Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J. A., jo atstovei, advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. J. A.. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, turinčio aukštąjį išsilavinimą, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 2 d. G. J. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2014 m. kovo 11 d., apie 23:02 val., viešoje vietoje, Gedimino pr. 53, Vilniuje, šalia Nepriklausomybės aikštės tęsdamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą minėjimą, kūreno laužą neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu suderinto leidimo kūrenti laužą, atvykus UAB „Grinda“ darbuotojams nevykdė policijos pareigūno M. G. teisėto reikalavimo pasitraukti nuo degančio laužo ir leisti jį sutvarkyti UAB „Grinda“ darbuotojams. Tuo savo veiksmais G. J. A. pažeidė 2011-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ Nr. 1-326, 15.30 p., 1993-12-02 Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo Nr. I-317, 4 str. 1 d. G. J. A. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 str., 188⁷ str. 1 d. numatytus pažeidimus. Be to, kaltinamas tuo, kad nevykdė policijos pareigūno M. G. teisėto reikalavimo, t. y. ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. A. teismo posėdyje kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad jis renginyje veikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje parašyta, kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Negalioja joks įstatymas priešingas Konstitucijai, visi šie kaltinimai yra niekiniai, nes Konstitucijos 25 str. įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos reikšti, negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Jie vykdė labai taikią akciją, net gi buvo mažiau nei 14 žmonių ir buvo įvykdytas smurtas prieš Lietuvos piliečius, iš esmės, tai konstitucinę santvarką. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo išnagrinėti bylą, remiantis ne Vilniaus savivaldybės šiukšlių tvarkymo aktais ar protokolais, o Konstitucija ir pasižiūrėti iš esmės, nes tai yra svarbu visai pilietinei visuomenei. G. J. A., atsakydamas į klausimus paaiškino, kad vyko Kovo 11 - osios eitynės Vilniaus mieste, tai buvo suderinta su savivaldybe, paskui įvyko mitingas ir buvo užkurta laisvės ugnis, Nepriklausomybės akto signatarai įkūrė simbolinę laisvės ugnį, gimė idėja, kad ta laisvės ugnis degs, buvo padėtas pagrindas, tai nebuvo laužas, buvo padėta speciali skarda ant jos supiltas smėliukas ir ant jo sukurta ugnis, tai buvo kilnojamas ugniakuras. Kai kilo ši idėja, tai Vilniaus savivaldybė buvo informuota, kad akcija bus tęsiama ir ją tęs 14 žmonių- viskas pagal įstatymus. Po kiek laiko pasirodė du policijos pareigūnai, klausė, ką jie čia daro, jie paaiškino, pareigūnai palinkėjo gero vakaro ir jie išėjo. Vėliau atvyko kitas pareigūnas - aukštesnio rango, klausė ar jie netriukšmaus, nes šalia stovėjo būgnas paliktas po renginio, pasidžiaugė, kad jie labai ramiai, tyliai būna, palinkėjo geros nakties ir pasišalino. Po kiek laiko netikėtai pradėjo važiuoti policijos ekipažai, atvažiavo komunalininkų mašina. Jie priėjo ir pasakė, kad šitą daiktą (simbolinę laisvės ugnį) turi panaikinti, likviduoti, kad jie tai padarys ir jie turi pasitraukti. Jis paaiškino kokia akcija ir, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra informuota. Pareigūnas pasakė, kad nežino, jog savivaldybė yra informuota. Nežiūrint į tai, jie pasakė, kad vis tiek viską sunaikins. Valstybės ugnį jie vadino daiktu. Jis pasakė, kad tai yra jų turtas ir jei jie naikins valstybės ugnį, tai darys nusikaltimą. Jam užlaužė rankas ir įkišo į mašiną, kažkiek laiko jį palaikė mašinoje. Po kiek laiko nuvežė į komisariatą. Po kiek laiko juos paleido ir jie grįžo į aikštę tęsti savo akciją. Pareigūnas jam liepė pasitraukti nuo tos ugnies. Tai yra neteisėtas pareigūno reikalavimas, nežinia kokiomis paskatomis jis vykdė savo akciją, kas juos atsiuntė ar buvo koks skundas dėl ko jis taip elgėsi. Neteisėti policijos reikalavimai neturi būti piliečių vykdomi, pareigūnai vykdė nusikaltimą ir dalyvavo antikonstitucinėje veikloje. UAB „Grindos“ darbuotojai stovėjo už policininkų, jis pasakė, kad tai laisvės ugnis ir nevalia jos naikinti, tai yra nusikaltimas. Jo vertinimu, trukdymas pasireiškė tuo, kad ji išvis ten buvo ir kalbėjo su žmonėmis, jei jie naikins šitą jų turtą, tai jie darys nusikaltimą. Reikalavimas buvo toks, kad netrukdytų dirbti ir sunaikintų šitą daiktą. Kai klausė kodėl juos sulaiko, jie nesugebėjo paaiškinti - tiesiog už trukdymą dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. (įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.) ir kuri nuo to laiko yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Susirinkimų laisvė taip pat įtvirtinta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje. Šie teisės aktai taip pat yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Iš aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas turi atitikti šias sąlygas – teisė ar laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai šiuo ribojimu siekiama teisėto tikslo (byloje vertinamu atveju - valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitos asmenų teisės ir laisvės) (Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalis, Surinkimų įstatymo 4 straipsnis), be to, ribojimas pripažįstamas teisėtu ir būtinu demokratinėje visuomenėje, tik jei laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą, 2009 m. spalio 8 d. nutarimą).

