Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedusiam, turinčiam 8 klasių išsilavinimą, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. 2016 m. spalio 22 d., apie 1.30 val., Vilniuje, Dzūkų g. 28A, būdamas neblaivus svirduliavo, keldamas rankas į viršų garsiai rėkavo, šukavo, taip trikdė viešąją rimtį ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. N. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus, sulaikymo metu pasipriešino policijos pareigūnams, stangrino rankas, vengė sulaikymo ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. N. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis pripažįsta, jog buvo neblaivus. Policijos pareigūnų reikalavimai buvo visiškai neteisėti. Tą vakarą jis, draugė A. K., K. M. ir K. T. ėjo iš naktinės parduotuvės. Jis tuo metu kalbėjo telefonu su buvusiu klasioku, kadangi buvo klasės susitikimas. Bekalbėdamas iškėlė rankas į viršų ir sušuko „klasiokai“. Tai buvo viskas, ką jis padarė. Tada privažiavo ekipažas, nieko nepasakė, liepė lipti į automobilį. Prasidėjo draskymai. Jis pasakė draugei, kad viską filmuotų. Pareigūnai pradėjo gąsdinti su „tazeriais“. Yra filmuota medžiaga. Jis vieną kartą sušuko „klasiokai“. Prie parduotuvės buvo pilna žmonių. Pardavėja pribėgo prie pareigūnų ir sakė „ką jūs darote“, o pareigūnas jai pasakė „dink, nesikišk“. Kai paprašė sėsti į mašiną, paklausė, dėl ko jis turi sėsti. Pareigūnai nieko neatsakė, tiesiog stūmė jį į vidų. Jis nesėdo į mašiną, nes nesuprato, kokie čia teisėti reikalavimai. Nesutiko sėsti. Jis neatsistūmė, neleido užlaužti rankų. Jis tik sušuko vieną kartą, daugiau nieko nedarė. Į kovinę padėtį atsistojęs nebuvo.

Liudytojas M. R. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio metu jis dirbo kartu su D. L.. Dzūkų gatvėje pamatė jaunuolių grupę, jaunuoliai buvo išėję iš naktinės parduotuvės. Negali pasakyti tikslios datos, kada tai buvo, gali būti, jog visa tai vyko 2016 m. spalio 22 d. Vienas iš jaunuolių mosikavo rankomis ir šaukė. Ką būtent šaukė, jie negirdėjo. Tai buvo apie 2 val. nakties. Privažiavus ir paklausus, dėl ko yra šauksmai, rėkavimai, jiems atsakė „kodėl negalima“, pasakė, kad eina iš naktinio klubo, klasiokai. Jis sakė jaunuoliams, kad šūkauti negalima, nes visi miega, pasitenkinimą galima reikšti dienos metu, negalima trukdyti kitiems. Galima buvo apsiriboti įspėjimu, tačiau pažeidėjas neklausė. Jie jo pareikalavo prieiti prie tarnybinio automobilio, kad būtų surašytas protokolas dėl triukšmo, dėl buvimo viešojoje vietoje neblaiviam, kadangi nuo jų sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Norėjo nustatyti girtumą, tačiau asmuo atsisakė tikrintis, prieš tai atsisakė prisistatyti, pateikti dokumentą. Paskui asmuo atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį. Toliau bendrauti su asmeniu buvo neįmanoma, nes jis nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Jam buvo paaiškinta, kad jei jis nevykdys teisėtų jų reikalavimų, bus sulaikytas ir pristatytas į PK. Asmeniui kelis kartus buvo paaiškinta, ką jis padarė. Asmuo teigė, kad jis gali triukšmauti. Kai asmenį buvo bandoma sodinti į tarnybinį automobilį, jis rėmėsi į rėmą rankomis ir fiziškai priešinosi, nesisėdo į automobilį. Asmuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – elektrošokas. Prieš tai asmuo buvo daug kartų įspėtas. Buvo iškviesta pagalba, papildomas patrulis, kuris padėjo sulaikyti. Galiausiai asmuo buvo išvežtas į komisariatą.

