Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-11-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-9588-676/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
2YT-9588-676/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9588-676/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06164-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašo teismo nutraukti vykdomąją bylą, nes yra pateiktas skundas Lietuvos apeliaciniam teismui. Nurodo, kad antstolis pradėjo neteisėtus išskaičiavimus iš neįgalumo pensijos, tuo pažeidė BK 135 straipsnį.

Antstolis išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu Nr. S 1 e – 81461 jo netenkino. Nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S 1 e – 71090 skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (Toliau – CPK) 611, 733-743 straipsniais. Be to, CPK 629 str. nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, o skolininko skunde nurodyti pagrindai neatitinka įstatyme numatytų pagrindų, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatytu terminu nepateikė, prašymų teismui nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomosios bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0010/20/01937 pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1585-904/2020 dėl D. Ž. taip pat kartu su ja gyvenančių asmenų, su visais jiems priklausančiais daiktais iškeldinimo iš A. P. nuosavybės teise priklausančio turto: 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; taip pat vykdomoji byla Nr. 0010/20/01938 pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1585-904/2020 dėl J. G., taip pat kartu su juo gyvenančių asmenų, su visais jiems priklausančiais daiktais iškeldinimo iš A. P. nuosavybės teise priklausančio turto: 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; vykdomoji byla Nr. 0010/20/01939 pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1585-904/2020 dėl 287,50 Eur skolos išieškojimo iš D. Ž. ir vykdomoji byla Nr. 0010/20/01940 pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1585-904/2020 dėl 287,50 Eur skolos išieškojimo iš J. G..

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/20/01940 dėl 287,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. G., išieškotojo A. P. naudai, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1585-904/2020.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolio nurodymu Nr. S-20-10-10866 priverstinai nurašyti pinigines lėšas sąskaitos iš skolininko, antstoliui buvo nurašyta 396,01 Eur suma.

2020 m. rugpjūčio 24 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas S-20-10-10866 antstolis areštavo pareiškėjo banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš skolininko sąskaitų antstoliui buvo nurašyta 396,01 Eur suma (v.b.l. 43).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. J. G. pateikė prašymą, kuriuo prašo grąžinti jam pervesta pašalpą ( v.b.l. 45). Su prašymu pateikė informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurio matyti, kad J.G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama netekto darbingumo pensija bei pareigūnų ir karių valstybinė pensija (v.b.l. 46).

Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą, nes yra pateiktas skundas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog J. G. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1585-204/2020. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1585-904/2020 atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis J. G. įteikta 2020 m. spalio 5 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentas, jog yra pateiktas skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, yra nepagrįstas.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad antstolis pradėjo neteisėtus išskaičiavimus iš jo gaunamos pensijos. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar galimas išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) J. G. gaunamų netekto darbingumo pensijos ir pareigūnų bei karių valstybinės pensijos.

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

CPK 733 – 743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų; jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose, tačiau CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka ir pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Tuo tarpu pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, patenka tarp pinigų sumų, iš kurių išieškojimą imperatyviai draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 6 dalis).

CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme yra numatytos šios socialinio draudimo pensijų rūšys: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnyje yra išskiriamos šios šalpos pensijų rūšys: 1) šalpos neįgalumo pensijos; 2) šalpos senatvės pensijos; 3) šalpos našlaičių pensijos. Taigi, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą yra mokama „netekto darbingumo“, o pagal Šalpos pensijų įstatymą – „šalpos neįgalumo“ pensijos išmoka. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą netekto darbingumo bendroji pensijos dalis mokama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu netekto darbingumo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šalpos pensijų įstatymo pagrindu šalpos neįgalumo pensijų išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota (įgaliotos) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Vykdomojoje byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas ( v.b.l. 46) patvirtina, kad J. G. gauna netekto darbingumo pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad išieškojimas iš netekto darbingumo pensijos yra galimas (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Be to, įstatyme nurodyta, jog išieškojimas yra negalimas iš pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos (CPK 739 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju išieškojimas iš J. G. gaunamos pareigūnų bei karių valstybinės pensijos yra galimas (CPK 737 straipsnio 7 dalis), todėl pareiškėjo argumentas, jog išieškojimas iš jo gaunamų pensijų negalimas yra nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/01940, atlikdamas vykdymo veiksmus, elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės nėra niekaip susijusios su antstolio procesinių veiksmų teisėtumu vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/01940, todėl pareiškėjo skundas nėra pagrįstas.

Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad antstolis nagrinėjamoje vykdomojoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510 - 513, straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo J. G. skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01940 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys