- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-717-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5280-394/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui K. P. dėl nuostolių priteisimo, kurioje priimtas preliminarus sprendimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas palikti nepakeistą 2011-03-14 preliminarų sprendimą, pagal kurį iš atsakovo ieškovui priteista 1015,99 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad 2010-01-11 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas 171 dieną, nuo 2010-01-12 iki 2010-07-01 teikė atsakovui draudimo apsaugą, atsakovas pateikė prašymą nutraukti draudimo sutartį tik 2010-07-01, todėl turėjo sumokėti ieškovui 2178,49 Lt, tačiau sumokėjo tik 1162,50 Lt ir liko skolingas 1015,99 Lt. Kadangi laiku neatsiskaitė, atsakovas privalo mokėti ieškovui LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas K. P. dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko. Teigia, kad atsakovas savo prievoles yra įvykdęs tinkamai ir jokių nuostolių dėl draudimo sutarties nevykdymo nėra padaręs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu 2011-03-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo UADB “Seesam Lietuva” ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UADB “Seesam Lietuva”, įmonės kodas 111631975 priteista 1015,99 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-10) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 27,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, paliko nepakeistą.
Priteisė iš atsakovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UADB “Seesam Lietuva” 429,00 Lt ieškovo papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 22,60 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-01-11 buvo sudaryta automobilio savanoriškojo draudimo sutartis ir surašytas polisas Nr. 270 0059701/2010, pagal kurį ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui draudimo apsaugą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 4650,00 Lt draudimo įmoką dalimis pagal mokėjimo grafiką. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sumokėjo tik vieną draudimo įmoką 1162,50 Lt, o 2010-07-01 pateikė prašymą nutraukti draudimo sutartį. Tenkinant šį atsakovo prašymą draudimo sutartis buvo nutraukta nuo 2010-07-01, tačiau atsakovas liko skolingas ieškovui 1015,99 Lt, nes draudimo apsauga buvo teikiama 171 dieną. Nors atsakovas savo prieštaravimuose nurodė, kad apdraustu lengvuoju automobiliu naudojosi tik iki 2010-04-14, nes automobilis buvo sulaikytas, o draudimo tarpininkui buvo pateikęs žodinį prašymą laikinai sustabdyti draudimo sutarties galiojimą, tačiau teismas tokį atsakovo teiginį laikė nepagrįstu nei įrodymais, nei draudimo sutarties nuostatomis, priešingai, iš atsakovo prašymo, rašyto ieškovui 2010-07-01, matosi, kad atsakovas prašė nutraukti draudimą nuo 2010-07-01, be to, nurodė, kad automobilį pardavė. Teismas nurodė, kad pagal 2010-01-11 automobilio draudimo sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs 4650,00 Lt draudimo įmoką sumokėti dalimis pagal mokėjimo grafiką, tačiau sumokėjo tik pirmąją draudimo įmokos dalį, lygią 1162,50 Lt. Antrąją draudimo įmokos dalį, dar 1162,50 Lt, pagal mokėjimo grafiką atsakovas turėjo sumokėti 2010-04-12, tačiau jos nesumokėjo, nors, kaip nurodo savo prieštaravimuose, lengvuoju automobiliu naudojosi iki 2010-04-14. Ieškovas paskaičiavo, kad draudimo apsaugą atsakovui teikė 171 dieną nuo 2010-01-12 iki 2010-07-01 ir uždirbo 2178,49 Lt draudimo įmokos, o atsakovas sumokėjo tik 1162,50 Lt, todėl liko skolingas 1015,99 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atsakovo prieštaravimus atmetė, kaip nepagrįstus, o 2011-03-14 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Iš atsakovo teismas priteisė ieškovo papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei priteisė teismo patirtas procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad nuo 2010 m. balandžio 14 d. automobiliu nebegalėjo naudotis ir manė, kad draudimo apsauga jam nebereikalinga, nes automobilio saugojimu pradėjo rūpintis valstybinė institucija, kurios veiksmų apeliantas kontroliuoti negalėjo.
