Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (teisės išaiškintos, nušalinimų nepareiškė, prašymų neturėjo), išnagrinėjęs R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo surašytas protokolas dėl to, kad jis 2014-03-11 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), tęsdamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą minėjimą, kūreno laužą neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu suderinto leidimo kūrenti laužą. Atvykus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams R. P. nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo pasitraukti nuo degančio laužo ir leisti jį sutvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Tuo savo veiksmai R. P. pažeidė 2011-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos sprendimo „Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ Nr. 1-326, 15.30 p., 1993-12-02 Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo Nr. I-317, 4 str. 1 d.

Apklaustas teisme R. P. paaiškino, kad 2014-03-11 apie 23:00 val. jis atvyko į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje, kur buvo minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Aikštėje tuo metu buvo žmonių, o policijos pareigūnai ragino juos skirstytis. Jis stovėjo nugara į laužą, nesipriešino, nieko nesakė, tačiau policijos pareigūnų liepiamas nuo laužo nesitraukė, nes manė, kad renginiui yra gautas leidimas. Vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-03-10 įsakyme nurodyta, kad buvo suderintas G. S., R. O., K. U. 2014-03-11 d. 18.30-20.30 val. Nepriklausomybės aikštėje organizuojamo minėjimo (mitingo iki 10000 žmonių kūrenant simbolinius laužus) skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, laikas vieta ir forma. Organizatoriai įpareigoti: laikytis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų; pasibaigus minėjimui sutvarkyti teritoriją (iki 22 val.), išvežti šiukšles ir atlyginti galimus nuostolius; mitingą organizuoti netrikdant transporto eismo; užtikrinti žmonių saugumą prie laužų, turėti pirmines gaisro gesinimo priemones; užtikrinti, kad minėjimo dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo kitų teisės aktų bei vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus (b. l. 16).

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus rašte nurodyta, kad Savivaldybės atstovai patvirtino, kad buvo suderintas Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimo organizavimas. Taip pat rašte nurodyta, kad Savivaldybė 2014-03-11 (nedarbo dieną) iš J. P. elektroninio pašto dėžutės gavo elektroninį laišką, kuriuo pranešama apie susirinkimo /renginio organizavimą, t. y. rengiamą trijų dienų renginį prie Lietuvos Respublikos Seimo, pratęsiant Kovo – osios proga uždegto laužo kūrenimą, prie kurio vienu metu būtų ne daugiau kaip 15 žmonių. Pranešime nurodyti už renginį atsakingi asmenys – A. V., S. P.. Pagal LR susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Įstatymas nenumato termino prieš kiek laiko ir ar tai būtinai turi būti darbo diena, todėl pranešimo laikyti netenkintinu nėra pagrindo (b. l. 18-19).

Pridėtame J. P. elektroniniame laiške pranešama, kad rengs trijų dienų renginį prie Lietuvos Respublikos Seimo. Planuojama, kad vienu metu prie laužo bus ne daugiau kaip 15 žmonių (b.l. 20-22).

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad R. P. buvo vienas iš protestuotojų, kurie 2014-03-11 prie Lietuvos Respublikos Seimo stovėjo prie laužo ir buvo paprašytas įstatymo vardu vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus pasitraukti į šoną ir netrukdyti darbuotojams. Tačiau jis į teisėtus reikalavimus nereagavo, toliau stovėjo ir neleido darbuotojams atlikti darbus (b.l. 25-27).

Paaiškinime J. B. nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Jam buvo liepta 2014-03-11 apie 23:00 val. atvykti į aikštę prie Seimo ir sutvarkyti laužavietes. Jam su kolegomis atvykus matė, kad vietoje buvo gal keturi policijos pareigūnų ekipažai ir apie 10 žmonių. Vienas iš pareigūnų reikalavo skirstytis, leisti jiems sutvarkyti laužavietę. Tačiau trys vyrai stovėjo apstoję laužą ir neleido jo sutvarkyti, dėl šių vyrų stovėjimo aplink laužą jie negalėjo prie jo prieiti. Policijos pareigūnai daug kartų reikalavo pasitraukti, tačiau šie vyrai nesitraukė. Tada policijos pareigūnai sulaikė šiuos tris vyrus (b.l. 36).

Tokį pat paaiškinimą pateikė V. O. (b.l. 37).

Dėl tų pačių pažeidimų, padarytų 2014-03-11 Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, protokolas buvo surašytas ir G. J. A., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinės teisės pažeidimo byla pagal ATPK 161 straipsnį, 188⁷ straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį nutraukta (byla Nr. A2.11.-4610-870/2014). Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio apeliacinis skundas netenkintas (byla Nr. ATP-1276-487/2014). Šių sprendimų motyvai aktualūs ir šioje byloje.

