijami duomenys apie A. K., kad ši informacija nebūtų nutekinta (t. 4 b. l. 182 – 183). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įrodymais tampa tuomet, kai juos teismo posėdžio metu patikrina teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnai D. Š. ir D. Z. buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu laikantis BPK normų, šalys turėjo teisę įsitikinti šių liudytojų kaip įrodymų šaltinio pagrįstumu ir teisėtumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų teisės nebuvo pažeistos, buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas ir vertinimas laikantis BPK reikalavimų. Tai, kad prokuroras nusprendė į apklausiamų liudytojų sąrašą įrašyti asmenis, kuriuos matė kaip pagrindą apklausti teisme, nesudaro pagrindo laikyti tai procesiniu pažeidimu bei nesivadovauti minėtų liudytojų duotais parodymais. . Tai, kad A. K. dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir Marijampolės miesto vaizdo kamerų, fiksuojančių (duomenys neskelbtini) teritoriją, apžiūros protokolo duomenys ir nuotraukų peržiūra pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad varant automobilį į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), priekyje jo važiavo ir šiam užsukus į akligatvį vėl grįžinėjo link šios vietos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra A. K.. Nors apeliaciniame skunde A. K. teigė, kad nėra pagrindo pripažinti įrodymu Marijampolės miesto vaizdo stebėjimo kamerų apžiūros protokolo, kadangi medžiaga į kompaktinę (CD) plokštelę įkelta jau surašius kaltinamąjį aktą, o originali medžiaga teismui išviso nepateikta ir jos buvimo vietos negalėjo nurodyti ir tyrimą atlikęs pareigūnas, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, nors paties vaizdo įrašo byloje ir nėra pridėta, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojo J. P. apklausos metu ir nuotraukų peržiūros metu buvo išsiaiškintos apžiūros protokolo sudarymo aplinkybės ir jo turinyje nurodytų duomenų pagrindas, teismui abejonių, kad šis apžiūros protokolas buvo sudarytas peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, nekyla. Pažymėtina, jog apžiūros protokolas yra savarankiškas įrodymų šaltinis ir jame fiksuoti duomenys turi būti patvirtinti tuos duomenis pateikusių asmenų parašais. Kaip matyti iš byloje esančio Marijampolės miesto vaizdo stebėjimo kamerų apžiūros protokolo, pareigūnas užpildęs protokolą dėl vaizdinės medžiagos savo parašu patvirtino, kad duomenys yra tikri ir kokiomis aplinkybėmis jie yra nustatyti. Tai, kad vaizdo įrašas dėl nenustatytų aplinkybių neišsaugotas, aukštesniojo teismo vertinimu, negalima laikyti esminiu proceso pažeidimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Marijampolės miesto vaizdo stebėjimo kamerų apžiūros protokolą pagrįstai įvertino tinkamu įrodymu ir pripažino jį atitinkančiu leistinumo taisykles. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog tiek pats nuteistasis A. K., tiek UAB (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad automobiliu VW Passat naudojosi E. G.. Kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors A. K. parodė, kad šis automobilis įsakymu buvo priskirtas vadybininkui E. G., o jis pats šiuo automobiliu nesinaudojo, tačiau iš duomenų apie A. K. baudimą administracine tvarka matyti, kad artimu iki šio įvykio laikotarpiu 2014 m. birželio 15 d. kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant šį automobilį padarė būtent A. K., o tai rodo, kad šiuo automobiliu naudojosi jis. Be to, iš liudytojo J. P. parodymų matyti, kad jis, važiuodamas link įsukusio į akligatvį vogto automobilio BMW X6, susitiko ir vos nesusidūrė su šiuo automobiliu VW Passat ir tuo momentu atpažino, kad jį vairavo A. K., kuris jam buvo žinomas, apie tai iš karto pasakė kartu buvusiam T. K.. Nors tarnybiniuose pranešimuose tokios aplinkybės nebuvo nurodytos, tačiau kaip jau buvo minėta liudytojai D. Š. ir D. Z. patvirtino, jog buvo pasirinkta tokia taktika, kad pradžioje tyrimo nebūtų įvardijami duomenys apie A. K., kad ši informacija nebūtų nutekinta. Tai, kad A. K. dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, patvirtina ir byloje atlikta ne tik mobiliųjų telefonų skambučių ir kitų įvykių ( SMS ) išklotinių analizė, patvirtinanti A. K. ryšius su kitais nuteistaisiais ir bendrus veiksmus nusikaltimo darymo metu, bet kaip jau minėta ir BPK 162 str. pagrindu panaudota informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl kurios panaudojimo teisėtumo, aukštesnysis teismas pasisakė atsakant į nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje nutylima, kad pirmojoje suvestinėje Nr. 1 fiksuoti duomenys rodo, kad telefonas nepriklausė A. K., kadangi fiksuotas pokalbis - „Paskambink, paskambink S. mano telefonas išsikrovęs...", leidžia neabejotinai teigti, kad šis telefonas nepriklauso A. K..Tai, kad apelianto minimoje telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių suvestinėje Nr. 1 (t. 2 b. l. 34) fiksuotas pokalbis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (priklausančiu V. K.) - :<...paskambink, paskambink S. mano telas išsikrovęs, pasakyk, kad apie aštuonias su D. būtų darbe ...> nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai naudojosi ir informaciją perdavinėjo būtent A. K.. Iš 2014 m. lapkričio 3 d. Žvalgybinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu pagal 2014 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi sankcionuotą 2014 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos prokuratūros teikimą, nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2014 m. liepos 4 d. buvo kontroliuojami A. K. mobiliojo ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pokalbiai ir kita perduodama informacija, protokole yra užfiksuoti įvykę telekomunikaciniai įvykiai ir jų turinys, sudarytos suvestinės ( 2t., b. l. 20-71), kurios patvirtina, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skirtingomis 2014 m. birželio mėnesio dienomis A. K. kalbėjo su sutuoktine A. K., ir skambindavo ne tik jis, bet ir A. K. skambino būtent jam į šį telefono numerį, o tai rodo, kad ir A. K. buvo žinoma, kad tai A. K. telefono numeris. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šie duomenys paneigia A. K. parodymus, kad tai ne jo telefono numeris ir kad jis galėjo pasinaudoti tik atsitiktinai, išsikrovus jo telefonui, konkrečiai neįvardindamas asmens, iš kurio šį telefoną gavo. Be to, byloje esantys telefoninių ryšių duomenys patvirtina, kad veiksmai dėl automobilio BMW X 6, atvarymo į Marijampolę derinami tuo pačiu metu tiek nurodytu telefonu rašant SMS nuteistajam M. L., tiek skambinant telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat V. K., kuris surado vietą automobiliui BMW X6 pastatyti Marijampolės mieste - gavus informaciją SMS į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. skambina telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. ir kviečia susitikti, po to vėl telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma SMS, kad viskas suderinta. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog visi šie veiksmai derinant juos abiem telefonų numeriais su M. L. ir V. K., sudaro vientisą loginę grandinę ir patvirtina A. K. tiesioginį aktyvų dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Be to, pirmos instancijos teismas, spręsdamas A. K. skirtinos bausmės klausimą, visiškai nepasisakė dėl galimybės jam atidėti bausmės vykdymą remiantis BK 75 straipsniu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. K. už BK 189 straipsnio 2 dalies numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė realią 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu teismas prie paskirtos bausmės pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose ir 7756,02 baudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė BK 41 straipsnyje, BK 54 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarė tyčinį apysunkį, tačiau savo pobūdžiu įžūlų, pavojingą nusikaltimą. Teismas įvertino ir didelę turto vertę, (žymiai keletą kartų) viršijančią 250 minimalių gyvenimo lygių sumą. Atsižvelgė į tai, kad A. K. buvo teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo skirta sankcijoje numatyta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė, tačiau jis išvadų nepadarė, vėl įvykdė tokį patį savanaudišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, šeimoje yra neįgalus vaikas. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę t.y. į tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, A. K. veiksmų apimtį ir pobūdį, padarė išvadą, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, atliekamą pataisos namuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat aptartus bausmės skyrimui reikšmingus pagrindus, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti A. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. skirtinos bausmės klausimą, visiškai nepasisakė dėl galimybės jam atidėti bausmės vykdymą remiantis BK 75 straipsniu.Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 16.8. pastraipoje išdėstytą teisinį reglamentavimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apylinkės teismas netinkamai ir neatidžiai išnagrinėjo bausmės vykdymo atidėjimo instituto klausimui reikšmingas bylos aplinkybes, kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacinio proceso tvarka ir atlikus įrodymų tyrimą bei vertinimą nustatyta, jog apeliantas A. K. dėl savo neteisėtų veiksmų kaltės nepripažino, tačiau ji įrodyta bylos medžiaga. Tai, kad A. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Pažymėtina, jog nuteistasis padarė nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, inkriminuotas nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba vairuotojo – tiekėjo pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 5 b. l. 117), augina du mažamečius vaikus, vienas iš kurių neįgalus, pačiam esant nustatytai galvos smegenų vandenei (t. 5 b. l. 118, 119,120), saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad A. K. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui, teisėjų kolegijos nuomone nuteistojo A. K. izoliavimas nuo visuomenės nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai A. K. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl apeliantui taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant atitinkamas pareigas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam A. K. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nuteistajam A. K. skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį jis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus. Marijampolės rajono apylinkės teismo skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1,2 punktai).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistiesiems V. K. ir E. K.