2. Apeliantas nurodo, kad ieškovo parengtuose Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėse (toliau taisyklės) Nr. 006 (2009 05 01 redakcija) taisyklių 8.1.24 p. skelbia, kad vienas iš nedraudžiamųjų įvykių yra „žala dėl Transporto priemonės ir/ar jos papildomos įrangos konfiskavimo, arešto ar sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu". Apeliantas manė, kad visi įvykiai su automobiliu bus vertinami kaip nedraudiminiai ir jam nebėra prasmės tęsti draudimo sutartį bei mokėti draudimo įmokas. Apeliantas tikėjosi, jog nesumokant eilinės draudimo įmokos draudimo sutartis bus nutraukta automatiškai. 2010 m. liepos 01 d. apeliantas parašė prašymą nutraukti draudimo sutartį motyvuodamas tuo, kad automobilį pardavė. Laiko, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė CK normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą netenkinti.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Apelianto cituojamas draudimo taisyklių punktas negali būti aiškinamas plečiamai ir pritaikomas draudimo sutartinių santykių pasibaigimo srityje. Apie draudimo sutarties nutraukimą atsakovas turėjo tinkamai raštu informuoti ieškovą, tačiau apeliantas suvokdamas, kad draudimo sutartis dėl draudimo įmokų nemokėjimo savaime nenutrūko, jis 2010 m. liepos 01 d. pateikė prašymą nutraukti draudimo sutartį. Tai įrodo, kad apeliantas suvokė ir žinojo apie tebegaliojančią draudimo sutartį. Atsakovas prašyme nurodė melagingą informaciją, nutraukimo priežastimi nurodė, kad automobilį pardavė, o tik vėliau, ieškovui gavus atsakovo prieštaravimus, išaiškėjo, kad automobilis buvo sulaikytas ir prokuroro sprendimu grąžintas teisėtam savininkui. Analizuojamoje situacijoje draudimo apsaugos sustabdymas truko nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 01 d., kada draudiminė apsauga buvo nutraukta apelianto prašymu. Akivaizdu, kad draudimo sustabdymo laikotarpis nebuvo ilgesnis nei 3 mėnesiai ir draudikas dar nebuvo įgijęs teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Abejotinas apelianto argumentas tai, kad valstybinei institucijai perėmus draudimo objektą savo žinion draudimo rizika išnyko ar išnyko pats draudimo objektas. Atsitikus draudiminiam įvykiui numatytam draudimo sutartyje, akivaizdu, kad ieškovas nebūtų atleidžiamas nuo prievolės išmokėti draudimo išmoką ir turėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat toks valstybinės institucijos veiksmas nėra pagrindas draudimo sutarčiai nutrūkti. Šioje situacijoje neteisėtus veiksmus atliko ne ieškovas, o apeliantas. Dėl jo neveikimo ir aplaidumo ieškovas patyrė netiesioginių nuostolių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl sutarties vykdymo
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2010-01-11 buvo sudariusios lengvojo automobilio MERCEDES BENZ savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0059701/2010, pasirašė draudimo polisą, kuriais ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui draudimo apsaugą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 4650,00 Lt draudimo įmoką dalimis pagal mokėjimo grafiką – 2010 01 19; 2010 04 12; 2010 07 12; 2010 10 12 (b.l. 4). Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas įmokėjo vieną draudimo įmoką - 1162,50 Lt ir 2010 07 01 pateikė prašymą nuo 2010 07 01 nutraukti draudimo sutartį. Draudimo sutartis nutraukta nuo 2010-07-01 surašant poliso nutraukimo Aktą, kuriame fiksuojama, kad draudimo įmoka paskaičiuota pagal dienų skaičių yra 2178.49 Lt (draudimo sutarties galiojimo dienų skaičius 171 diena), o sumokėta draudimo įmoka 1162.50 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstu apelianto argumentą, kad draudimo sutartis turėjo būti nutraukta automatiškai, automobilį sulaikius ir informavus žodžiu draudimo tarpininką. Kaip nurodo ieškovas atsiliepime, draudimo tarpininkai, konkrečioje situacijoje UADBB „FT BROKER” nėra įgalioti priimti pranešimus. Ieškovas nėra gavęs pranešimo nei iš atsakovo nei iš tarpininko UADBB „FT BROKER” apie ketinimą laikinai sustabdyti draudimo sutartį. Bendrosios draudimo sutarties sąlygos nenumato laikinojo draudimo sutarties sustabdymo ir teisiniai santykiai tarp draudimo šalių gali pasibaigti tik draudimo sutarties pasibaigimu, kuris numatytas BDSS 5.5 skirsnyje. Apie draudimo sutarties nutraukimą atsakovas turėjo tinkamai raštu informuoti ieškovą, kas atitinka CK 1.2 str. , bei šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus ( CK 6.200 str. 2 d.).
