Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Eglei Andriuškienei, atsakovei A. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2293-249/2010 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. Ž., A. Ž., M. Ž., trečiajam asmeniui S. Ž. dėl skolos už buto nuomą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Remiantis Kauno miesto valdybos 1999-01-05 sprendimu Nr. 9, 1999-01-13 su atsakove A. Ž. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l.6-7) (toliau - nuomos sutartis), kuria jai buvo išnuomota 59,72 kv. m bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios sutarties 2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. CK 6.583 str. 1 d. numato, jog už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). (duomenys neskelbtini), Kaune gyvenamąją vietą yra deklaravę: S. Ž., A. Ž., M. Ž. ir A. Ž. (b.l.8). 2009-10-27 AB „City Service“ raštu Nr. 1546 (b.l.9) informavo, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkė A. Ž. nemoka buto nuomos mokesčio. AB „City service“ 2009-10-27 gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūros akte Nr. 01-360 (b.l.10) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena A. Ž., M. Ž., A. Ž. ir S. Ž.. 2009-07-07 A. Ž. pasirašytinai įteiktas AB „City Service“ priminimas dėl įsiskolinimo už buto nuomą (b.l.12). Pakartotinai priminimas dėl įsiskolinimo už buto nuomą A. Ž. pasirašytinai įteiktas 2009-10-13 (b.l.11), tačiau nuomininkė į įspėjimą nereagavo ir įsipareigojimo neįvykdė, skola toliau didėjo. Pagal AB „City Service“ 2009-10-27 raštą Nr. 1546 A. Ž. skolinga ieškovui už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-09-01 - 2628,93 Lt;

2) teismas pagrįstai nustatė, jog LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 patvirtintas „Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas“ (toliau - Tvarkos aprašas) nustato, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: kaupiamosios lėšos ir išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Atsakovė, 1999-01-13 pasirašydama nuomos sutartį, 2.2. punktu įsipareigojo kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tvarkos aprašu nuspręsta savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir jo sudedamąsias dalis nustatyti savivaldybei. Kaupiamųjų lėšų dydį nustato savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atsakovų buto nuomos mokestis nustatytas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimą Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ (toliau - Tvarka). Tvarkoje buvo nuspręsta ne tik, kokios bus nuomos mokesčio sudedamosios dalys, bet ir nustatyta, kaip jis bus apskaičiuojamas, kas jį rinks. Kauno apygardos administracinis teismas 2010-05-17 sprendime adm. b. Nr. I-382-423/2010, nagrinėdamas Tvarkos atitiktį LR CK nuostatoms bei LR Vyriausybės nutarimui „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų IV skyriaus nuostatoms, išnagrinėjęs ir įvertinęs „Savivaldybės patvirtintos Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo turinį, padarė išvadą, kad savivaldybės sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, atitinkantis visus norminiam teisės aktui būdingus kriterijus, nustatytus LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d. ir LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. Taigi, atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-17 sprendimą, laikytina, kad tarybos sprendimas Nr. T-458 atitinka LR teisės aktus, nepanaikintas ir galiojantis, todėl privalomas savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkams. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalis įpareigoja savivaldybės tarybą nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto nuomos tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 31 punktas numato, jog savivaldybės taryba priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo sudarymo tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio. Visa tai turi būti įgyvendinama pagal Tvarkos aprašo reikalavimus, taip pat pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-382-423/2010, 2010-05-17 sprendime darė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos" patvirtinta Tvarka priimta tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 2010-05-17 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl, vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., laikytinas prejudiciniu faktu.

3) skundo argumentas, kad atsakovams buvo suteiktas ne socialinis būstas, o valstybės parama, už kurią nuomos mokestis negali būti renkamas, yra nepagrįstas. Būstas atsakovams buvo suteiktas, vadovaujantis LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, suteikiant valstybės paramą. Keičiantis šio įstatymo redakcijoms, valstybės paramos forma vėliau įgavo socialinio būsto nuomos terminą, kuris atsispindi ir dabartinę socialinio būsto nuomos sąvoką. Be to, reglamentuojant tiek ankstesniąją, tiek dabartinę valstybės paramos formą, kuomet asmenims buvo suteikiama galimybė išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas ar socialinį būstą, įstatymas numatė, jog už minėto būsto nuomą turi būti mokama, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus (taigi, šiuo atveju taip pat vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktai, kurių pagrindu ir buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas T-458, patvirtinęs Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarką). Su atsakove 1999-01-13 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria šalys laisva valia įsipareigojo viena - išnuomoti, o kita - už nuomos mokestį, apskaičiuotą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išsinuomoti gyvenamąsias patalpas, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nes jo atmetimas prieštarautų principui pacta sunt servanda;