Nors išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistųjų V. K. ir E. K. apeliaciniai skundai, kuriais prašoma juos išteisinti dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmestini, o jų neteisėtų veiksmų kaltė įrodyta bylos medžiaga, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kitų dviejų nuteistųjų M. L. ir A. K. atžvilgiu buvo svarstomas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, aukštesnysis teismas pasisako ir dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistiesiems V. K. ir E. K., todėl dėl bausmės jų atžvilgiu skundas tenkinamas dalinai. Kaip jau buvo minėta atsakant į nuteistojo M. L. bei A. K. skundų argumentus, formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistųjų V. K. ir E. K. padaryta veika, tiek su jų asmenybėmis, visumą, konstatuoja, kad aptariamu atveju bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog V. K. ir E. K. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiama į tai, kad nuteistieji V. K. ir E. K. padarė nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, inkriminuotas nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal bylos duomenis nuteistasis E. K. mokosi suaugusiųjų mokymo centre, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Žygaičių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, gyvena su mama, padeda jai ūkio darbuose, nors nuteistasis ir nedirba, tačiau yra užsiregistravęs darbo biržoje, iš gydymo stacionare istorijos išrašo matyti, jog gydėsi kaukolės pamato lūžio traumą, nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus (t. 5 b. l. 128-132). Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis V. K. yra vedęs, palaiko tvirtus socialinius ryšius su šeima, dirba UAB (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą, nors anksčiau buvo vieną kartą teistas, tačiau bausmė nebuvo paskirta atlikti pataisos namuose. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų tiek nuteistojo V. K., tiek E. K. turimus teigiamus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistieji nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jiems tik realią laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjusi bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir nuteistųjų V. K. ir E. K. asmenybes, atsižvelgiant į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamu atveju nuteistiesiems paskirtos bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, V. K. ir E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pagrindas atidėti, paskiriant nuteistiesiems atitinkamas pareigas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistiesiems V. K. ir E. K. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nuteistiesiems V. K. ir E. K. skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį nuteistieji visą laiką bus kontroliuojami bei prižiūrimi kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei nuteistieji nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo jais ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šių asmenų priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).Apibendrinus visa kas išdėstyta ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nurodytus motyvus ir pagrindus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam V. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. K.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- įmokėti 20 MGL (760 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), SEB bankas).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam E. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. K.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- įmokėti 20 MGL (760 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), SEB bankas).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam M. L. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. L.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- įmokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), SEB bankas).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam A. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- įmokėti 20 MGL (760 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), SEB bankas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuteistiesiems skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.