Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-886-493/2012;

Teisėjas: Nerijus Brinevičius Proceso Nr. 1-64-1-01426-2011-9;

2012 m. gruodžio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Onai Dirsienei, nuteistojo T. P. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajam V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteista 19551, 98 Lt. turtinės ir 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusiojo naudai priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo 19335, 68 Lt. sumos nuo 2012-02-13 iki nuosprendžio šioje dalyje įvykdymo. Taip pat nukentėjusiojo naudai priteistos 500 Lt. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad 2011-09-11 (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini) “, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo, kad pinigus naudos automobilio remontui, V. P. paslaugų įmonės vardu sudarė dvišalę sutartį su V. V. melagingai pažadėdamas parvežti automobilį „(duomenys neskelbtini) “, VIN nr. (duomenys neskelbtini) iš Italijos, paimdamas 5300 eurų, kas atitinka 18299,84 Lt., kuriuos jis įsipareigojo perduoti automobilio pardavėjui, Italijos piliečiui D. P., tačiau gautų pinigų automobilio pardavėjui neperdavė, o gautas lėšas – 18299,84 Lt. panaudojo automobilio, priklausančio V. P. paslaugų įmonei, remontui. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 18299,84 Lt. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, apeliantas nesutinka su nukentėjusiojo prašoma priteisti 10 000 Lt. suma neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis tokią sumą grindė tuo, kad patyrė nervinį stresą ir susirgo paprastąja kerplige. Dėl to gydėsi, vaikščiojo pas medikus, pirko vaistus. Taip pat jis nurodo, kad patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus bei nepatogumus (teko skolintis pinigų, vykti pas tyrėjus, į teismą, turėjo pirkti kitą automobilį, nes jis jam buvo reikalingas darbe). Teismas, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų neteko turto bei turėjo kitų nuostolių, patyrė nepatogumų, streso įtakoje išsivystė odos liga, ieškinį tenkino dalinai ir priteisė 3000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas mano, kad tokia suma yra per didelė. Jo manymu, turėtų būti priteista apie 1000-1500 Lt. dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neįvertino to, kad nukentėjusiojo ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Šios ligos atsiradimo priežasčių teismas neįvertino. Teismas nesiaiškino ar tikrai nuteistojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su minėtų pasekmių atsiradimu. Teismas nesiaiškino, ar nukentėjusysis anksčiau nesirgo tokia liga, ar jis neturėjo staigios psichinės traumos anksčiau. Nurodo, kad mažai tikėtina, jog šios ligos požymiai pasireiškė per tokį trumpą laiką. Pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Nuteistasis pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Pinigine satisfakcija turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Dėl turtinės žalos dydžio pabrėžiama, kad 2011-12-20 taikos susitarimu abipuse valia buvo suderinta ir parašais patvirtinta 19335,68 Lt. suma, kaip atlygintina turtinė žala. Ją sudarė 18299,84 Lt. pagal 2011-09-11 sutartį T. P. perduota suma, 690,56 Lt. palūkanos už laikotarpį nuo 2011-09-11 iki 2012-01-10 pagal 2011-09-10 paskolos sutartį, 345,28 Lt. kuro išlaidos vykstant penkis kartus iš Kauno į Marijampolę dėl bylos. Nuteistasis sutiko su tokia suma ir tai patvirtino savo parašu. Pasirašius šį susitarimą nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad vėliau nuteistasis ginčys šią susitarimo dalį dėl išlaidų kurui. Dėl to čekiai nebuvo išsaugoti. Tačiau aplinkybę, kad ne kartą vyko iš Kauno į Marijampolę apklausoms patvirtina apklausų protokolai, esantys byloje. Po susitarimo pasirašymo išlaidų kurui, telefoniniams pokalbiams, sms žinutėms, palūkanoms už paskolą turėjo ir daugiau. Teismo priteistos 5 procentų metinės palūkanos jas turėtų padengti, kadangi nukentėjusysis stengiasi visomis išgalėmis paskolą atiduoti kuo greičiau. Papildomą turtinės žalos sumą 216,30 Lt. pagrindžia išsaugotu gydytojo išrašytu kvitu bei medikamentų pirkimo čekiu, kitų čekių neišsaugojo. Faktą, kad medikamentai buvo paskirti, liudija ir ligos istorijoje esantys gydytojų įrašai. Nuteistojo argumentai dėl ligos ir padaryto nusikaltimo ryšio nepagrįsti. Ligoninės išduotoje pažymoje aiškiai nurodyta data, kada buvo kreiptasi dėl ligos. Iš ligos istorijos aiškiai matyti, kad tokia liga diagnozuota pirmą kartą, nurodyti pakartotiniai vizitai pas gydytoją, ligos eigą vertino skirtingi medikai. Jokių vaistų, galinčių sąlygoti plokščiosios kerpligės atsiradimą, nukentėjusysis anksčiau nevartojo, jokios staigios psichinės traumos anksčiau nepatyrė ir minėta ar kokia kita odos liga nebuvo sirgęs. Tą aplinkybę patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ išduotas medicininis pažymėjimas. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia ne tik tuo, kad streso, kurį įtakojo nusikalstama apelianto veika, išvadoje susirgo minėta liga, bet ir tuo, kad toliau patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl to, kad apeliantas visapusiškai vengia pareigos atlyginti padarytą žalą tuo pačiu apribodamas nukentėjusiojo pilnavertį gyvenimą, nes pats nukentėjusysis turi gražinti paskolą iš savo nedidelių pajamų, o iš likusių pinigų turi pragyventi. Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis mano, kad yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai pagrįsti ir atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę ir nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Iš nuteistojo T. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad T. P. kaltė padarius LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neginčijamai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei skirdamas nuteistajam T. P. laisvės apribojimo bausmę, bendrųjų bausmės kyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, melagingai pažadėdamas parvežti automobilį „(duomenys neskelbtini) “ iš Italijos, paėmė iš nukentėjusiojo V. V. 18299,84 Lt., kuriuos įsipareigojo perduoti automobilio „(duomenys neskelbtini) “ pardavėjui, tačiau šiuos pinigus panaudojo automobilio, priklausančio V. P. paslaugų įmonei, remontui. Apylinkės teismas T. P. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėto nusikaltimo padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Už LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už minėto nusikaltimo padarymą T. P. skyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. LR BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra mažesnė nei bausmės vidurkis ir, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nelaikytina per griežta. Kolegija sprendžia, kad skirti kitą bausmės rūšį – baudą apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Nors nuteistasis teigia, kad yra dirbantis ir gali sumokėti 3300 Lt. baudą, šiuos teiginius paneigia tiek paties nuteistojo paaiškinimai, tiek kiti objektyvūs bylos duomenys. Nuteistasis V. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad negali grąžinti skolos nukentėjusiajam, nei visos iš karto, nei dalimis, kadangi neturi pinigų, jo finansinė padėtis sunki. Jis nurodė, kad įmonėje sumažėjo užsakymų, todėl įmonės pajamos sumažėjo. Apeliantas taip pat akcentavo, kad nukentėjusysis reikalavo iš karto sumokėti visą skolą, todėl jis neturėjo jokios realios galimybės tai padaryti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iš karto po nusikaltimo padarymo sudarė sąlygas T. P. grąžinti skolą dalimis. Nukentėjusysis ne kartą bandė susisiekti su nuteistuoju, rašė trumpąsias žinutes ragindamas grąžinti pinigus bent dalimis, vėliau buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, kuriame taip pat nurodyta, kad skola gali būti grąžinama ne visa iš karto. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų grąžinęs bent mažą dalį skolos, todėl jo teiginiai, kad jis gali sumokėti baudą, laikytini deklaratyviais, neatitinkančiais tikrųjų apelianto ketinimų. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį perauklėti, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje (LR BK 41 straipsnis). Minėti tikslai realiai gali būti pasiekti tik tada, kai paskiriama tokia bausmė, kurią nuteistas asmuo gali realiai įvykdyti. Baudos paskyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo, protingumo principams bei bausmės paskirčiai, numatytai LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Individualizuodamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimas, už kurio padarymą jis nuteistas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, charakterizuojamas teigiamai, dirba, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino ir tą aplinkybę, kad V. P. nusikaltimu padarė pakankamai žymią turtinę žalą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nesistengė bent dalies žalos atlyginti. Šią aplinkybę teismas vertino kaip nuteistojo visišką abejingumą atsiradusioms pasekmėms. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, veikos pavojingumą bei pobūdį, kilusias pasekmes padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas bausmę individualizavo tinkamai.