Dėl ieškovo reikalavimo teisėtumo
Bylos dokumentai patvirtina, kad pagal mokėjimo grafiką atsakovas sumokėjo tik pirmąją draudimo įmokos dalį - 1162,50 Lt, o antrąją draudimo įmokos dalį - 1162,50 Lt atsakovas turėjo sumokėti 2010-04-12, tačiau jos nesumokėjo. Taip pat procesiniuose dokumentuose nurodo, kad lengvuoju automobiliu naudojosi iki 2010-04-14. Ieškovas pagrįstai skaičiavo, kad draudimo apsaugą atsakovui teikė 171 dieną t.y. nuo 2010-01-12 iki 2010-07-01, uždirbo 2178,49 Lt draudimo įmokos, todėl atsakovas privalo sumokėti 1015.99 Lt netiesioginių nuostolių šalių 2010-01-11 Sutarties ir CK 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str. pagrindu. Atsakovas apeliuoja į Bendrųjų draudimo sutarčių sąlygų 5.1.4, 6.5.8 punktų ir CK 6.1009 str. nuostatų taikymą, tačiau kaip nurodoma, draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, Draudikas privalo pranešti apie tai Draudėjui, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsaugos galiojimas bus sustabdytas (BDSS 6.5.5. p.). Draudimo įstatymo 80 str. nurodoma, jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius draudikas gali vienašališkai nutraukti sutartį, kas atitinka Bendrųjų draudimo sutarčių sąlygų 5.1.4 punktą ir ši norma nėra imperatyvi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3k-3-600/2006 yra nurodęs, kad draudikas gali imtis draudimo įstatymo 80 str. numatytų veiksmų, siekiant nutraukti draudimo sutartį vienašališkai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui įmokos privalomai nesumokėjus 2010 04 12, net ir atsižvelgiant į apelianto išdėstomą įstatymo taikymo sampratą, kad neapmokėjus draudimo įmokos, draudikas turi pareigą po 15 dienų apsaugos galiojimą sustabdyti 3 mėnesiams, ieškovui išlieka teisė reikalauti nuostolių atlyginimo už visą šį laikotarpį t.y. minimaliai iki 2010 07 27.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo
Pirmosios instancijos teismas atsakovo nuorodą, kad apdraustu lengvuoju automobiliu naudojosi tik iki 2010-04-14, nes automobilis buvo sulaikytas, o draudimo tarpininkui buvo pateikęs žodinį prašymą laikinai sustabdyti draudimo sutarties galiojimą, pagrįstai vertino kaip nepagrįstą įrodymais ir draudimo sutarties nuostatomis. Apylinkės teismas teisingai įvertino, kad prašymas ieškovui rašytas 2010-07-01 ir buvo prašoma nutraukti draudimą ne nuo 2010 04 14, bet nuo 2010 07 01 nurodant priežastį, kad atsakovas automobilį pardavė. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ 2010 06 10 siuntė pranešimą sumokėti 2010 04 12 data nustatytą draudimo įmoką ir atsakovui neapmokėjus, 2010 06 28 išsiuntė pranešimą apie draudimo apsaugos galiojimo sustabdymą.
Apeliantas nepagrįstai teigia apie 3 mėnesių termino skaičiavimą nuo 2010 04 14 vadovaujantis Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis ar CK 6.1009 str. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovui 2010 06 10 pranešus apie draudimo apsaugos galiojimo sustabdymą, 3 mėnesių terminas suėjo 2010 09 28. Kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad automobilį sulaikius, atsakovas neinformavo ieškovo nustatyta tvarka, draudimo sutartis nebuvo nutraukta 2010 04 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant minėtą apelianto poziciją t.y. draudiko pareigą nuo 2010 04 14 sustabdyti draudimo apsaugos galiojimą, sutarties nutraukimo terminas po 3 mėnesių būtų suėjęs 2010 m. liepos mėnesį ir už šį laikotarpį išlieka atsakovo prievolė padengti nuostolius ieškovui.
Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aptartus argumentus, bei į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, apeliacinio skundo netenkina ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme nesiekia 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 88 str. l d. 3 p. 6 p.,).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.