Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės I. M. atstovui advokato padėjėjui A. G., atsakovo R. M. atstovei advokatei R. B., Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei M. M., nedalyvaujant ieškovei I. M., atsakovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys sunkią atsakovo sveikatos būklę, nestabilią ir pavojingą emocinę būseną. Jis yra buvęs narkomanas, ne kartą gydęsis nuo alkoholizmo, daug kartų baustas administracine tvarka tame tarpe ir už smurtą vaikų akivaizdoje. Atsakovas neadekvačiai elgiasi ieškovės ir vaikų atžvilgiu. Jis savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams, kenkia jų interesams. Atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, gąsdinantis vaikus. Vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, kuri šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Bendraujant vaikams su tėvu, būtu nesaugu ir pavojinga juos palikti vienus. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. M. yra nepilnamečių vaikų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (17 b.l.). 2012 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. M., iš tėvo R. M. priteistas išlaikymas vaikams. 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas patvirtino I. M. ir R. M. pasirašyta taikos sutartį, kuria jie taikiai susitarė, jog vaikų gyvenamoji vieta pasilieka su motina ir keičiama tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, numatanti neribotą tėvo ir vaikų bendravimą telefonu ir elektroninių komunikacijų pagalba, po du kartus per metus bendravimą Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje (civilinė byla Nr. 2-300-812/2015, b.l. 183-185 ).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nepilnametės dukros kartu su motina gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Lietuvos Respublikoje. Šalys neginčija, jog atsakovas su dukromis gali bendrauti tik telefonu ar internetinėmis komunikacijos priemonėmis. Sutiktina su tuo, jog atsakovas praeityje yra teistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas nuo 2001 metų nustojo vartoti narkotikus, nuo 2004 metų jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jam nustatytas 50 proc. darbingumas, nuolat gydosi, vartoja vaistus. Teismas nenustatė, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos ar vengia auklėti dukras. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams, kenkia jų interesams teismas laiko neįrodytomis. Tai, jog R. M. gydosi nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, patvirtina, jo siekį keisti gyvenimo būdą, tačiau tai negali būti pagrindu taikyti kraštutinę vaiko teisių apsaugos priemonę – laikiną tėvo valdžios apribojimą. Byloje pateikti atsakovo ligos išrašai nepatvirtina, jog dėl savo susirgimų ar elgesio jis kelia pavojų savo vaikams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuos pačius sveikatos sutrikimus atsakovas turėjo ir tuo metu, kai 2014 metais ieškovė, palikusi vaikus atsakovo priežiūrai, išvyko į užsienį, ir tuo metu, kai ji 2015-04-14 pasirašė taikos sutartį, leidžiančią vaikams bendrauti su tėvu. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nurodė, kad skyrius neturi skundų dėl netinkamo atsakovo elgesio ar girtavimo. Pati ieškovė nesilaiko sutartos bendravimo su vaikais tvarkos ir neužtikrina vaikų ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu. R. M. nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, tačiau nori ir siekia bendrauti. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo yra nepagrįstas. Teismas daro išvadą, kad nėra byloje įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog kuri nors atsakovo veika atitinka CK 3.180 straipsnio nuostatas, sudarančias pagrindą taikyti kraštutinę vaiko teisių apsaugos priemonę – laikiną tėvo valdžios apribojimą.

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnis 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovo pareikštas prašymas taikyti vaikų atskyrimą nuo tėvo, teismo manymu yra nesavalaikis ir nepagrįstas, nes toks reikalavimas nebuvo nustatyta tvarka suformuluotas ir pareikštas, ieškovė neįrodinėjo vaikų atskyrimo aplinkybių, todėl teismas, priimdamas sprendimą, remiasi tik byloje ištirtais įrodymais. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje ištirtų įrodymų visetą, atsakovo kaltės pobūdį dėl tėvo pareigos vykdymo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotas išvadas, kitas reikšmingas bylos aplinkybes tokias kaip pačios ieškovės elgesį, sudarantį galimybes vaikams bendrauti su tėvu, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas ir tuo pagrindu jo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šalia, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. R. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015-12-21 sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų ( 51-52 b.l.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis, yra 69,48 Eur ir šios išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str., 96 str.2d., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 8 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660) ir 69,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.