Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Pranui Makauskui, atsakovo atstovui V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos už nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. Druskininkų savivaldybė, atstovaujama UAB „ Druskininkų butų ūkis“, ir atsakovas J. B. sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui J. B. ir jo šeimos nariams buvo išnuomotas Druskininkų savivaldybei priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.2. p. atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius, kurių dydį ir mokėjimo tvarką tvirtina Druskininkų savivaldybės taryba, ir mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines (lifto priežiūros, bendro naudojimo objektų apšvietimo, priežiūros, administravimo, valymo ir kitas) paslaugas Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose ir Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimuose nustatyta tvarka.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nevykdo pareigos mokėti mokesčius už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, todėl kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo. Atsakovas neginčija fakto, jog ginčo laikotarpiu naudojosi išsinuomotu butu, tačiau su pareikštu ieškiniu iš esmės nesutinka, pagrinde motyvuodamas tuo, kad teisės aktuose, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas nuomos mokestis, nustatyta nuomos mokesčio paskaičiavimo metodika suteikia pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti bei pažeidžia lygiateisiškumo principą, be to, dalį sumos ieškovas į skolą įtraukė dar nesuėjus jos apmokėjimo terminui.

Dėl nuomos mokesčio paskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, lygiateisiškumo principo pažeidimo bei nepagrįsto praturtėjimo

Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančios ieškovo pateiktos buhalterinės pažymos bei atsakovo pateiktų apmokėtų sąskaitų pranešimų matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo dalies ieškovo paskaičiuoto nuomos mokesčio, nes, atsakovo manymu, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nuomos mokestį sudariusi kaupiamųjų lėšų ir bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokesčiai dubliuoja vienas kitą, o nuomos administravimo mokestis prieštarauja teisingumui. Taigi, byloje ginčo dėl mokesčių už komunalines paslaugas nėra, tačiau atsakovas ginčija ieškovo paskaičiuoto nuomos mokesčio dydį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 str. nustatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 str. 1 d. už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Bylos medžiaga nustatyta, kad Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, Sutarties pagrindu išnuomotas atsakovui J. B., kuris gyvena nuomojamame bute ir juo naudojasi. Sutarties 4.2 p. atsakovas privalo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius, kurių dydį ir mokėjimo tvarką tvirtina Druskininkų savivaldybės taryba. Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-147 „Dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ (toliau – Sprendimas Nr. T1-147) 1.1 p. nustatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 906 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 906), kuriuo pakeistas Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472, 3 p., bei Sprendimo 1.2 p., savivaldybės gyvenamųjų patalpų 1 kv. m. naudingojo ploto nuomos mokestį sudaro: kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinierinei įrangai atnaujinti ir remontuoti (toliau – kaupiamosios lėšos), išlaidos, susijusios su patalpų nuomos administravimu ir patalpų kaip nuosavybės teisės objektu valdymu (toliau – nuomos administravimo mokestis) bei išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) (toliau – bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestis). Atsakovo atstovas nurodo, kad kaupiamosios lėšos bei bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestis dubliuoja vienas kitą, t. y., už tas pačias paslaugas nustatyti du atskiri mokesčiai. Su šiais atsakovo atstovo argumentais teismas sutikti neturi pagrindo. Pagal Nutarimo Nr. 906 3.1 p. (atitinkamai Sprendimo Nr. T1-147 1.2.1 p.) kaupiamosios lėšos skirtos nuomojamoms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinierinei įrangai atnaujinti ir remontuoti, o bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestis skirtas namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimui ir nuolatinei techninei jų priežiūrai (Nutarimo Nr. 906 3.2 p., Sprendimo T1-147 1.2.3. p.). Nutarimo Nr. 906 2 str. nustatyta, kad apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 1 d. (iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje 2 str. 13 d.) bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 89 p. daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) yra statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinierinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastas remontas (Statybos įstatymo 19 str.). Statybos įstatymo 2 str. 75 p. nustatyta, kad statinio techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama Statybos ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/20141 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto „Statybos techninio Reglamento STR 1.12.05:2010 privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinierinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame gyvenamojo namo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui <...>. