Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė - 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Taip pat Ž. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta bausmė - 20 (dvidešimt) parų arešto,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Ž. D. skirta bausmė už šias dvi nusikalstamas veikas - 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Taip pat Ž. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam skirta bausmė - 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo,

Taip pat Ž. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta bausmė - 9 (devyni ) mėnesiai laisvės atėmimo,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė Ž. D. paskirta - 1 (vieneri) metai ir 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmės atlikimą įskaitytas laikinas sulaikymo laikas, kai Ž. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 5 d. 0.30 val. iki 2021 m. kovo 5 d. 11.41 val., ir nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. 15.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. 13.27 val., bei laikas išbūtas Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. sausio 21 d. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikytina, kad Ž. D. yra atlikęs 12 (dvylika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Ž. D. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, visą bausmės atidėjimo laiką skirti Ž. D. šie įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus paskirtas gydytojo) ir alkoholio.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.

Priteista iš Ž. D. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai 1 491,51 Eur H. U. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteista iš Ž. D. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai 20,01 Eur G. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteista iš Ž. D. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai 193,49 Eur žalai atlyginti.

Priteista iš Ž. D. civilinio ieškovo G. K. naudai 170,00 Eur žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių ribojimas, taikytas Ž. D. turtui, paliktas galioti iki bus įvykdyti civiliniai ieškiniai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2021 m. kovo 4 d. apie 21.30 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia su šluotos kotu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į kojas H. U., padarydamas jam odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio šeivikaulio lūžimą, ir tuo nukentėjusiajam H. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Taip pat, Ž. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021 m. kovo 8 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl menkavertės priežasties, akmeniu išdaužė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato durų stiklą, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai 193,49 Eur turtinę žalą.

1.3. Taip pat, Ž. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 17.15 val. prie parduotuvės "Mini Market", (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, žodinio konflikto su G. K. metu, tyčia su kumščiu sudavė vieną smūgį G. K. į veidą, padarydamas jam kairio antakio paviršinį odos nubrozdinimą, tokiais savo veiksmais G. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

1.4. Taip pat, Ž. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), parke, atviros vagystės būdu, matant nukentėjusiajam R. P., bei pašaliniams asmenims iš nukentėjusiojo R. P. marškinių kišenės ištraukė nukentėjusiajam R. P. priklausančią piniginę, iš kurios išsiėmė 5,00 Eur ir juos pasisavino, tuo R. P. padarydamas 5,00 Eur turtinę žalą.

3. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma Ž. D. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį nukentėjusiojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, nukentėjusiojo skunde keliamas nuteistajam Ž. D. paskirtos bausmės individualizavimo klausimai, teigiant, jog teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam Ž. D. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam subendrintą galutinę bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti Ž. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jam turi būti skirtos BK 138 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos – laisvės atėmimo bausmės ir BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta - arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Ž. D. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį,187 straipsnio 3 dalį parinktos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nebus pakankamai efektyvi siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Taip pat pirmosios teismas, atsižvelgęs į valstybėje vykdomą bausmių politiką, vadovaudamasis tais pačiais teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų sunkumą (nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ir vieną baudžiamąjį nusižengimą) bei vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, Ž. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Ir nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju byloje esantys duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog Ž. D. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

9. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. D. nuteistas už trijų nesunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog Ž. D. padarytos nusikalstamos veikos jokių sunkių pasekmių nesukėlė. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad Ž. D. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Pagal bylos duomenis nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. D. nuo 2019 metų penkis kartus gydytas psichiatrijos stacionare, nustatytos skirtingo sutrikimo pobūdžio diagnozės – psichofizinio spektro sutrikimas su šizofrenijos simptomais, asmenybės sutrikimas, intelekto deficitas. Iš 2022 m. sausio 12 d. – 2022 m. sausio 21 d. Utenos Ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. 75U-II-8/2002, Nr. 75U-II-10/2022, Nr. 75U-II-9/2022 matyti, kad Ž. D. nustatyti psichikos sutrikimai, tačiau jis pavojingų visuomenei veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu (t. 2, b. l. 140 – 146, t. 3, b .l. 175 – 182, t. 4, b. l. 1-9). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, Ž. D. padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgus į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai Ž. D. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje.

11. Pažymėtina ir tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas tai nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis) ir jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių jų nevykdo, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam Ž. D. atidėjo vienų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui dar suteikdamas paskutinę galimybę jam pasikeisti be jo patalpinimo į pataisos įstaigą nedelsiant, taip pat nuteistajam skyrė įpareigojimus (neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus paskirtas gydytojo) ir alkoholio), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę įrodyti, jog jis, įvertino savo neteisėtus veiksmus, ateityje sugebės elgtis atsakingai, brandžiai ir laikysis įstatymų reikalavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam Ž. D. taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas jam paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

12. Apeliaciniame nukentėjusiojo skunde taip pat keliamas klausimas, jog teismas priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į tai, jog Ž. D. byloje yra pareikšti ypatingai dideli civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, kurie nėra atlyginti ir ne su visais nuteistasis sutinka, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

14.1. Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo ir vienas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasa pareiškė du civilinius ieškinius: 1 491,51 Eur H. U. gydymo išlaidoms atlyginti ir 20,01 Eur G. K. gydymo išlaidoms atlyginti. (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracija pareiškė civilinį ieškinį dėl 193, 49 Eur žalos, atsiradusios dėl išdaužto (duomenys neskelbtini) seniūnijos stiklo pakeitimo. Su šiais ieškiniais Ž. D. visiškai sutiko. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog pareikšti ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti bei įrodyti pateiktais rašytiniais įrodymais, juos tenkino ir priteisė iš Ž. D.. Taip pat apylinkės teismas tenkino ir nukentėjusio G. K. pareikštą ieškinį dėl neturtinės 170,00 Eur žalos atlyginimo. Nors nuteistasis Ž. D. su ieškiniu ir nesutiko, tačiau teismas įvertinęs, jog Ž. D. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė skausmą, nepatogumus, taip pat ir pažeminimą viešoje vietoje, kitų miestelio gyventojų, nepilnamečių merginų akivaizdoje, pagrįstai ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino.

14.2. Apeliaciniame nukentėjusiojo skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti Ž. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nesutiko su jo pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pažymėtina, jog skiriant bausmę reikšmę gali turėti tik tos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios yra išvardintos BK 60 straipsnyje. Šis sąrašas yra išsamus ir baigtinis. Teismas negali savo nuožiūra plėsti sąrašo, pripažindamas kitą aplinkybę kaip atsakomybę sunkinančią. Įstatymų leidėjas tokios galimybės teismui nesuteikia.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam Ž. D.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį Ž. D., sudaro 170,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

16.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16.2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo Ž. D., netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.