Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas

2021-08-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-3802-810/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-27
Bylos Nr.
e2YT-3802-810/2021
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00348-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Edita Dambrauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Roma Katilovskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3802-810/2021Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00348-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 27 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. B., jo atstovei advokatei Romai Katilovskienei,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo A. B. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jo tėvai A. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. Jo tėvas A. B. (duomenys neskelbtini), mirė. Po jo tėvo A. B. mirties per šešerių mėnesių, dėl palikimo priėmimo pareiškėjo mama G. B., atstovaujanti pareiškėją, kaip nepilnametį, į notarę nesikreipė. Santuokos metu jo tėvai buvo įgiję butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, pareiškėjas kartu su motina gyveno šiame bute, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Tapęs pilnamečiu, toliau gyveno šiame bute, išvykęs buvo tik laikinai dėl mokslų. Po tėvo mirties, pareiškėjo mama toliau rūpinosi, gyvenamuoju butu, kadangi jis buvo nepilnametis, vėliau ir pats pareiškėjas prisidėdavo prie buto išlaikymo, mokėdavo mokesčius už komunalinius patarnavimus, kartu su mama atlikinėjo einamuosius remontus. Pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą po savo tėvo A. B. mirties, o tapus pilnamečiu perėmė turtą ir laiko save turto savininku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. B. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Papildomai paaiškino, kad jis yra vienintelis A. B. ir G. B. sūnus. Jo tėvams nutraukus santuoką jo tėvas toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Čia buvo tėvo daiktai, baldai, kurie tėvo su motina buvo dar įgyti santuokoje. Po tėvo mirties jis gyvendamas bute naudojosi likusiais tėvo daiktais, baldais, rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Roma Katilovskienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuoto asmens ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų kurie leistų patvirtinti ar paneigti pareiškėjo teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus. A. B. ir G. B. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka nutraukta Druskininkų apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas (duomenys neskelbtini). Santuokos metu A. B. ir G. B. įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuo 1992 m. lapkričio 23 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre registruotas G. B. vardu. A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės E. B., 2021 m. birželio 8 d. liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po A. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta palikimas po jo mirties nėra priimtas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas A. B. mirė 2000 m. gruodžio 2 d., taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad D. B. yra pirmos eilės A. B. įpėdinis pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas D. B. po tėvo A. B. mirties priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po tėvo A. B. mirties pareiškėjas kartu su savo motina toliau gyveno bute esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir tvarkė kaip savo nuosavybę. Pareiškėjo teigimu jis naudojosi ne tik tėvui priklausančią buto dalimi, tačiau ir kitais tėvo bute paliktais daiktais, baldais, kas sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad D. B. po tėvo mirties, atstovaujamos motinos G. B. naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po A. B. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad D. B. po tėvo A. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po savo tėvo A. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką, teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo D. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė