- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-75-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21159-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė, Aldona Tilindienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Vaista“, P. K.
- Atsakovas
- UAB „Tanagra“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Transverslas“, UAB „Mikrometras“, R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Tanagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1859-809/2013 pagal ieškovų UAB „Vaista“ ir P. K. ieškinį atsakovui UAB „Tanagra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Transverslas“, UAB „Mikrometras“ ir R. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Tanagra“ ieškovo UAB „Vaista“ naudai 7 334 Lt žalos atlyginimui ir techninės ekspertizės atlikimui sumokėtą 1 860,90 Lt sumą, viso 9 194,90 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovo P. K. naudai 22 031,99 Lt žalos atlyginimui; taip pat priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 8,05 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui P. K. priklausantis bei pagal panaudos sutartį ieškovo UAB „Vaista“ naudojamas automobilis M. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pristatytas remontui į atsakovui priklausantį autoservisą, esantį Minsko pl. 26A, Vilniuje. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai atliko automobilio remontą, t. y. nekokybiškai pritvirtino durelių bei sparnų apdailos detales, netinkamai nudažė kėbulo detales. Nors atsakovas automobilio kėbulo detales perdažė, ieškovas UAB „Vaista“ už minėto broko ištaisymą sumokėjo 3 590 Lt. Atsiėmus automobilį, paaiškėjo variklio gedimas, todėl automobilis vėl buvo pristatytas variklio diagnostikai atlikti. Pripildžius ištuštėjusį variklio aušinimo bakelį ir nenustačius jokių gedimų, automobilį ketinta grąžinti ieškovui, tačiau P. K. leidimu pasinaudojus automobiliu pas atsakovą tiekėju dirbančiam R. M., jis pakeliui vėl sugedo. Autoservise apžiūrėjus automobilį ir išardžius variklį paaiškėjo, kad jam būtinas kapitalinis remontas, kurį, pasak ieškovo P. K., atliko atsakovo UAB „Tanagra“ autoserviso darbuotojai. Suremontavus variklį bei atlikus remonto darbų bandymą, paaiškėjo, kad variklis pakartotinai sugedo: išsilydė variklio alkūninio veleno pagrindiniai indėklai ir užsiplušėjo alkūninis velenas. Atsakovas pažadėjo remonto broką ištaisyti savo lėšomis, tačiau ir po to, užvedus variklis dirbo netolygiai, buvo girdimi pašaliniai virpesiai automobiliu važiuojant, nuolat ištuštėdavo variklio aušinimo skysčio bakelis. Nurodė, kad atsakovui atsisakius bendradarbiauti, ieškovas kreipėsi į UAB „Autovytarą“ - autorizuotą Mitsubichi automobilių centrą, kurio darbuotojai 2010-07-22 kartu su UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ ekspertu V. V. atliko automobilio variklio apžiūrą. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad variklio gedimai kilo dėl netinkamai ir nekokybiškai atsakovo autoservise atliktų remonto darbų. Todėl ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo priteisti visus dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų ieškovo UAB „Vaista“ patirtus nuostolius, t. y. jo atsakovui sumokėtus 7 334 Lt bei ekspertizės išlaidas – 1860,90 Lt. Viso prašoma priteisti 9 194,90 Lt bei automobilio savininkui P. K. padarytą žalą – 22 031,99 Lt, t. y. sumą, kuria sumažėjo automobilio vertė.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad ieškovų automobilio kėbulo remontui jis nepanaudojo jokių kėbulo apdailos ar kitų dalių, detalių, o tik dažus bei eksploatacines medžiagas. Tai esą patvirtina ir ieškovų pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Panaudoti senas priekinio sparno apdailos juostas, taupydamas lėšas, pageidavo pats ieškovas P. K.. Kitų automobilio kėbulo išorinės apdailos detalių atsakovo įmonės darbuotojai prieš kėbulo remontą ir jo dažymą nenuėmė ir po dažymo nepritvirtino. Be to, atsakovas neatliko jokių darbų, kurie priskiriami variklio kapitaliniam remontui. Autoservise iš automobilio kėbulo variklis buvo išimtas, išrinktas ir, ieškovų iniciatyva atlikus kapitalinį remontą, surinktas ir įkeltas į automobilio kėbulą. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovų pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 01600. Todėl ieškinį prašė atmesti bei solidariai iš ieškovų priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo UAB „Mikrometras“ su ieškovų ieškiniu sutiko.
