Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-23301-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23301-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarimu Pareiškėjui paskirta 300 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad A. M. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio mėn. 20 d. 9 val. 05 min. vairavo B kategorijos automobilį VOLKSWAGEN TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2160 kg ir tempė priekabą RYDWAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 3000 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 5160 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga BE, C1E kategorija. A. M. vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas šios teisės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad palaiko savo gynėjos advokatės Eglės Grucytės pateiktus paaiškinimus. Papildomai paaiškino, kad tuo metu, viskas greitai įvyko, policininkui neprieštaravo, nes manė, kad taip elgtis nedera. Pareiškėjas nurodė, kad nežinojo, jog vertinamas yra maksimalus priekabos svoris. Panaikinti nutarimą prašo dėl to, nes jam yra labai reikalinga teisė vairuoti dėl darbo funkcijų atlikimo, kadangi jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kur vežioja prekes ir reikalinga CE kategorija, kokią šiuo metu jau yra įgijęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Kaip matyti šiuo atveju, pareiškėjas A. M. neneigia vairavęs aukščiau nurodytą junginį, tačiau ginčija nustatytą priekabos RYDWAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), svorį, argumentuodamas tuo, kad priekabos registracijos dokumentuose nurodyta masė 650 kg, o policijos pareigūnai paskaičiavo maksimalią priekabos masę, tai yra 3 000 kg, kuomet priekaba net nebuvo pakrauta. Todėl jo kaltė padarius šį junginį nėra įrodyta, dėl ko skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas arba panaikinta paskirta administracinio poveikio priemonė.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pagal SEAKĮ transporto priemonių kategorijų atitiktis nustatoma remiantis didžiausia leidžiamąja mase. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte aiškiai nurodyta, kad B kategorijos automobiliai yra automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai nustatė transporto priemonių kategorijų atitiktis ir pagal kokius parametrus jos klasifikuojamos, vienas iš transporto priemonių kategorijų atitikčių nustatymo yra didžiausioji leidžiamoji masė, pagal, kurią ir yra nustatoma ar asmuo gali vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, nepriklausomai ar transporto priemonė buvo pakrauta ar tuščia. Paminėto įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Šio straipsnio 76 punkte numatyta, kad transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio. Šio straipsnio 77 punkte nurodyta, kad transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu. Taigi, minėtos įstatymo normos jas aiškinant sistemiškai, lingvistiškai, aiškiai išskiria transporto priemonės didžiausią leidžiamą masę, transporto priemonės masę be krovinio ir transporto priemonės masę su kroviniu, tačiau teisę vairuoti atitinkamo svorio transporto priemones, nagrinėjamu atveju turinčiam B kategoriją, sieja būtent su didžiausia leistina mase. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui.

Kaip matyti iš bylos duomenų Pareiškėjas vairavo transporto priemonę Volkswagen Touran, kurios didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra 2160 kg. ir tempė priekabą Rydwan, kurios didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra 3000 kg. bendra transporto priemonės ir priekabos masė yra 5160 kg. Šiuo atveju, Pareiškėjas, tokiam transporto priemonių junginiui vairuoti reikiamos kategorijos neturėjo. Be to, Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimo padarymo dienai turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuriame pažymėta, jog jis gali vairuoti B, B1, C1, C, AM kategorijų transporto priemones bei jau buvo išlaikęs teorinį CE kategorijai reikalingą egzaminą, o 2024 m. spalio 23 d. išlaikė ir praktinį. Tokiu būdu konstatuojama, kad A. M. vairuodamas transporto priemonių junginį, kurio bendra masė buvo 5160 kg, tokios teisės nebuvo įgijęs ir šį junginį vairavo neturėdamas tam teisės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, A. M. veiką kvalifikavo tinkamai, įvertinusi visus nusižengimo sudėčiai reikalingus požymius, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

ANK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtimi siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taikant ANK numatytas sankcijas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš nutarimo, pareiškėjui nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, pareiškėjas nusižengimo padarymo metu turėjo penkias galiojančias nuobaudas už ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 463 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje padarymą. Praeityje ne kartą baustas už greičio viršijimą, taip pat yra baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu, važiavo mokamais keliais nesusimokėjęs kelių mokesčio. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra drausmingas vairuotojas ir iš savo ankstesnių baustumų nepasimokė bei toliau daro teisės pažeidimus ir šįkart padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų. Tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pirmą kartą, tai nė kiek nesumažina padaryto pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo pakankami praktinių ir teorinių žinių įvertinti išnuomotos priekabos duomenis, o ne aklai pasikliauti nuomotojo žodžiu, jog jis gali vairuoti išnuomotą priekabą ir už tai nesulauks atsakomybės. Būdamas atidus ir atsakingas, rūpestingas vairuotojas, pareiškėjas privalėjo imtis visų reikiamų priemonių siekiant išsinuomoti tokią priekabą, kuri nesukels pasekmių, kurios šiuo atveju yra kilusios. Šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nėra linkęs laikytis visuotinai pripažintų taisyklių, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir nedėmesingai ir tai jį charakterizuoja neigiamai, ypatingai kai tam turėjo reikiamų teorinių žinių, ką patvirtina išlaikytas CE kategorijos teorinių žinių patikrinimo egzaminas.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Akivaizdu, kad Pareiškėjas turėjo žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis nežinojo, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Kaip nurodė savo skunde, pareiškėjui teisė vairuoti būtina vykdant darbines funkcijas bei rūpintis šeima, vaikais. Šios aplinkybės nėra išimtinės, suteikiančios galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus pareiškėjas patirs tik laikinai. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba, o darbe – apsiriboti darbo funkcijomis, kur nereikia vairuoti. Teismas sutinka, kad pareiškėjui be teisės vairuoti sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš padarant pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad teisės vairuoti jam reikalinga rūpintis vaikais, vežioti juos į ugdymo įstaigas ir atgal iki namų. Tačiau kaip jau minėta, žinodamas savo šeiminius poreikius, pareiškėjas turėjo būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis, juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, siekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, vadovaujantis teisingumo, ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – yra proporcinga asmens padarytam pažeidimui, nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Mažesnės administracinės poveikio priemonės skyrimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas ar netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų asmens nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu, Institucija, teismo vertinimu, tinkamai individualizavo A. M. paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl laikytina, jog būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas yra tinkamas nubausti asmenį už jo padarytą nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-23301-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.