4) CK 4.82 str. 3 d. numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 6.493 str. 1 d. apibrėžia nuomininko prievolę mokėti nuomos mokestį. CK 6.493 str. 1 d. numato, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą. Daugiabučio namo savininkai kaupiamųjų lėšų mokestį renka konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti. Savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, šiems sprendimams įgyvendinti apmoka išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje, panaudodama kaupiamąsias lėšas, surenkamas iš socialinio būsto nuomos mokesčio, kuris gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta tvarka mokamas nuolat. Todėl, priešingai apeliacinio skundo argumentams, ieškovas, nustatydamas tokį surenkamų lėšų panaudojimą, vadovaujasi CK 4.82 str. 3 d. reikalavimais, kadangi surinktas už nuomos mokestį lėšas naudoja savo, kaip atitinkamų patalpų savininko, iš bendrosios dalinės nuosavybės kylančių pareigų įgyvendinimui. Apeliaciniame skunde nurodytas mokesčių dubliavimas, kuomet už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą mokama dviem administratoriams, ieškovui nėra žinomas, kadangi už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimą yra atsakinga AB „City Service". Už ką ir kokiu pagrindu atsakovai moka skunde minimam „Namų priežiūros centrui“ ieškovui nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad jie, nuomodami savivaldybės socialinį būstą, yra verčiami mokėti dvigubą mokestį, laikytini neįrodytais, nėra konkretūs ir aiškūs, todėl nepagrįsti;

5) apeliacinio skundo reikalavimai nepagrįstai grindžiami CK 6.583 str. 6 d. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.583 str. 1 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o 2 d. numato, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas lex specialis Vyriausybės nustatyta tvarka. 1999-01-13 nuomos sutartyje konkretus nuomos dydis nenustatytas, tačiau 2.2 punktas nustato nuomininko įsipareigojimą LR Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti nuomojamo buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, o 4.5 punkte nustatytas įpareigojimas nuomotojui padidėjus ar sumažėjus buto komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Kadangi sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenumatytas, o duodama nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, ši sutartis neprivalo būti keičiama, o nuomininko pareiga mokėti nustatytą nuomos mokestį išlieka. Išnagrinėjęs aukščiau nurodytas aplinkybės, Kauno apygardos administracinis teismas 2010-05-17 sprendime adm. b. Nr. I-382-423/2010 darė išvadą, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašu, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458, numatytos nuomos mokesčio sudedamosios dalys ir jo paskaičiavimo tvarka neprieštarauja CK 6.583 str. 6 d. Iš to darytina išvada, kad ieškovas turi teisę LR Vyriausybės nustatyta tvarka keisti nuomos mokesčio dydį, o sutarties sąlygų keisti neprivalo, kadangi su atsakove pasirašytos nuomos sutarties 2.2 punkte konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas. Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-17 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl laikytinas prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.).