Šioje byloje iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei visų apklaustų liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2014 m. kovo 11 dieną – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną G. J. A. kartu su kitais žmonėmis (jų buvo mažiau nei 15) po 22 val. buvo prie simbolinio Lietuvos Laisvės laužo, kurį įkūrė Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai (b. l. 6, 7, 10, 15-17, 33-35, teismo posėdžio protokolai ) šventė Nepriklausomybės Lietuvos atkūrimo dieną. Elektroniniu būdu siuntėjas J. P. Administracijos direktoriaus pavaduotojai D. N. pranešė, kad rengs prie Lietuvos Respublikos Seimo trijų dienų renginį ir laužus kūrenti tris dienas. Po 22 val. atvykę policijos pareigūnai reikalavo ten buvusių žmonių pasitraukti nuo degančio laužo (pasak G. J. A. liepė užgesinti ugnį) ir leisti sutvarkyti laužavietę UAB „Grinda“ darbuotojams. Remiantis pareigūnų paaiškinimais, jis kartu su kitais žmonėmis kūnais uždenginėjo laužą ir tokiu būdu neleido prie jo prieiti UAB „Grinda“ darbuotojams.

ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, todėl ją inkriminuojant būtina išvardyti konkrečias Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. G. J. A. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Veikos padarymo metu šioje teisės normoje buvo įtvirtinta, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos.

Iš byloje esančio elektroniniu būdu rašyto laiško Administracijos direktoriaus pavaduotojai D. N. matyti, kad siuntėjas J. P. praneša, kad rengs prie Lietuvos Respublikos Seimo trijų dienų renginį. Laiške nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad Kovo 11 –tą dieną gautas leidimas kūrenti šventinius laužus prie Seimo, nori inicijuoti tokios temos renginio pratęsimą ir laužus kūrenti tris dienas (b. l. 15-17). Už renginį atsakingi asmenys nurodyti A. V. ir S. P..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pagrindo teigti, kad šis renginys nebuvo derinamas (suderintas). Tai akivaizdu iš institucijos, kuri įgaliota Susirinkimų įstatymo derinti taikių susirinkimų vykdymo sąlygas ir tvarką, rašto (b. l. 13-14). Iš Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus rašto matyti, kad elektroniniu paštu gauto pranešimo laikyti netenkintinu nėra pagrindo, kadangi Pagal LR susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Įstatymas nenumato termino prieš kiek laiko ir ar tai būtinai turi būti darbo diena. Pastebėtina ir tai, kad Susirinkimų įstatymo 1 dalis (keista 2014-07-15 įstatymu Nr. XII-1029) buvo papildyta teisės norma „Suderinus susirinkimai gali būti organizuojami ir kitu paros metu, tačiau tik tose vietose, kuriose įrengtas stacionarus apšvietimas, ir netrikdant gyventojų poilsio“. Nors pakeitimas įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 25 d., tačiau tai tik patvirtina, kad ankstesnė straipsnio redakcija neatitiko visuomenės lūkesčių, dėl ko ji ir buvo pakeista.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo švenčiama Lietuvai svarbi diena bei į tai, kad žmonės pristatantys save renginio organizatoriais pranešė Savivaldybės administracijos pavaduotojai apie renginio pratęsimą, taip pat, kad susirinkę žmonės nekėlė jokio pavojaus valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, kad G. J. A. buvo šio renginio tik dalyvis (ne organizatorius) jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį, numatančiai net griežčiausios administracinės nuobaudos – arešto – galimybę, remiantis teisės normos interpretacija.