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 str. 1 d.). Remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Nutarimo Nr. 906 3.1 p. bei Sprendimo Nr. T1-147 1.2.1. p. nurodytos kaupiamosios lėšos yra skirtos atkurti nuomojamos patalpos (atsakovo nuomojamo buto) ir gyvenamojo namo inžinierinių įrenginių prarastą vertę dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei kapitaliniam remontui, tuo tarpu Nutarimo Nr. 906 3.2 p. bei Sprendimo T1-147 1.2.3. p. nustatytas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestis skirtas namo būklės stebėjimui, vertinimui, atnaujinimo darbų planavimui, dokumentacijos tvarkymui, bendrųjų konstrukcijų ir inžinierinių sistemų techniniam aptarnavimui, bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimui, t. y., darbams, nesusijusiems su bendrojo naudojimo objektų bei nuomojamų patalpų atnaujinimu ar jo kapitaliniu remontu. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovo atstovas, Nutarimo Nr. 906 3.1 p. (atitinkamai Sprendimo T1-147 1.2.1. p.). bei 3.2 p. (atitinkamai Sprendimo T1-147 1.2.3. p.) numatytos lėšos skirtos apmokėti už skirtingų paskirties paslaugų vykdymą ir šie mokesčiai nesidubliuoja. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo argumentai, jog atsakovas, nuomodamasis savivaldybei priklausantį būstą, yra verčiamas mokėti dvigubą mokestį, laikytini nepagrįsti (CPK 178 str.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nutarime Nr. 906 3.1 p. numatytos kaupiamosios lėšos nepagrįstai įskaičiuojamos į nuomos kainą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 str. nuomininkas privalo atlyginti tik daikto išlaikymo išlaidas ir neprivalo atlyginti daikto vertės padidinimo išlaidų. CK 6.493 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Teismo vertinimu tiek kaupiamosios lėšos, tiek bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestis, pagal savo paskirtį yra tiesiogiai susijusios su nuomos objektu. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučio namo butų savininkai kaupiamųjų lėšų mokestį renka konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti. Savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, šiems sprendimams įgyvendinti turi apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Šios išlaidos yra apmokamos panaudojant kaupiamąsias lėšas, surenkamas iš savivaldybės gyvenamojo būsto nuomos mokesčio, kuris gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta tvarka turi būti mokamas nuolat (Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1569-259/2010). Tuo tarpu bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo mokestis skirtas už administratoriaus atliekamas funkcijas. Atsakovo atstovo argumentai, jog mokant Nutarimo Nr. 906 3.1 p. (atitinkamai Sprendimo T1-147 1.2.1. p.) bei 3.2 p. (atitinkamai Sprendimo T1-147 1.2.3. p.) nustatytas nuomos mokesčio sudedamąsias dalis, t. y., kaupiamąsias lėšas ir naudojimo objektų eksploatavimo mokestį, sudaromas pagrindas ieškovui nepagrįstai praturtėti, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiška prievolės rūšis. Šiuos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos II dalies normos, kuriose nustatytos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo teisė reikalauti atsakovą mokėti nuomos mokestį kyla ne tik iš Sutarties, bet ir įstatymo (CK 6.583 str. 2 d.). Ieškovas, skaičiuodamas nuomos mokestį, laikėsi Sprendimo Nr. T1-147 nustatytos tvarkos, nepažeidė Nutarimo Nr. 906 reikalavimų, taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas nuomos mokestį paskaičiavo turėdamas faktinį ir teisinį pagrindą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui sumokėjus jo paskaičiuotą nuomos mokestį, ieškovas nepagrįstai praturtės.

Be to, atsakovo atstovas nurodo, kad Nutarime Nr. 906 3.1 p. bei Sprendimo Nr. T1-147 1.2.1 p. kaip nuomojamo būsto nuomos mokesčio dalis nustatytos kaupiamosios lėšos pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes butų savininkai turi teisę pasirinkti ar šias lėšas kaupti, ar ne. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo atstovo argumentais, kadangi nuomos pagrindais ir nuosavybės teise valdomas turtas turi skirtingus teisinius statusus, iš kurių kylantys teisiniai santykiai yra reglamentuojami skirtingų teisės normų. Taigi, atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė negali būti laikoma asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimu, nes savivaldybės turtas yra valdomas kitais principais nei privatus, o nuomininko mokamos kaupiamosios lėšos skirtos ne tik bendrosioms namo konstrukcijoms ir inžinieriniams įrenginiams, bet ir savivaldybės turtui – butui atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 4.84 str. 1 d. administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, įstatymu šios išlaidos priskirtos butų ir kitų patalpų savininkams. Tačiau šio įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties 4.2 p. yra įtvirtintas susitarimas, kad atsakovas kas mėnesį mokės buto nuompinigius, kurių dydį ir mokėjimo tvarką tvirtina Druskininkų savivaldybės taryba. Vadinasi sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį, kurio dydį patvirtina Druskininkų savivaldybės taryba. Ieškovas nuomos mokestį paskaičiavo vadovaudamasis Sprendimu Nr. T1-147 nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Šį Sprendimą Druskininkų savivaldybės taryba priėmė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo (galiojusio Sprendimo Nr. T1-147 priėmimo metu) 16 str. 2 d. 31 p., kuriame įtvirtinti savavaldybės tarybos įgaliojimai priimti sprendimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio, bei Nutarimu Nr. 906. CK 6.583 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimu Nr. T1-147 nustatytos nuomos mokesčio sudedamosios dalys atitinka Vyriausybės Nr. 906 nuostatas. Šie teisės aktai yra galiojantys, nepanaikinti, todėl jais turi būti vadovaujamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovas, paskaičiuodamas atsakovui mokėtiną nuomos mokestį, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Sprendime Nr. T1-147 nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl Nutarimo Nr. 906 bei Sprendimo Nr. T1-147 atitikties aukštesnės galios aktams, todėl kreiptis į administracinį teismą ar Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 str. 3 d., 4 d.), nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Atsakovo atstovas teismo posėdyje išreiškė nuomonę, jog Nutarimo Nr. 906 3.3. p. (atitinkamai Sprendimo Nr. T1-147 1.2.2. p.). nustatytas nuomos administravimo mokestis prieštarauja teisingumo principui, tačiau pagrįstų argumentų, t. y., kokiu teisės aktu remiantis mano, jog skaičiuojama ši nuomos mokesčio sudedamoji dalis nelaikytina teisinga, bei perskaičiavimų ar kitų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti atsakovo atstovo nurodytą argumentą, nepateikė (CPK 178 str.), todėl teismas plačiau šios nuomonės nevertina ir atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 810,29 Eur skolą už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovo reikalavimus. Druskininkų savivaldybės 2001 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 91 bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. V35-301 pagrindais ieškovas administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Pagal Sutartį šiame name esantis savivaldybei priklausantis butas Nr. 29 išnuomotas atsakovui, kuris įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas (Sutarties 4.2 p). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas, žinodamas pareigą mokėti mokesčius už buto nuomą bei teikiamas komunalines paslaugas, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl ieškovas pagrįstai kreipės dėl susidariusios skolos priteisimo. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas bei jo atstovas neginčijo skolos paskaičiavimo laikotarpio, tačiau nurodė, kad ieškovas nepagrįstai į skolą įtraukė mokesčius už 2015 m. rugsėjo mėnesį, kadangi šiuos mokesčius atsakovas turėjo teisę sumokėti iki spalio mėnesio pabaigos. Pagal CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d. nustatyto termino. CK 6.583 str. 2 d. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Taigi, remiantis šiomis teisės normomis, atsakovas nuomos mokestį už 2015 m. rugsėjo mėnesį turėjo pareigą sumokėti iki 2015 m. spalio 20 d. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. spalio 28 d., t. y., jau suėjus įstatymo nustatytam terminui, kuomet atsakovas turėjo pareigą sumokėti mokesčius už 2015 m. rugsėjo mėnesį, todėl pripažintina, kad ieškovas pagrįstai į skolą įtraukė ir mokesčius už 2015 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas dalį mokesčių už 2015 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo 2015 m. spalio mėnesį, todėl ši sumą turėtų būti išminusuota iš reikalaujamos priteisti sumos. Iš ieškovo pateiktos buhalterinės pažymos bei atsakovo pateiktų sąskaitų pranešimų Nr. 7019295 už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio bei už 2015 m. rugsėjo mėnesį matyti, kad ieškovo sudarytoje buhalterinėje pažymoje, grafoje „sumokėta suma“ yra nurodoma už praėjusį mėnesį sumokėta mokesčių suma, taigi šioje grafoje už 2015 m. rugsėjo mėnesį nurodyta sumokėta suma yra už 2015 m. rugpjūčio mėnesį paskaičiuotus mokesčius. Byloje esantis sąskaitos pranešimas už 2015 m. rugsėjo mėnesį ir 2015 m. spalio 14 d. kvitas patvirtina, kad atsakovas 2015 m. spalio 14 d. sumokėjo 27,27 Eur už 2015 m. rugsėjo mėnesį paskaičiuotus mokesčius. Tuo pagrindu sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, jog ši suma apskaičiuojant susidariusią skolą ginčo laikotarpiu, nebuvo įtraukta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovas dalį – 27,27 Eur – ginčo laikotarpiu reikalaujamos sumos sumokėjo, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 783,02 Eur skola (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.583 str. 2 d., 6.584 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo apmokėjo 24,00 Eur žyminiu mokesčiu, ieškinys pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl atsižvelgiant į reikalavimo sumą, ieškinys turėjo būti apmokėtas – 18,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 96,63 proc. (783,02 Eur x 100 proc. / 810,29 Eur), iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 17,39 Eur (18,00 Eur x 96,63 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.). Kadangi ieškovas, reikšdamas ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, permokėta žyminio mokesčio dalis – 6,00 Eur grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Ieškovo atstovas taip pat prašo priteisti ieškovo naudai 2 102,73 Eur išlaidas už advokato pagalbą. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 p. nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgiant į Rekomendacijų nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo sumos dydį, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį, taip pat patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovo atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą mažintinos ir ieškovui iš atsakovo priteistina 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 817,39 Eur (800,00 Eur + 17,39 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 3,40 Eur, atitinkamai iš atsakovo priteistina 3,28 Eur (3,40 Eur x 96,63 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Ieškovui mokėtina suma sudaro 0,12 Eur, tačiau ši suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovo nepriteistina (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Druskininkų butų ūkis“, veikiančio Druskininkų savivaldybės vardu, naudai 783,02 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 2 ct) skolą ir 817,39 Eur (aštuonių šimtų septyniolikos eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. B. 3,28 Eur (trijų eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Grąžinti ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“, įmonės kodas 152007157, permokėtą žyminio mokesčio dalį – 6,00 Eur (šešis eurus), ieškovo sumokėtą 2015 m. spalio 22 d. (visa sumokėta suma 24,00 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, mokėjimo nurodymas Nr. 1447.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.