Paaiškino, kad UAB „Mikrometras“ užsiima automobilių detalių remontu. Su atsakovu UAB „Tanagra“ bendradarbiauja, vykdydami jo užsakymus. Įprastai UAB „Tanagra“ darbuotojas R. M. pateikia prašymus suremontuoti UAB „Tanagra“ remontuojamų automobilių variklius ir už atliktus detalių remonto darbus atsiskaito. UAB „Tanagra“ darbuotojas R. M. pateikė ieškinyje nurodyto automobilio M. M. išardytą variklį (galvutę, bloką, švaistiklius, kitas dalis) remontui. UAB „Mikrometras“ darbuotojai atliko nepilną šio variklio kapitalinį remontą, t.y. buvo suremontuoti vožtuvai, galvutė, blokas, atliktas alkūninio veleno šlifavimas. Variklio detalių remontas buvo sėkmingas, visi darbai buvo atlikti pilnai ir tinkamai. Suremontuotas variklio dalis atsiėmė R. M., už remonto darbus atsiskaityta. Vėliau R. M. pranešė UAB „Mikrometras“ direktoriui I. L., jog UAB „Tanagra“ surinko suremontuotą variklį, tačiau jiems iškilo problemų, todėl pakvietė atvykti. I. L. atvyko į UAB „Tanagra“ servisą. UAB „Tanagra“ darbuotojams pradėjus ardyti UAB „Mikrometras“ suremontuotą ir UAB „Tanagra“ darbuotojų surinktą variklį, I. L. iš karto pastebėjo, kad variklio indėklai subraižyti, variklyje buvo metalo drožlių, indėklai buvo akivaizdžiai perspausti surenkant variklį, dėl to nebuvo vietos tepalui ir todėl jis buvo UAB „Tanagra“ darbuotojų sugadintas. Naujai įdėtos variklio detalės buvo sugadintos. Tai įvyko dėl UAB „Tanagra“ darbuotojų klaidų surenkant UAB „Mikrometras“ suremontuotą variklį, t.y. buvo akivaizdus variklio surinkimo brokas. I. L. vietoje, patarimais ir skolindamas įrankius, padėjo UAB „Tanagra“ darbuotojams remontuoti jų sugadintą variklį, tačiau buvo akivaizdu, kad jiems nepavyks.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovas P. K. buvo nuolatinis autoserviso UAB „Tanagra“ klientas ir jis buvo pareiškęs pretenziją dėl automobilio dažymo, kadangi skyrėsi automobilio kėbulo dalių spalvos (automobilis buvo juodos matinės spalvos, o perdažymo metu buvo panaudoti blizgančios „metalic“ spalvos). Tai paaiškėjo po to, kai automobilis po atlikto dažymo buvo nuplautas UAB „Tanagra“ plovykloje ir skirtumas tarp automobilio kėbulo dalių tapo akivaizdus. Ieškovui naudojantis automobiliu jis sugedo, t.y. neužsivedė. Automobilis buvo atitemptas į autoservisą. Kokie darbai buvo atlikti, trečiajam asmeniui nežinoma, nes automobilio remonto darbai buvo atliekami be jo sutikimo. Automobilis buvo laikomas aikštelėje autoserviso „Tanagra“, savininkui buvo pranešta, kad automobilis sutvarkytas ir tinkamas eksploatuoti. P. K. leidus, trečiasis asmuo pasinaudojo automobilius asmeninėms reikmėms. Automobilio dokumentai buvo pas ieškovą, kuris tuo metu dirbo Avižienių kaime, Vilniaus rajone, todėl iš ten važiuojant automobilis sugedo. Trečiojo asmens teigimu, automobiliu jis spėjo pavažiuoti apie 15 km. Ieškovo P. K. sutikimu jis atitempė automobilį atgal pas atsakovą. Pirmadienį atėjus į darbą sužinojo, kad automobilyje išbėgo aušinimo skystis ir sugedęs variklis, todėl reikalingas variklio remontas. Serviso „Tanagra“ meistras – motoristas S. P. išardė variklį. Paaiškėjo, kad išardytą variklį reikia nuvežti į UAB „Mikrometras“ tam, kad patikrinti bei nustatyti ar galima toliau naudotis variklio dalimis. UAB „Tanagra“ neatlieka tam tikrų automobilio remonto darbų, todėl bendradarbiaujama su kitomis bendrovėmis, tame tarpe ir UAB „Mikrometras“. R. M. nurodė, jog jis yra serviso tiekėjas ir jo funkcijos apima bendravimą su serviso „Tanagra“ subrangovais, tiems darbams, kurių UAB „Tanagra“ neatlieka. Todėl jis nuvežė išardytą variklį dalimis į UAB „Mikrometras“, kur išardytos variklio dalys buvo patikrintos. UAB „Mikrometras“ meistras nurodė, jog reikia keisti alkūninį veleną, variklio bloką, stūmoklius ir švaistiklius; šlifuoti variklio galvutes (tačiau variklio galvų keisti nereikia), paruošti vožtuvus, lizdus. Norėdamas kompensuoti nuostolius P. K., kuriuos šis patyrė iš dalies dėl trečiojo asmens kaltės, jis surinko reikalingas detales, nupirko naudoto automobilio variklio bloką, alkūninį veleną, stūmoklius, švaistiklius. Nupirko naujas detales: indėklus, žiedus. UAB „Mikrometras“ patikrino naudotas detales, kurias jis jiems pateikė ir patvirtino, jog dalys atitinka gamyklinius parametrus. Už visas šias detales UAB „Mikrometras“ darbus asmeniškai pats apmokėjo. UAB „Mikrometras“ atliko variklio paruošimo darbus, visas variklio dalis atvežė į „Tanagra“ servisą, kur turėjo būti atliktas automobilio variklio surinkimas. Prieš atliekant variklio surinkimo darbus, pasitarimui UAB „Tanagra“ susirinko R. K., serviso vadovas A. J. ir užsakovas P. K., kuris teiravosi, ar visi paruošimo darbai atlikti, ar visos dalys pristatytos, ar detalių pakanka, ar gali būti atliktas sėkmingai variklio surinkimas. S. P. patvirtino, jog visos detalės pateiktos, paruošimo darbai atlikti ir variklis gali būti surinktas. Įsitikinęs, kad pilnai atliko visus jam pavestus darbus ir kaip galėdamas atlygino žalą ieškovui P. K., R. M. išvyko atostogų. Visi variklio agregatai ir papildomos detalės buvo palikti surinkimui servise UAB „Tanagra“. Grįžęs po atostogų rado automobilį serviso aikštelėje, jam buvo paaiškinta, jog serviso meistras R. K. bandė automobilį ir variklis nustojo veikti. Variklis vėl buvo išimtas, nuimtas karteris ir pamatyta, kad išsiplėtė indėklai, o alkūninis velenas užspaustas. Šie gedimai įvyko ne dėl jo kaltės ir jam nedalyvaujant. R. M. nurodo, jog jis yra serviso tiekėjas, yra pavaldus serviso meistrui ir serviso viršininkui, privalo vykdyti jų nurodymus. Nors ieškojo kitų bendrovių, tačiau kaip priimtiniausias į „Tanagrą“ servisą buvo iškviestas UAB „Mikrometras“ atstovas, kuris paaiškino, kaip galima atstatyti parametrus pritrinant alkūninį veleną iki leistinų parametrų. UAB „Tanagra“ meistras –motoristas S. P. išardė variklio apačią, nuėmė karterį, išėmė alkūninį veleną ir pritrynė alkūninio veleno guoliavietę. Šiuo atveju Techninės ekspertizės akte nurodytus darbus atliko UAB „Tanagra“ meistras – motoristas S. P., kuris išardė ir surinko visą variklį. Jis turėjo užtikrinti, kad užtenka detalių ir testuoti bei patikrinti, kad variklis veiktų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Tanagra“ 9 194,90 Lt žalos atlyginimo ieškovo UAB „Vaista” naudai; 15 202,08 Lt žalos atlyginimo ieškovo P. K. naudai; 937 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Vaista“ ir 8,05 procentų metinių palūkanų nuo ieškovui UAB “Vaista“ priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2010 12 09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 276 Lt bylinėjimosi išlaidų P. K., naudai; 85,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą. Priteisė iš ieškovo P. K. 15,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą.
Teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, nustatė, kad nors rašytinė sutartis ir nebuvo pasirašyta, tačiau tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl taikė normos, nustatančias atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog tiek 2007-08-13 panaudos sutartį, tiek 2010-02-13 panaudos sutartį pasirašė P. K. kaip juridinių asmenų UAB “Transverslas” ir UAB “Vaista” vadovas bei kaip fizinis asmuo. Teismo nuomone, tiek UAB „Vaista“, tiek P. K. turi reikalavimo teisę šioje byloje. UAB „Vaista“ kaip automobilio panaudos gavėjas patyrė realius nuostolius. Ieškovas P. K., nors ir nepatyrė išlaidų, tačiau, būdamas automobilio savininku, negali naudotis automobiliu su defektu, todėl ir prašo atlyginti būsimus nuostolius, kuriuos patirs ateityje. Liudytojų parodymai, atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros apie atliktus darbus bei techninės ekspertizės išvados visiškai patvirtino, kad UAB ”Tanagra” automobilio variklio kapitalinį remontą atliko netinkamai - variklio gedimai buvo sąlygoti atsakovo servise atlikto blogo variklio surinkimo. Atsakovas, vykdydamas variklio kapitalinį remontą, galvučių šlifavimui ir jų surinkimui buvo pasitelkęs trečiąjį asmenį – bendrovę „Mikrometras“, tačiau automobilis buvo atiduotas remontuoti juridiniam asmeniui UAB “Tanagra”, o ne UAB “Mikrometras”, todėl nuostolius atlyginti turi atsakovas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Tanagra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atmesti.
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 9194,90 Lt ieškovo UAB „Vaista“ naudai. Atmetus ieškovų reikalavimus priteisti 7 334 Lt žalai atlyginti, nepagrįsti ir išvestiniai reikalavimai. Reikalaujama 1890,90 Lt suma yra ieškovų išlaidos, patirtos siekiant pagrįsti ir įrodyti reikalavimą priteisti 7 334 Lt sumą. Pastarosios sumos priteisimas UAB „Vaista“ yra visiškai nepagrįstas, nes UAB „Vaista“ tokių išlaidų patirti neprivalėjo – nebuvo nei įstatyminės, nei sutartinės prievolės mokėti 7 334,00 Lt už automobilio M. M. kėbulo ir variklio remontą. UAB „Vaista“ šią sumą sumokėjo, vykdant ne savo, o P. K. sutartinę prievolę atsakovui, todėl bendrovei perėjo reikalavimo teisės, susijusios su buvusiu UAB „Tanagra“ skolininku P. K.. UAB „Vaista“ gali 7 334,00 Lt sumos reikalauti tik iš savo skolininko P. K., už kurį savo rizika įvykdė prievolę. P. K. sumokėjus 7 334 Lt UAB „Vaista“, jis, kaip automobilio savininkas galėtų pareikšti ieškinį atsakovui dėl neva netinkamai atlikto automobilio remonto darbų.Reikalavimą dėl būsimų 22031,99 Lt išlaidų automobilio remontui atlyginimo turėtų reikšti ne P. K., o UAB „Vaista“, kadangi panaudos sutartis tebegalioja, o panaudos sutarties 4 punktas nustato, kad automobilio remontą privalo atlikti panaudos gavėjas.Nuo 2010 m. gruodžio mėn. ir bylos nagrinėjimo metu iki apeliacinio skundo pateikimo dienos egzistavo būsimo, planuojamo remonto, kuriam prašoma priteisti pinigų suma, objektas, todėl reikalavimas priteisti būsimam automobilio remontui buvo pagrįstas. Tačiau pakartotinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas P. K. oficialiai pareiškė, kad automobilio variklis ir visos jo sudedamosios dalys yra sunaikintos. Todėl reikalavimas priteisti išlaidas būsimam automobilio variklio remontui turi būti atmestas, išnykus reikalavimo pagrindui. Ši aplinkybė neatima teisės reikalauti nuostolių dėl ateityje įsigyjamo „dėvėto variklio“.
Atsiliepimas
Ieškovai UAB „Vaista“ ir P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą.