R. P. inkriminuota Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d. nustato atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Ši norma yra blanketinė norma, todėl inkriminuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą būtina įvardyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju R. P. surašytame protokole be kitų aplinkybių yra nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 4 str. 1 d. Pažeidimo padarymo laiku galiojusios Įstatymo redakcijos 4 str. 1 d. buvo įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A30-927 buvo suderintas G. S., R. O., K. U. 2014 m. kovo 11 d. 18.30 - 20.30 val. Nepriklausomybės aikštėje organizuojamo minėjimo (mitingo iki 10 000 žmonių, kūrenant simbolinius laužus) skirto paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, laikas, vieta ir forma. Organizatoriai įpareigoti: laikytis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų; pasibaigus minėjimui sutvarkyti teritoriją (iki 22 val.), išvežti šiukšles ir atlyginti galimus nuostolius; mitingą organizuoti netrikdant transporto eismo; užtikrinti žmonių saugumą prie laužų, turėti pirmines gaisro gesinimo priemones; užtikrinti, kad minėjimo dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo kitų teisės aktų bei vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2014 m. kovo 20 d. raštu patvirtino, jog Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimo organizavimas buvo suderintas. Taip pat, šiame rašte nurodyta, kad savivaldybėje 2014 m. kovo 11 d. (nedarbo dieną) iš J. P. elektroninio pašto dėžutės buvo gautas elektroninis laiškas (registruotas 2014 m. kovo 12 d. Nr. A34-139/14), kuriuo pranešama apie susirinkimo/renginio organizavimą, t.y. rengiamą trijų dienų renginį prie Lietuvos Respublikos Seimo, pratęsiant Kovo 11-osios proga uždegto laužo kūrenimą, prie kurio vienu metu būtų ne daugiau kaip 15 žmonių, šiame pranešime nurodant ir už renginį atsakingus asmenis, t.y. A. V. ir S. P.. Šis elektroninis laiškas yra byloje.

Pagal Įstatymo 6 str. 1 d. apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to, tokiems susirinkimams netaikomos Įstatymo 3 d. ir 7 str. nuostatos. Svarbu ir tai, kad įstatymas nenumato termino, prieš kiek laiko organizatoriai privalo informuoti savivaldybės administraciją, kai organizuojami susirinkimai, kuriuose dalyvaus iki 15 žmonių, ir reikalavimo, kad pranešimas būtų siunčiamas būtent darbo dieną.

Šie įrodymai rodo, kad 2014 m. kovo 11 d. (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną) R. P., kartu su kitais asmenimis, kurių buvo mažiau nei 15, po 22.00 val. buvo prie simbolinio Lietuvos Laisvės laužo, kurį įkūrė Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Apie šį tęsiamą minėjimą iš J. P. elektroninio pašto dėžutės elektroniniu laišku buvo pranešta savivaldybei. Laiške buvo nurodyta, kad prie Lietuvos Respublikos Seimo bus rengiamas trijų dienų renginys, kurio metu bus toliau kūrenami laužai. Svarbu ir tai, kad Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. kovo 20 d. rašte nurodoma, kad įvertinus Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatymo nuostatas tokio prašymo laikyti netenkintinu nėra pagrindo. Nežiūrint į šias Įstatymo nuostatas, po 22.00 val. atvykę policijos pareigūnai reikalavo ten buvusių žmonių pasitraukti nuo degančio laužo, užgesinti ugnį ir leisti UAB „Grinda“ darbuotojams sutvarkyti laužavietę. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad R. P., kartu su kitais asmenimis, neleido UAB „Grinda“ darbuotojams užgesinti ir sutvarkyti degančio laužo. Policijos pareigūnai apie J. P. savivaldybei siųstą pranešimą duomenų neturėjo.

Įstatymo 1 str. nurodyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką, organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Pagal Įstatymo 2 str. susirinkimas – taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Taigi, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 1 str. nustato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas, bet ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką, organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. buvo surašytas dėl to, kad jis 2014 m. kovo 11 d. apie 23.00 val., dalyvavo tęsiamame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame minėjime, kurio metu buvo kūrenamas laužas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 str. 1 d. Vertinant patį R. P. dalyvavimo tokio pobūdžio akcijoje faktą teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 1 d. nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Taigi, susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus, t.y. ribojimo pagrindą nustatant įstatymu bei jei tokiu ribojimu yra siekiama teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves bei toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje. Konvencijos 11 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti. Šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtus naudojimosi šia teise apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės valdymo organuose. Iš pastarosios Konvencijos nuostatos matyti, kad šios teisės apribojimai gali būti susiję tik su siekiu apsaugoti kitus įstatymų saugomus gėrius. Europos žmogaus teisių teismas, aiškindamas Konvencijos 11 str. yra pasisakęs, kad kai susirinkimų dalyvių veiksmai nėra susiję su smurto naudojimu, valdžios institucijoms svarbu parodyti tam tikrą pakantumo laipsnį taikiems susirinkimams, jeigu susirinkimų laisvė, garantuojama Konvencijos 11 str., nėra apskritai ribojama.

