- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-333-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00281-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- UAB „Bankroto administratorių kompanija“, M. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ir M. G. dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ir varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimą negaliojančiu; pripažinti 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Ekoveža“ ir M. G., negaliojančiu; netenkinus ieškinio reikalavimų (išdėstytų 1 ir 2 punktuose), priteisti ieškovei R. J. iš atsakovės UAB „Bankroto administratorių kompanija“ 14 601,91 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimą ir 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Ekoveža“ ir M. G., atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme. Likusioje ieškinio dalyje nustatė ieškovei R. J. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusia ieškovės skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu) nurodė, kad teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą yra numatyta tik kreditoriui ir skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėjami bankroto byloje. Kadangi ieškovė nebuvo BUAB „Ekoveža“ kreditore, be to, BUAB „Ekoveža“ bankroto byla yra užbaigta, UAB „Ekoveža“ teismo sprendimo pagrindu yra pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pripažino, jog ieškinio reikalavimų (pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimą ir 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Ekoveža“ ir M. G.) patenkinimas jokių materialinių teisinių pasekmių nesukurs, nes nebus galima taikyti restitucijos (nėra subjekto, kuriam gali būti grąžinta reikalavimo teisė į ieškovę, taip pat ir subjekto, galinčio grąžinti atsakovui M. G. jo BUAB „Ekoveža“ sumokėtą 9 248 Eur sumą už reikalavimo teisių į ieškovę perleidimą). Teismas konstatavo, kad ieškinio rezoliucinės dalies pirmajame ir antrajame punktuose suformuluoti reikalavimai negali būti savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl juos atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme.
5. Taip pat teismas ieškovei nustatė terminą patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, aiškiai ir konkrečiai nurodant, kokius neteisėtus veiksmus atliko būtent UAB „Bankroto administratorių kompanija“, kaip apskaičiuota iš atsakovės prašomų priteisti nuostolių sumą, kokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra patyrusi ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius. Taip pat teismas nurodė ieškovei papildomai sumokėti 38 Eur žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinus teisme ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimą ir 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Ekoveža“ ir M. G., ir šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.78 straipsnio 5 dalies reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.
8. Ieškovė, net ir nebūdama BUAB „Ekoveža“ kreditore, yra suinteresuota 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimo ir 2019 m. birželio 27 d. varžytynių akto Nr. 1 pripažinimu negaliojančiais. 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta reikalavimų teisių į ieškovę pardavimo tvarka pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia UAB „Ekoveža“ kreditorių ar pačios įmonės interesus; 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktas Nr. 1 prieštarauja ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktui, pagal kurį likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas. Šiuo atveju teismui patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, antstolis, vykdantis vykdomąją bylą Nr. 0181/19/00966 dėl išieškojimo iš ieškovės remiantis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-227-837/2019, vykdomąją bylą Nr. 0181/19/00966 privalėtų nutraukti. Pasak apeliantės, ji akivaizdžiai suinteresuota 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimo ir 2019 m. birželio 27 d. varžytynių akto Nr. 1 pripažinimu negaliojančiais.
10. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ieškinyje pripažino, jog minėtų reikalavimų patenkinimas jokių materialinių teisinių pasekmių nesukurs ir nepagrįstai nutarė juos atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinus teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo bei varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
14. Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą yra numatyta tik kreditoriui, o skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjami bankroto byloje; taip pat pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų (pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimą ir 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Ekoveža“ ir M. G.) patenkinimas nesukurs jokių materialinių teisinių pasekmių, nes nebus galima taikyti restitucijos (nėra subjekto, kuriam gali būti grąžinta reikalavimo teisė į ieškovę, taip pat ir subjekto, galinčio grąžinti atsakovui M. G. jo BUAB „Ekoveža“ sumokėtą 9 248 Eur sumą už reikalavimo teisių į ieškovę perleidimą).
15. Apeliantė nurodo, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Tačiau pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas nelaikytinas sandoriu, todėl apeliantės pastebėjimai dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, sprendžiant pirmojo reikalavimo priėmimo klausimą, nėra aktualūs. Be to, ieškovė iš esmės nepasisakė dėl teismo argumentų, kuriais skundžiamoje nutartyje grindžiama išvada dėl atsisakymo priimti šį reikalavimą.
16. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį (ĮBĮ redakcija, galiojusi ieškovės skundžiamo 2019 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu), kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Ieškovė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ji nebuvo (nėra) kreditorė. Šiuo atveju ieškovė net nenurodė kam, t. y. kokiam atsakovui pareikštas minėtas reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015). Nagrinėjamu atveju nesant tokio subjekto, teismo sprendimas, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, negali būti priimtas. Taigi, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantės argumentui dėl kitos dalies skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, kuriuo grindžia savo, kaip akcininkės, teisių pažeidimą (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas, CK 1.80 straipsnio 1 dalis); atsakovu, be kita ko, nurodė vieną iš ginčijamo sandorio (varžytinių akto) šalių. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė siekia, kad išieškojimas atsakovo M. G., kuris reikalavimo į ieškovę teisę įgijo ginčijamu sandoriu, naudai būtų nutrauktas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio priėmimo metu ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas; dėl sandorio negaliojimo pasekmių teismas taip pat galės pasisakyti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Be to, jeigu, teismo manymu, ieškovė netinkamai atskleidė/neatskleidė, kokių materialiųjų teisinių pasekmių ji siekia, nepakankamai atskleidė faktinį ieškinio pagrindą, teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, pasiūlyti patikslinti reikalavimą ar pan., bet ne iškarto atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl minėto reikalavimo.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės reikalavimą pripažinti 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Ekoveža“ ir M. G., negaliojančiu, todėl ši nutarties dalis naikintina ir ieškinio dalies dėl minėto reikalavimo priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kita atskirojo skundo dalis atmestina, ir nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. gegužės 9 d. BUAB „Ekoveža“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimą, palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. J. ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Ekoveža“ ir M. G. kaip nenagrinėtiną teisme ir šio ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.