Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-03 nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-05 epizodas) ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-18 epizodas), jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2019-11-20 – 2020-11-21 epizodas), jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdų ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvė atėmimo bausmė.

Iš R. F., D. L., K. L. bei E. Š. nukentėjusiojo V. O. naudai solidariai priteistas 613,44 turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2019-08-29 – 2019-08-30 epizodas) ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-05 epizodas), jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-18 epizodas), jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2019-11-20 – 2020-11-21), jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmių apėmimo būdu paskirta bausmė subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-20 nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-28 baudžiamuoju įsakymu, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-05 epizodas) ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-18 epizodas) ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2019-11-20 – 2020-11-21 epizodas) ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdų ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimą: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose; 2) tęsti darbą, pradėti mokytis arba registruoti Užimtumo tarnyboje; 3) per 2 mėnesius atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 200 Eur; 4) nebendrauti su R. F., A. B. ir E. Š..

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-05 epizodas) ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-11-18 epizodas), jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2019-11-20 – 2020-11-21 epizodas), jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdų ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimą: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose; 2) tęsti darbą, pradėti mokytis arba registruoti Užimtumo tarnyboje; 3) per 2 mėnesius atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 200 Eur; 4) nebendrauti su R. F., A. B. ir E. Š..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuojant K. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2019-11-20 – 2020-11-21 epizodas) ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-17 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024-02-08 nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į ją įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-17 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024-02-08 nuosprendžiu, įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmės dalį.

Iš R. F., D. L., K. L. bei E. Š. nukentėjusiojo I. R. naudai priteistas 170 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. F. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistas 180 Eur turtinės žalos atlyginimas.

R. F., D. L., K. L. ir A. B. dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

17. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

18. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestinas

19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo E. Š. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei priteistos žalos dydžiai, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra padaryta tam tikrų proceso pažeidimų, pavyzdžiui, surašant nuosprendį (t. y. kad nuteistųjų bendri veiksmai aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstyti kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam atskirai), tačiau šių pažeidimų vien dėl jų formalaus pobūdžio teisėjų kolegija nevertina kaip esminių, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismo sprendimo. Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir galutine bausme, mano, kad ji yra per griežta, paskirta nepagrįstai nenustačius jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl prašo paskirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą ar paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo E. Š. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam E. Š. paskyrė teisingas, jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančias bausmes, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam E. Š. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių paskyrimo, bei tai, kad apelianto vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, laikytina subjektyviu E. Š. situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

21. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo E. Š. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti trys apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tyčiniai nusikaltimai), nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo E. Š. asmenybę (nedirba, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka). Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis E. Š. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant tik nežymiai didesnį, nei sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis.

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. nesutinka su tokiomis jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutinka. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad E. Š. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, jis savo elgesio nekeičia, nuolat daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo E. Š. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę, o skirti švelnesnes bausmes, nėra tikslinga.

25. Nuteistasis E. Š. skunde nurodo, kad jis viso proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailėjosi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, todėl jo atžvilgiu turėjo būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistojo manymu, per griežtos bausmės atlikimą lėmė būtent tai, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu nepripažino esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokius nuteistojo argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės egzistavimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažintini atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios (dalis kurių) pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą, o padėjimu išaiškinti padarant nusikalstamą veiką dalyvavusį (-ius) asmenį (-is) laikytina, kai kaltininkas nurodo kito (-ų) padarant nusikalstamą veiką dalyvavusio (-ių) asmens (-ų) vardą, pavardę, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusio (-ių) asmens (-ų) požymius ar kitas žinias apie jį (-uos), jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn šį (-iuos) asmenį (-is) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu.

26. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju gali būti konstatuojama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė būtina įvertinti, ar E. Š. parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Iš E. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog apklausiamas 2019-12-16 jis savo kaltę pripažino iš dalies, ir dėl 2019-11-18 epizodo nurodė, kad „Renault“ automobilio nevogė, šio automobilio nevairavo ir iš jo pavogė tik metalą, o 2019-12-16 rašytiniu paaiškinimu pripažino, kad iš automobilio „Audi A4“ (2019-11-05 epizodas) jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, pagrobė akumuliatorių (4 t., b. l. 134); dėl 2019-11-20/21 epizodo, t. y. dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios neveikiančios parduotuvės sandėliuko, nurodė, kad vagystę iš jo įvykdyti pasiūlė A. B., po ko jie, bendrai sutarę, per tris kartus pagrobė metalą, o 2019-11-21, t. y. paskutinį kartą į metalo supirktuvę vežant pagrobtą metalą, buvo sulaikytas K. L., tačiau nuteistasis E. Š. pabėgo (4 t,, b. l. 131–133). Apklausiamas 2020-02-19 teigė savo kaltę, dėl 2019-11-05 epizodo, pripažįstantis pilnai ir nurodė, kad nusikalstamą veiką vykdė visų nuteistųjų bendru sutarimu (4 t., b. l. 140–142), ir iš esmės dėl šio epizodo davė tokius pačius parodymus apklausiamas 2020-06-30, tačiau dėl automobilio „Renault Scenic“ ir joje buvusių daiktų vagystės (2019-11-18 epizodas) kaltės nepripažino, nurodė nei automobilio, nei daiktų nevogęs, tačiau pripažino, kad su pagrobtais daiktais, kartu su kitais nuteistaisiais, vyko į metalo supirktuvę ir važinėjosi pagrobtu automobiliu, o dėl 2019-11-20/21 epizodo, t. y. daiktų, pagrobtų iš parduotuvei priklausančio sandėliuko, šioje apklausoje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo tik 2019-11-20 (4, b. l. 152–154). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. Š. nurodė kaltę pripažįstantis visiškai ir apklausiamas lakoniškai nurodė, kad akumuliatorių iš automobilio „Audi“ paėmė jis, taip pat pripažino, kad kartu su kitais asmenimis pagrobė „Renaul Scenic“, tačiau vykstant šiuo automobiliu ir sprogus jo ratui, automobilį paliko nevažiuojantį ir iš jo paėmė akumuliatorių, o dėl trečio epizodo, t. y. vagystės iš parduotuvės nurodė, kad šią vietą kitiems nuteistiesiems nurodė jis pats, iš kurios per tris kartus pagrobė įvairius metalinius daiktus (10 t. b. l. 100–104). Aukštesniojo teismo vertimu, nuteistasis, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus, kaltę iš esmės pripažino tik teisme, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, tačiau to negalima vertinti kaip visiško kaltės pripažinimo, nuoširdaus gailėjimosi ir juo labiau padėjimo atskleisti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog pagrįstai manytina, kad E. Š. išreikštas kaltės pripažinimas ir apeliaciniame skunde nurodomas gailestis yra deklaratyvus, o E. Š. prisipažinimą teisme padarius nusikalstamas veikas nulėmė ne jo nuoširdus gailėjimasis dėl savo elgesio, ne jo kritiškas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį, o nuteistasis proceso metu iš tiesų nesiekė, jog būtų detaliai nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau būtų baigtas tyrimas. Šiuo atveju konstatuotina, jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas tik todėl, kad nusikaltimų neigimas būtų buvęs beprasmis, kadangi jo kaltė pagrįsta tyrimo metu surinktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nuteistojo E. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatyta.

27. Pažymėtina, jog E. Š. per trumpą, vos kelių dienų laikotarpį, padarė tris nusikaltimus, jais sukėlė žalą kitų asmenų turtui, žala neatlyginta, veikė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad švelnesnių priemonių taikymas tiek pačiam E. Š., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl bausmės jam negali būti keičiamos/švelninamos.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės E. Š. skiriamoms bausmėms baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

29. Teismui buvo pateikta 2024-06-05 pažyma dėl 225 Eur iš nuteistojo E. Š. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje E. Š. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo – netenkinti.