Nurodo, kad:
Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad jis sugadino automobilį. Nuostolių atlyginimo klausimą jis vilkiną ir teikia teismui klaidinančias bei su ginču nesusijusias aplinkybes.Atsakovo prieštaringi argumentai, jog UAB „Vaista“ neturi būti atlyginta žala, nes automobilis nebuvo perduotas panaudai, o po to nurodymas, kad žala neturi būti atlyginama P. K., nes automobilis buvo perduotas panaudai UAB „Vaista“ yra nenuoseklūs ir nesąžiningi.Atsakovo teiginiai, jog ieškovų sąnaudos patirto žalos nustatymui nėra ieškovų patirta žala tiesiogiai prieštarauja CK 6.249 str. 4 d. 2 p., kuriame nurodoma, kad nuostoliai yra ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.Atsakovo motyvas, kad jis neturi atlyginti ieškovams žalos, nes automobilio variklio nepavyko išsaugoti, patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Ieškovas prašė teismo priteisti jam priklausančio turto vertės sumažėjimą, t. y. tiek, kiek reikia pinigų, kad būtų atkurta padėtis, kuri buvo prieš automobilio sugadinimą. Šią sumą tiksliai nustatė automobilių gamintojo Mitsubichi autorizuotas servisas UAB „Autovytaras“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta ribota apeliacija ir tai reiškia, kad šiame procese tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visa bylą iš naujo (de novo).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių atlyginimą priteisė atitinkamą reikalavimo teisę turintiems asmenims, tinkamai nustatęs ir įvertinęs priteisiamų nuostolių faktą ir dydį.
Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK1.64 straipsnio 1 dalis,1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). <...> Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjųkolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kitą.
Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.643 str. 1 d.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007-08-13 automobilio panaudos sutarties Nr. 07-08-13 pagrindu UAB „Transverslas“ perdavė UAB „Vaista“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis automobilį M. M., v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), panaudos gavėjui įsipareigojant <...> išlaikyti ir saugoti jam pagal šią sutartį perduotą Automobilį, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti kitas Automobilio išlaikymo išlaidas. 2010-02-13 analogiško turinio panaudos sutartimi UAB „Vaista“ Automobilį panaudos pagrindais perdavė jau kitas panaudos davėjas P. K., 2010-02-13 įregistravęs Automobilio savininko teises VĮ „Regitra“. Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris tarp UAB „Transverslas“ ir P. K. įvyko 2009-05-13, įforminant jį PVM sąskaita – faktūra NSV Nr. 0002791, kuri patvirtina pinigų sumokėjimą UAB „Transverslas“ ir Automobilio perdavimą jo naujam savininkui P. K. (t. 1, b. l. 35-37, t. 2, b. l. 189). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi panaudos sutartis pasirašė P. K., veikdamas savo vardu ir kaip juridinių asmenų UAB „Transverslas“ bei UAB „Vaista“ vadovas. Iš nurodyto panaudos santykių teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad, Automobilio nuosavybės teises įgijus naujam savininkui P. K., 2007-08-13 automobilio panaudos sutarties Nr. 07-08-13 pagrindu atsiradę panaudos santykiai tęsėsi ir UAB „Vaista“ teisės ir pareigos Automobilio atžvilgiu nepasibaigė. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vaista“ 2009-12-22 sumokėjo 3 744 Lt, 2009-12-23 – 2 020 Lt ir 1 570 Lt pagal UAB „Tanagra“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, viso 7 334 Lt. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 40-46). Apeliantas nepaneigė ir UAB „Vaista“ išlaidų Automobilio gedimo nustatymui, kurių dydis bylos duomenimis siekia 1 860,90 Lt (t. 1, b. l. 33, 38). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo UAB „Tanagra“ ieškovo UAB „Vaista“ naudai priteisė nuostolių atlyginimą ir išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės iš žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Nesutikimą su 15 202,08 Lt priteisimu nuostolių atlyginimui ieškovo – Automobilio savininko P. K. - naudai apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad reikalavimą dėl būsimų išlaidų Automobilio remontui atlyginimo gali reikšti panaudos gavėjas UAB „Vaista“, o ne jo savininkas P. K.. Apeliantas, skunde tvirtindamas, kad reikalavimas priteisti ateityje patirtinas išlaidas Automobilio remontui pagal sudarytą remonto darbų sąmatą yra suprantamas ir pagrįstas, nurodė, jog nagrinėjamuoju atveju ieškovui P. K. pripažinus, kad Automobilio variklis yra sunaikintas, išnyko tokio galimo remonto objektas. Todėl esą reikalavimas priteisti išlaidas būsimam remontui atmestinas visa apimtimi. Apeliantas teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2013-11-07 Automobiliui buvo atlikta privaloma techninė apžiūra ir ši transporto priemonė buvo įvertinta, kaip atitinkanti techninius reikalavimus (t. 3, b. l. 95-96). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės apeliantui tapo žinomos tik 2014-03-04, juos prijungė prie bylos ir pateikė ieškovams susipažinimui (t. 3, b. l. 98). Ieškovai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pateikti nauji įrodymai niekaip nėra susiję su įrodinėjimo dalyku, esą tai tik dar vienas atsakovo bandymas vilkinti procesą (t. 3, b. l. 99-100).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią ieškovų poziciją pripažįsta nepagrįsta.