ATPK 161 str. įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė, pati tiesiogiai neįtvirtinanti konkrečių veikų, užtraukiančių atsakomybę, bet nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles, numatančius asmenims konkrečias privalomo elgesio taisykles. G. J. A. inkriminuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.30. punkto pažeidimas dėl draudimo kūrenti laužus. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu gali leisti rengti renginius, kurių metu kūrenami laužai. Byloje yra nustatyta, kad G. J. A. šventė kovo 11-ąją- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir kartu su dar keliais žmonėmis stovėjo prie degančio laužo, kaip teismo posėdyje paaiškino simbolinio Lietuvos laisvės laužo. Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad jis Nepriklausomybės dienos šventės metu buvo atsakingas už laužo kūrenimą. Liudytojas P. paaiškino, kad jis organizavo aukuro pastatymą. Esant tokiems paaiškinimams lieka neaišku, kodėl būtent G. J. A. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 161 straipsnį. Apklausti liudytojai visi patvirtino, kad laužą užkūrė signatarai ir neneigė, kad jie toliau jį kurstė. Teismo vertinimu, G. J. A. vien stovėjimu prie degančio laužo, kurį įžiebė signatarai, nebūnant laužo kūrenimo organizatoriumi nėra tinkamas subjektas dėl ATPK 161 straipsnyje įtvirtintos veikos. Taipogi pastebėtina, kad atsižvelgiant į Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas itin ginčytina aplinkybė dėl renginio suderinimo su savivaldybės administracijos direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, teisėjos vertinimu, negali būti taikoma administracinė atsakomybė G. J. A. pagal ATPK 161 straipsnį.

G. J. A. taip pat kaltinamas ATPK 187 str. 2 d. padarymu, t. y. policijos ar (...) pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymu. Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje. įtvirtinti policijos veiklos principai. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais (Įstatymo 4 str. 2 d.). Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 16 str. 2 d.).

Itin formaliai vertinant galbūt galima būtų teigti, kad G. J. A. nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai buvo neeilinė diena – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė – žmonės skaitė Konstituciją, informavo atvykusius policijos pareigūnus apie informaciją (išsiųstą pranešimą savivaldybei), kurios pagrindu jie laikė, kad renginio pratęsimui leidimą turi (Susirinkimų įstatymo normų formuluotės dviprasmiškos), laužą įkūrė Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, teismo posėdyje policijos pareigūnai nurodė, kad jokios grėsmės, pavojaus jie nekėlė, todėl teisėjos vertinimu, policijos pareigūnų reikalavimai kiek abejotini proporcingumo prasme.

Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatos, nustatančios policijos pareigūnams susirinkimo nutraukimo pagrindus, taipogi neleidžia daryti išvados, kad susirinkimą buvo būtina nutraukti.

Teisėjos vertinimu, Susirinkimų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant ir į Konvencijos bei EŽTT formuojamą praktiką. Šio įstatymo turinys taip pat atspindi valstybės turimų pozityvių pareigų užtikrinant susirinkimų laisvę pobūdį. Teisės į susirinkimo laisvę ypač Kovo – 11-osios dienos proga esmė leidžia teigti, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju G. J. A. pripažinimas kaltu pagal jam inkriminuojamus straipsnius būtų neproporcingas susirinkimo teisės užtikrinimo svarbai ir reikšmei.

Įvertinęs aukščiau paminėtus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 33 str. 2 d., 178 str. 1 d., 161 str., 187 str. 2 d., 188⁷ str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. J. A. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį, 188⁷ straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.