Teismo vertinimu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nustačius, kad apie tęsiamą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą minėjimą, kurio metu buvo kūrenamas simbolinis laužas šalia Nepriklausomybės aikštės, renginio organizatoriais prisistatantys asmenys pranešė įstatymo nustatyta tvarka, o Administracinės veiklos skyrius 2014 m. kovo 20 d. raštu pripažino, kad nėra pagrindo tokio prašymo, kuris buvo teikiamas dėl trijų dienų renginio pratęsiant Kovo 11-osios proga uždegto laužo kūrenimą, prie kurio vienu metu būtų ne daugiau kaip 15 žmonių, laikyti netenkintinu, taip pat, kad nebuvo nustatyta, jog tęsiamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas minėjimas pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, viešąją rimtį ir tvarką ar sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes, visos šios aplinkybės vertintinos R. P. naudai.

Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė. R. P. inkriminuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.30 punkto pažeidimas dėl draudimo kūrenti laužus. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu gali leisti rengti renginius, kurių metu kūrenami laužai. Byloje yra nustatyta, kad R. P. šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir kartu su dar keliais žmonėmis stovėjo prie degančio laužo. Iš bylos medžiagos matyti, kad laužo kūrenimas buvo vienas iš programos akcentų, tam buvo įrengta speciali laužavietė, atvežta malkų, buvo žmonės, kurie atsakingi už laužo kūrenimą. Laužo kūrenimas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau jokiuose dokumentuose nėra pažymėta, kad už tai atsakingas R. P.. Kaip paaiškino atsakomybėn traukiamas asmuo, renginio metu jis stovėjo prie laužo taip paminėdamas šventinę dieną ir jokių kitų veiksmų neatliko. Tokius jo parodymus paneigiančių įrodymų nėra.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. P. nevykdė policijos pareigūno M. G. teisėto reikalavimo pasitraukti nuo degančio laužo ir leisti jį sutvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad simbolinę ugnį minint Kovo 11-ąją uždegė signatarai, o susirinkę žmonės buvo įsipareigoję ugnį saugoti tris paras, kaip buvo nurodoma savivaldybei adresuotame pranešime. Savivaldybės administracija rašte nurodyta, kad tokio pranešimo laikyti netenkintinu nėra pagrindo. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad, nuvykus pagal gautą iškvietimą, po 22.00 val.Nepriklausomybės aikštėje prie deginamo laužo buvę asmenys buvo įspėti, jog renginys baigėsi, reikia skirstytis, užgesinti laužą ir sutvarkyti aplinką. Prie laužo buvę asmenys atsisakė skirstytis.

Policijos veikos įstatymo 16 str. 1 d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Remiantis ATPK 10 str. nuostata, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš byloje esančių įrodymų teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad R. P. tyčia nevykdė policijos pareigūno reikalavimo. Kaip nustatyta bylos medžiaga asmenys, tarp kurių buvo ir R. P., minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventę, atvykusius pareigūnus informavo apie pranešimo dėl renginio minėjimo pratęsimo išsiuntimą savivaldybei, manydami, kad siųstas pranešimas atitiko leidimą ir tokios situacijos, kai laužą įkūrė Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, suderinimą. Be to, nebuvo konstatuota nei vieno iš Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 str. įtvirtintų susirinkimų nutraukimo pagrindų, kuriais remiantis policijos pareigūnai susirinkimą ar pavienio asmens akciją gali nutraukti. Taip pat nenustatyta, kad tęsę minėjimą asmenys būtų kėlę grėsmę ar pavojų valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-1276-487/2014 klausimas dėl to paties įvykio taikant tas pačias teisės normas buvo išspręstas, tačiau administracinė byla R. P. atžvilgiu vis tiek buvo išsiųsta į teismą su tokiu pat kaltinimu, koks buvo nurodytas ankstesnėje byloje.

Remiantis šiais motyvais administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. P. atžvilgiu nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286-287 straipsniais, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. P. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį, 188⁷ straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį nutraukti jo veiksmuose nesant šių pažeidimų sudėčiai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.