Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V., jo atstovei advokato padėjėjai E. G., teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-331-610/2012, kurioje T. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2011-09-11, Marijampolėje, Kauno g., esančioje degalinėje „Statoil“, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, V. P. paslaugų įmonės vardu sudarė dvišalę sutartį su V. V., melagingai pažadėdamas parvežti automobilį „Mercedes Benz E 270“, VIN Nr. WDB2110161A042313 iš Italijos, paimdamas 5300 eurų (18299,84 Lt), kuriuos jis įsipareigojo perduoti automobilio pardavėjui, Italijos piliečiui D. P., tačiau gautų pinigų automobilio pardavėjui neperdavė, o gautas lėšas – 18299,84 Lt panaudojo automobilio, priklausančio V. P. paslaugų įmonei, remontui, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 18299,84 Lt, tuo padarydamas V. V. 18299,57 turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 19551,98 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai bei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškinio užtikrinimui nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. prašė laikinai apriboti nuosavybės teises į kaltinamajam T. P., jo sutuoktinei V. P. ir jo motinai L. P., kuri yra V. P. paslaugų įmonės savininkė, priklausančius 28345,42 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei vertybinius popierius.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-05-23 nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir laikinai apribojo kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. P. nuosavybės teises į 28345,42 Lt vertės jam priklausantį turtą, uždrausdamas juo disponuoti.

Teismas pažymėjo, jog baudžiamojo proceso įstatymas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 116 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad byloje nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį, byloje yra pagrindas laikinai apriboti nuosavybės teisę į kaltinamojo T. P. turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.

Apylinkės teismas prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tenkino iš dalies ir neskyrė laikino nuosavybės teisės apribojimo V. P., L. P. turtui. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. P. sutuoktinei (V. P.) ir jo motinai (L. P.) kaltinimai nėra pateikti, o kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima laikinai apriboti nuosavybės teisę vadovaujantis BPK, nepateikta. Įvertinęs tai, jog nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi kaltinamasis ir civilinis atsakovas, surasti ir aprašyti T. P. turtą teismas pavedė antstoliui.

Teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovė prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 116 straipsnyje reglamentuojama, jog proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Taigi, imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala, teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti nepriklausomai nuo to, ar to prašo ieškovas, ar jau pareikštas civilinis ieškinys. Civilinis ieškinys užtikrinamas laikinai apribojant nuosavybės teisę į turtą.

Iš bylos duomenų matyti, jog joje kaltinimas pareikštas kaltinamajam T. P.. Kiti asmenys (nei juridiniai, nei fiziniai) baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Baudžiamoje byloje nukentėjusysis V. V. yra pareiškęs civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 28345,42 Lt sumai.

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 116, 151 straipsniais, skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį teismas užtikrino, nes nustatė, jog baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai galimai turtinės ir neturtinės žalos padarymą patvirtinančių duomenų. Taigi, revizuojama nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam buvo taikytas, siekiant apsaugoti civilinio ieškinio reikalavimų įvykdymą, jeigu išnagrinėjus baudžiamąją bylą ieškinys bus patenkintas. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas tvirtinti, kad BPK 116, 151 straipsnių nuostatos taikytos tinkamai ir pagrįstai, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo įstatyminis pagrindas.

Kaltinamasis ir civilinis atsakovas T. P. skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai laikinai apribojo jo nuosavybės teises į pareikšto ieškinio sumos turtą. Jo nuomone, ieškinio suma nėra didelė, 10000 Lt nukentėjusysis prašo tik neturtinei žalai atlyginti, pritaikyta procesinė priemonė pažeidžia ne tik jo, bet ir jo šeimos turtinius interesus, yra neproporcinga, o iš nukentėjusiojo gauti pinigai buvo atiduoti vairuotojui, kad jis parvežtų nukentėjusiajam automobilį, tačiau sugedus įmonės automobiliui, pinigai buvo panaudoti pastarojo remontui.

Konstatuojama, kad šie skundo argumentai nėra pagrindas nutarčiai naikinti. Pareikšto civilinio ieškinio 28345,42 Lt suma yra neabejotinai pakankama, jog būtų taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo ir civilinio atsakovo nuosavybės teisėms. Jeigu kaltinamajam ši suma atrodo nedidelė, jis baudžiamojoje byloje pareikštu ieškiniu prašomą priteisti žalą bent iš dalies gali bet kuriuo metu atlyginti nukentėjusiajam savanoriškai, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios to nepadarė, nors tokią galimybę numato BPK 107 straipsnis. Vien tik ši aplinkybė, aukštesniojo teismo nuomone, sudarė pakankamą pagrindą teisėtam revizuojamos procesinės prievartos priemonės taikymui. Jos pritaikymo teisėtumo nepaneigia ir niekuo nepagrįsti skundo teiginiai apie kaltinamojo šeimos interesų pažeidimą ar nelogiški argumentai apie proporcingumo principo pažeidimą. Pažymėtina, ta aplinkybė, kad procese privalo būti ginami ir nukentėjusiojo teisėti interesai, o taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti.

Kiti kaltinamojo skundo argumentai apie nukentėjusiojo pinigų panaudojimą V. P. paslaugų įmonės autovežio remontui aptariamo procesinio klausimo teisėtumui taip pat reikšmės neturi, nes tai iš esmės yra kaltės dėl inkriminuojamos veikos padarymo neigimas. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nesvarsto klausimo, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nevertina žalos padarymą patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų ar aplinkybių, nes tai sprendžiama nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Konstatuojama, kad teismo nutartį naikinti pagal T. P. skundo argumentus nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o T. P. skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ir V. V. skundo. Pažymėtina, kad LR baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsnis numato, jog proceso metu teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Kaip minėta anksčiau, iš bylos duomenų matyti, jog joje kaltinimas pareikštas vienam kaltinamajam T. P.. Kiti asmenys (nei juridiniai, nei fiziniai) baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti, L. P. kaltinimas nepateiktas. Todėl skirti jos turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą įstatyminio pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad solidariąja vadinama atsakomybė (civilinė) dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str.). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Bendru žalos padarymu laikomi ir atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 str. 1 d.). Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako (už nusikaltimu padarytą žalą) solidariai. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu kaltinamas tik T. P.. Dėl to atmestini nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundo argumentai, jog teismas turėjo areštuoti ir V. P. paslaugų įmonės bei jos savininkės L. P. turtą. Esant šioms aplinkybėms V. V. skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio reikalavimų. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. skundus atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.