Apeliantas akcentuoja, kad dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės jis negalės dirbti ir išlaikyti šeimos. Su tokia nuteistojo pozicija aukštesnės instancijos teismas nesutinka. LR BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas T. P. laisvės apribojimo bausmę, nustatė vienintelį įpareigojimą – atlyginti nukentėjusiajam V. V. nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Jokių kitų įpareigojimų ar draudimų, galinčių riboti nuteistojo judėjimo laisvę, teismas nenustatė. Įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos neatima iš asmens galimybės vykti darbo reikalais į užsienį, todėl šis apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Apeliantas pažymi, kad dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti 18299,84 Lt. turtinę žąlą, tačiau nesutinka, kad privalo atlyginti 690,56 Lt. palūkanas, nukentėjusiojo sumokėtas pagal paskolos sutartį, kurią jis turėjo pasirašyti dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų. Apeliantas nurodo, kad paskolos sutartis yra fiktyvi, kadangi nukentėjusiajam nebuvo reikalo skolintis, o sutartyje numatytos palūkanos yra aiškiai per didelės. T. P. taip pat nesutinka atlyginti 345,28 Lt. išlaidas kurui bei 216,30 Lt. išlaidas vaistams įsigyti, kadangi šios išlaidos neįrodytos jokiais objektyviais bylos duomenimis. Kolegija sprendžia, kad šie nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimai pagrįsti iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tam, kad turtinė žala būtų atlyginta, jos dydis turi būti įrodytas. 18299,84 Lt. turtinė žala įrodyta objektyviais bylos duomenimis, nuteistasis jos neginčija, todėl apylinkės teismas pagrįstai šią sumą vertino kaip turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų. Nors apeliantas nesutinka su 690,56 Lt. turtinės žalos, atsiradusios dėl palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo, atlyginimu, kolegija sprendžia, kad ši suma iš nuteistojo priteista pagrįstai. 690,56 Lt. turtinę žalą nukentėjusysis patyrė mokėdamas palūkanas pagal 2011-09-10 paskolos sutartį. Minėta sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu ir joje numatytas palūkanų dydis – 50 eurų per mėnesį iki visiško paskolos gražinimo dienos. Apeliantas teigia, kad tokios palūkanos yra aiškiai per didelės, o be to, nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo skolintis. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti, neparemti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nukentėjusysis paaiškino, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų pasisavinus jam perduotus pinigus, jis, siekdamas neprarasti automobilio, už kurį jau buvo sumokėjęs avansą, buvo priverstas pasiskolinti 5300 eurų, kad sumokėti automobilio pardavėjui. Sudaryta paskolos sutartis yra teisėta, joje numatytas palūkanų dydis neprieštarauja protingumo kriterijui bei palūkanų dydžiui, nustatomam imant paskolą iš banko. Kaip teisingai nurodė nukentėjusysis, palūkanų dydžiai bet kuriame banke yra du ar daugiau kartų didesni nei sutartyje su fiziniu asmeniu numatytos palūkanos. Neginčijamai nustatyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta nuteistojo neteisėtų veiksmų pasekoje, todėl nukentėjusiojo sumokėtos palūkanos pagrįstai pripažintos turtine žala.

Kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus dėl 345,28 Lt. išlaidų kurui ir 216,30 Lt. išlaidų vaistams įsigyti sprendžia, kad apylinkės teismas, pilnai patenkindamas civilinio ieškinio dalį dėl minėtos turtinės žalos atlyginimo, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio matyti, kad jis prašo priteisti šias išlaidas iš nuteistojo, tačiau savo reikalavimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Prie civilinio ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis patyrė 345,28 Lt. išlaidas kurui. Kolegija sutinka, kad neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis ne kartą vyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą, į prokuratūrą ir į teismą, tačiau šis faktas, pats savaime, nėra pagrindas priteisti išlaidas, turėtas vykstant į minėtas įstaigas. Pagal LR BK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, pripažįstami proceso išlaidomis. LR BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis jos, vadovaujantis LR BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens valstybės naudai.

Iš minėtų normų analizės seka išvada, kad išlaidos, atsiradusios dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nelaikytinos jas patyrusio asmens turtine žala. Asmuo, turėjęs išlaidų dėl vykimo į minėtas institucijas, turi teisę teikti prašymą šioms institucijoms dėl patirtų išlaidų, susijusių su kelione, atlyginimo. Institucijai ar įstaigai atlyginus šias išlaidas jas patyrusiam asmeniui, atsiranda teisė šias išlaidas išieškoti iš kalto asmens valstybės naudai. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys dėl 345,28 Lt. išlaidų kurui atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti priteistinas. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir nukentėjusiojo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas priteiti 100,46 Lt. išlaidas kurui dėl vykimo į teismą, kadangi šios išlaidos nelaikytinos turtine žala ir atlygintinos LR BPK 104 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl išlaidų vaistams įsigyti pagrįstas iš dalies. Prie civilinio ieškinio (1 t. b. l. 133-137) pridėtas UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistų pirkimo kvitas iš kurio matyti, kad buvo pirkti dviejų rūšių vaistai. Cutivate Ointment 0,005 % pirktas pagal VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojo išrašyta receptą. Minėto medikamento kaina 18,08 Lt. Kitas vaistų pirkimo kvite nurodytas medikamentas Formen caps. N40 nėra susijęs su nukentėjusiojo ligos – plokščiosios kerpligės gydymu ir šio vaisto įsigijimo išlaidos - 54,01 Lt., apylinkės teismo nepagrįstai priteistos iš nuteistojo. Nuosprendžio dalies dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti (500 Lt.) apeliantas neginčija, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad nuteistojo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti. Nukentėjusysis prašė priteisti 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą motyvuodamas tuo, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, susirgo odos liga. Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumų turėdamas rūpintis, kad nepatirtų daugiau nuostolių, streso pasekoje išsivystė odos liga, jautė įtampą ir padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad padaryta didelė turtinė žala, nuteistojo kaltės laipsnį, veikos įvykdymo motyvus, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai ir padarė išvadą, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra bus pasiekta civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinant iš dalies ir priteisiant 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą. Su tokia apylinkės teismo išvada kolegija sutinka ir mano, kad priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir yra pakankamas užtikrinti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Dar labiau mažinti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. P., nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą teismas nepagrįstai pilnai patenkino nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti.

Sumažinti nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydį ir iš nuteistojo T. P. nukentėjusiojo V. V. naudai priteisti 19008,48 Lt. civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš T. P. nukentėjusiojo V. V. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo sumažintos 19008,48 Lt. sumos, skaičiuojant nuo 2012-02-13 iki nuosprendžio šioje dalyje įvykdymo.

Priteisti iš T. P. nukentėjusiajam V. V. 150 Lt. turėtų išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.