6) nustatydama kaupiamųjų lėšų nuomojamoms patalpoms, su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti, Kauno miesto savivaldybės taryba vadovavosi Tvarkos aprašu, kuris yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis, ką pažymėjo ir Kauno apygardos administracinis teismas adm. b. Nr. I-382-423/2010. Šis LR Vyriausybės nutarimas yra specialioji teisės norma CK bendrųjų teisės normų, reglamentuojančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių nustatymo ir keitimo tvarką, atžvilgiu, taikoma apskaičiuojant Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, todėl kilus ginčui dėl socialinio būsto nuomos mokesčio panaudojimo, reikėtų vadovautis būtent šiuo aktu, o ne bendrojo naudojimo objektų administravimą ar nuomos mokestį reglamentuojančiais bendro pobūdžio teisės aktais. Todėl skundo argumentas, kad ieškovas, apskaičiuodamas ir keisdamas nuomos mokesčio dydį, nesivadovavo CK 6.188 str., 6.193 str. ir 6.583 str. nuostatomis, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog A. Ž. 4 asmenų šeima gyvena savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkų teisėmis (b.l.5-8). Vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1999-01-05 sprendimu Nr. 9, 1999-01-13 su atsakove A. Ž. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l.6-7) (toliau - nuomos sutartis), kuria jai buvo išnuomota 59,72 kv. m bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios sutarties 2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. CK 6.583 str. 1 d. numato, jog už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 patvirtintas „Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas“ (toliau - Tvarkos aprašas) nustato, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: kaupiamosios lėšos ir išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Tvarkos aprašu nuspręsta savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir jo sudedamąsias dalis nustatyti savivaldybei. Kaupiamųjų lėšų dydį nustato savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atsakovų buto nuomos mokestis nustatytas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimą Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ (toliau - Tvarka). Tvarkoje buvo nuspręsta ne tik, kokios bus nuomos mokesčio sudedamosios dalys, bet ir nustatyta, kaip jis bus apskaičiuojamas, kas jį rinks.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ieškovas be teisinio pagrindo iš atsakovų reikalauja mokėti nuomos mokestį bei jo sudedamąją dalį, t. y. kaupiamųjų lėšų mokestį, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad atsakovams buvo suteiktas ne socialinis būstas, o valstybės parama, už kurią nuomos mokestis negali būti renkamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad būstas atsakovams buvo suteiktas, vadovaujantis LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, suteikiant valstybės paramą. Keičiantis šio įstatymo redakcijoms, valstybės paramos forma vėliau įgavo socialinio būsto nuomos terminą, kuris atsispindi ir dabartinę socialinio būsto nuomos sąvoką. Be to, reglamentuojant tiek ankstesniąją, tiek dabartinę valstybės paramos formą, kuomet asmenims buvo suteikiama galimybė išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas ar socialinį būstą, įstatymas numatė, jog už minėto būsto nuomą turi būti mokama, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus (taigi, šiuo atveju taip pat vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktai, kurių pagrindu ir buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas T-458, patvirtinęs Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarką). Su atsakove 1999-01-13 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria šalys laisva valia įsipareigojo viena - išnuomoti, o kita - už nuomos mokestį, apskaičiuotą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išsinuomoti gyvenamąsias patalpas, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.82 str. 3 d. numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 6.493 str. 1 d. apibrėžia nuomininko prievolę mokėti nuomos mokestį. CK 6.493 str. 1 d. numato, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą. Daugiabučio namo savininkai kaupiamųjų lėšų mokestį renka konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti. Savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, šiems sprendimams įgyvendinti apmoka išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje, panaudodama kaupiamąsias lėšas, surenkamas iš socialinio būsto nuomos mokesčio, kuris gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta tvarka mokamas nuolat. Todėl, priešingai apeliacinio skundo argumentams, ieškovas, nustatydamas tokį surenkamų lėšų panaudojimą, vadovaujasi CK 4.82 str. 3 d. reikalavimais, kadangi surinktas už nuomos mokestį lėšas naudoja savo, kaip atitinkamų patalpų savininko, iš bendrosios dalinės nuosavybės kylančių pareigų įgyvendinimui. Apeliaciniame skunde nurodytas faktas, jog atsakovė moka dviem administratoriams už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimą yra nepagrįstas, kadangi byloje nustatyta, kad skunde minimam „Namų priežiūros centrui“ mokama už administravimą, kolektyvinę anteną, šilumos ūkio priežiūrą, techninę namo priežiūra. Iš pateikto rašytinio įrodymo (b.l.79) matyti, kad šie ir reikalaujami mokesčiai nesidubliuoja, nes ieškiniu siekiama prisiteisti kaupiamąsias lėšos ir išlaidas gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Atsižvelgiant į tą faktinę aplinkybę, atsakovų argumentai, kad jie, nuomodami savivaldybės socialinį būstą, yra verčiami mokėti dvigubą mokestį, laikytini nepagrįsti (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo reikalavimai nepagrįstai grindžiami CK 6.583 str. 6 d. CK 6.583 str. 1 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o komentuojamo įstatymo 2 d. numato, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. 1999-01-13 nuomos sutartyje konkretus nuomos dydis nenustatytas, tačiau 2.2 punktas nustato nuomininko įsipareigojimą LR Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti nuomojamo buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, o 4.5 punkte nustatytas įpareigojimas nuomotojui padidėjus ar sumažėjus buto komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Kadangi sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenumatytas, o duodama nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, ši sutartis neprivalo būti keičiama, o nuomininko pareiga mokėti nustatytą nuomos mokestį išlieka. Išnagrinėjęs aukščiau nurodytas aplinkybės, Kauno apygardos administracinis teismas 2010-05-17 sprendime adm. b. Nr. I-382-423/2010 darė išvadą, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašu, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458, numatytos nuomos mokesčio sudedamosios dalys ir jo paskaičiavimo tvarka neprieštarauja CK 6.583 str. 6 d. Iš to darytina išvada, kad ieškovas turi teisę LR Vyriausybės nustatyta tvarka keisti nuomos mokesčio dydį, o sutarties sąlygų keisti neprivalo, kadangi su atsakove pasirašytos nuomos sutarties 2.2 punkte konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas. Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-17 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl laikytinas prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.). Darytina išvada, jog skundo argumentai, kad ieškovas neturi teisės keisti nuomos mokesčio dydžio dažniau nei kartą per metus, kad keitimui turi būti suderinta šalių valia ir kad ieškovas privalėjo atsakovus informuoti apie nuomos mokesčio pakeitimus, laikytini neturinčiais teisinio ir faktinio pagrindo, todėl atmetami. Skundo argumentas, kad ieškovas, apskaičiuodamas ir keisdamas nuomos mokesčio dydį, nesivadovavo CK 6.188 str., 6.193 str. ir 6.583 str. nuostatomis, yra nepagrįstas.

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka galioti nepakeistą.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 13 sprendimą palikti nepakeistą.