Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-712/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
2-712/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Eleksna“, A. S.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvios technologijos“
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-712/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1, 99.1.2, 99.4, 106.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties, kuria ieškovės D. S. ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eleksna“ ir A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvios technologijos“) laikytas nepaduotu (civilinėje byloje Nr. 2-2368-661/2010).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. S. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia UAB „Eleksna“ ir A. S. 2004 m. birželio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Eleksna“ grąžinti A. S. 300 000 Lt, gautų pagal UAB „Eleksna“ 2004 m. birželio 17 d. kasos pajamų orderį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė jai terminą sumokėti 6 700 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra 300 000 Lt, todėl už jį ieškovė turi sumokėti 7 000 Lt žyminį mokestį. Ieškovė sumokėjo tik 300 Lt žyminį mokestį. Ieškovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą, kurios pagrindu prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Ši pažyma nelaikyta pakankamu ieškovės sunkios turtinės padėties įrodymu, nes neatspindi tikros ir išsamios jos finansinės padėties. Be to, ieškovė naudojasi mokama advokato teisine pagalba, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji nedisponuoja lėšomis.

Šalies argumentai

Po minėtos nutarties priėmimo ieškovės atstovas pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti ieškovei 6 700 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašyme pažymėta, kad teismas atmetė prašymą atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė neturi galimybių pasiskolinti nurodytos žyminio mokesčio dalies, todėl teismas apribojo jos teises įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė jai naują terminą sumokėti 6 700 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Ieškovė, siekdama pasinaudoti įstatymo suteikiama teise, turi motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamas sąlygas. Ieškovės pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma iš esmės neatspindi jos socialinės ir turtinės padėties.

Šalies argumentai

Ieškovės D. S. atstovas papildomu prašymu prašė dar kartą atidėti 6 700 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašyme nurodyta, kad ieškovė neturi galimybių pasiskolinti teismo nustatytą sumą. Tą įrodo pažyma iš VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių neturėjimo, VMI pažyma apie individualios veiklos nevykdymą, Nekilnojamojo turto registro pažymos, iš kurių matyti, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas. Teismas sudarė ieškovei kliūtis įgyvendinti teisę į gynybą ir į teisingą teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi (skundžiama nutartis) ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teismas nurodė, kad 2010 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota iki 2010 vasario 3 d. pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą 6 700 Lt žyminio mokesčio dalį. 2010 m. vasario 3 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovė dalį ieškinio trūkumų pašalino, tačiau per nurodytą laiką žyminio mokesčio nesumokėjo. Ieškovė, naujų argumentų, kurių pagrindu žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas, nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo. Skunde rašoma, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus duomenis, kurie įrodo, jog ieškovė objektyviai negali šiuo metu sumokėti 6 700 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė ieškovei D. S. terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – pateikti nutartyje nurodytus rašytinius duomenis (dokumentus), kurių pagrindu buvo reiškiamas ir pirmosios instancijos teisme vertinamas prašymas atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Ieškovės D. S. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties nagrinėjimas buvo atidėtas 2010 m. birželio 3 d., 13 val.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės D. S. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantės (ieškovės) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė D. S. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia UAB „Eleksna“ ir A. S. 2004 m. birželio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Eleksna“ grąžinti A. S. 300 000 Lt, gautų pagal UAB „Eleksna“ 2004 m. birželio 17 d. kasos pajamų orderį (b. l. 1-3). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 300 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 4), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė ją atleisti. Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo ją sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 6 700 Lt (b. l. 7). Ieškovė po teismo nutarties pateikė prašymą atidėti 6 700 Lt dydžio žyminį mokestį iki sprendimo įsiteisėjimo momento (b. l. 10). Teismui 2010 m. sausio 6 d. nutartimi tokio ieškovės prašymo netenkinus (b. l. 12-13), ji pakartotinai teikė prašymą atidėti 6 700 Lt dydžio žyminį mokestį iki sprendimo įsiteisėjimo momento (b. l. 16). Skundžiama 2010 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, nes ji nesumokėjo reikiamo žyminio mokesčio, o pagrindo atidėti likusią dalį mokėtino žyminio mokesčio nebuvo (b. l. 17). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduota, yra pagrįsta ir teisėta, o ieškovės skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti arba panaikinti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią jis turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 302 str.). Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Taigi, analizuojant klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įvertinti tai, ar asmuo, vertinant jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, per tam tikrą ilgesnį laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus, kurie esą sudaro pagrindą atidėti jai likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės keletą kartų teikti prašymai atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą yra nemotyvuoti bei nepagrįsti įrodymais, kurie sudarytų pagrindą tenkinti tokį prašymą. Ieškovė pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 12 d. pažymą apie jos socialinio draudimo laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki spalio 12 d., VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2010 m. vasario 2 d. pažymą Nr. 1.6-S3-84, jog jos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, Vilniaus apskrities VMI 2010 m. vasario 2 d. pažymą, jog ieškovei nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. nebuvo išduotas verslo liudijimas ir individualios veiklos vykdymo pažyma, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, jog ji turi žemės sklypų bei įvairių statinių. Ieškovė už pareikštą ieškinį turi sumokėti viso 7 000 Lt dydžio žyminį mokestį, dalį žyminio mokesčio - 300 Lt ji sumokėjo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės pateiktų prašymų bei įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad yra objektyvus pagrindas atidėti jai beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovė sumokėjo tik šiek tiek daugiau negu keturis procentus mokėtino žyminio mokesčio, kuris nėra itin didelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji ieškinyje nurodė, jog akcijų pirkimui buvo panaudota jos ir atsakovo bendrų santaupų dalis (b. l. 1-3), todėl tokie teiginiai leidžia teigti, jog ji dar gali turėti santaupų, kuriomis sumokėtų visą reikiamą žyminio mokesčio dalį. Be to, ieškovė, prašydama atidėti didžiąją mokėtino žyminio mokesčio dalį, nenurodė jokių argumentų, kurie leistų svarstyti, kokiu būdu ji sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ieškinys teisme gautas dar 2009 m. gruodžio 7 d., ji keletą kartų teikė prašymus dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o teismas ieškovei keletą kartų buvo nustatęs naują terminą ir įpareigojimus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Ieškovei tinkamai nepagrindus prašymų dėl žyminio mokesčio atidėjimo, jog būtų objektyvus pagrindas juos patenkinti, bei nesumokėjus likusios žyminio mokesčio dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino ieškovei (CPK 115, 138 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, kuria ieškovės D. S. ieškinys atsakovams UAB „Eleksna“ ir A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo byloje UAB „Progresyvios technologijos“) laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantės skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba ją pakeisti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisDonatas Šernas