Kvalifikavus šalių teisinius santykius kaip rangos sutartį, turi būti taikomos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Atsakovas P. K. pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisių gynimo būdą ir reiškė reikalavimą atlyginti būsimas trūkumų šalinimo išlaidas, tokį reikalavimą grįsdamas UAB „Autovytaras“ pasiūlymu, kuriame nurodyti Automobilio varikliui suremontuoti būtini darbai, detalės ir jų bendra kaina, kuri siekia 23 059,95 Lt su PVM. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus, ieškovui neigiant, kad Automobilis yra suremontuotas, ir tvirtinant, kad sugadintas variklis yra sunaikintas ir ieškomas kitas naudotas variklis, sprendė, kad ieškovui P. K. nuostolių atlyginimui turi būti priteista 15 202,08 Lt suma, apskaičiuota pagal remontui numatytas būtinas išlaidas, įvertinus Automobilio nusidėvėjimą. Tuo atveju, jeigu ieškovas P. K. būtų naudojęsis CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytu teisių gynimo būdu, jis turėjo pareigą įrodinėti faktines aplinkybes, pagrindžiančias patirtus nuostolius CK 6.249 straipsnio prasme. Ieškovas tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų neįrodinėjo. Akivaizdu, kad, pirmosios instancijos teismui ginčą nagrinėjant iš esmės 2013-11-07 13.30 val., ieškovams buvo žinoma aplinkybė apie Automobiliui atliktą remontą, nes tos pačios dienos, t. y. 2013-11-07 9.10 val. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir jis pripažintas atitinkantis techninius reikalavimus. Ieškovai šių aplinkybių nepaneigė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo atskleistos ginčo išsprendimui ypatingai svarbios aplinkybės, t. y. kad Automobilis yra visiškai suremontuotas ir jau yra patirtos realios Automobilio variklio remonto išlaidos. Šios aplinkybės sąlygojo tai, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl 15 202,08 Lt priteisimo ieškovo P. K. naudai priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl šioje dalyje jis naikinamas, atmetant ieškovo P. K. reikalavimą kaip nepagrįstą (CPK 330 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teismo sprendimas neužkerta ieškovams kelio kreiptis į teismą su ieškiniu, nurodant kitą faktinį ieškinio pagrindą ir reikalaujant realiai patirtų nuostolių atlyginimo.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 15 202,08 Lt priteisimo iš atsakovo UAB „Tanagra“ ieškovo P. K. naudai, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiant ieškovo P. K. naudai iš atsakovo UAB „Tanagra“ 276 Lt bylinėjimosi išlaidų ir padidinant iš ieškovo P. K. valstybės naudai priteisiamų teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 20,48 Eur (70,70 Lt), atitinkamai sumažinant iš atsakovo UAB Tanagra“ valstybės naudai priteisiamų teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 8,82 Eur (30,46 Lt).
Patenkinus apelianto skundą dalyje dėl ieškovui P. K. priteistos sumos, iš ieškovo P. K. atsakovo UAU „Tanagra“ naudai priteisiama 132 Eur (456 Lt) žyminio mokesčio išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo UAB „Vaista” reikalavimų palikti nepakeistą.
Likusioje dalyje sprendimą panaikinti ir ieškovo P. K. ieškinio atsakovui UAB „Tanagra“ netenkinti.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas: ieškovo P. K. prašymo priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Tanagra“ 276 Lt bylinėjimosi išlaidų netenkinti, padidinti iš ieškovo P. K. valstybės naudai priteisiamų teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 20,48 Eur (70,70 Lt), sumažinti iš atsakovo UAB Tanagra“ valstybės naudai priteisiamų teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 8,82 Eur (30,46 Lt).
Priteisti iš ieškovo P. K. atsakovo UAU „Tanagra“ naudai 132 Eur (456 Lt) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje instancijoje.