Liudytoja I. M. apklausiama teisme parodė, kad įvykis buvo prieš porą mėnesių, tikslios datos neatsimena. Jaunuoliai apsipirkinėjo naktinėje parduotuvėje ir elgėsi normaliai, išėjo iš naktinės parduotuvės. Ji su bendradarbe po dešimties minučių irgi išėjo iš parduotuvės parūkyti, pamatė važiuojančius policijos pareigūnus. Atstumas iki jų buvo apie 10 žingsnių. Jaunuoliai ėjo ir palei stotelę sustojo pareigūnai. Kai ji išėjo, girdėjo, jog mergaitės rėkė, klausė, už ką nori sulaikyti, kažkas dar kažką pasakė. Pamatė, kad policininkai pradėjo imti vaikiną ir tempti į mašiną, o jis klausė už ką. Pareigūnai klausė, kodėl jie vaikšto su atidarytais buteliais. Asmuo nesutiko sėstis, nesuprato už ką ir pradėjo kviesti kitus policininkus. Kitą ekipažą asmenys išsikvietė patys. Policininkas asmenį traukė, o jis nenorėjo eiti, sakė paaiškinti, už ką sulaikė. Ji norėjo paimti mergaites, kad jų neišvestų pareigūnai, o pareigūnas priėjo prie jos ir paklausė „ko čia lendi ne į savo reikalus“. Kai ji išėjo į lauką, matė, kad vienas iš jų atsiliepė telefonu ir su kažkuo kalbėjo, ekipažas jau buvo. Po to pareigūnai prieš asmenį pradėjo naudoti elektrošoką.

Liudytoja A. K. apklausiama teisme parodė, kad ji dėl šio įvykio yra nubausta. Su K. N. ji gyvena kartu kaip šeima. Tą dieną ji baigė darbą, susitiko su K. T., Kornelijumi ir K. N. mieste, šiek tiek išgėrė ir nusprendė važiuoti pas ją ir K. N. į namus. Užėjo į naktinę parduotuvę, nusipirko alkoholio, norėjo eiti namo. K. N. išėjo šnekėdamas telefonu, iškėlė rankas, sušuko „klasiokai“. 10 metrų atstumu nuo tos vietos yra stotelė, prie kurios privažiavo pareigūnai ir pasakė „prisirėkavai, sėsk į mašiną“, prasidėjo konfliktas. Viskas buvo apie 1 val. nakties. K. N. garsiai sušuko „klasiokai“. Pareigūnai privažiavo, išlipo iš mašinos ir pasakė „tai ką prisišūkavai, sėsk į mašiną“. K. N. klausė, už ką. Pareigūnai pradėjo jį vilkti už rankos į mašiną. Jie nei prisistatė, nei sakė, kodėl jis turi sėsti. Pareigūnai buvo su uniformomis, su tarnybiniu automobiliu. Pareigūnai pasakė, jog jie turi įtarimą, kad jie yra neblaivūs, pasakė K. N. sėstis į mašiną, bet jis nesėdo, stovėjo atsirėmęs į mašiną ir klausė, už ką, o pareigūnai jį ten grūdo, išsitraukė elektrošoką. K. filmavo, kitas pareigūnas jį nusivijo. Pareigūnai perspėjo, kad naudos elektrošoką. Ji buvo nubausta už tai, kad išvadino pareigūnus narkomanais ir alkoholikais. Ji buvo išgėrusi, įpūtė apie 0,7 promilės Jie linksmai ėjo namo, prie nieko nesikabinėjo. Nežino, kodėl K. N. sušaukė, iškėlę ranką.

Iš policijos pareigūnų D. L. ir M. R. 2016 m. spalio 22 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 1.30 val., patruliavimo metu Vilniuje, Dzūkų g. 28A, pastebėti keturi piliečiai, kurie išėjo iš naktinės parduotuvės. Vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, K. N., gim. 1981 m., kuris eidamas svirduliavo į šonus, keldamas rankas į viršų garsiai rėkavo bei šukavo. Priėjus prie minėto piliečio buvo prisistatyta ir kadangi jis būdamas neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas) pažeidinėjo viešąją tvarką bei žmonių rimtį – pareikalauta prieiti prie tarnybinio automobilio girtumui nustatyti bei protokolo surašymui. Tačiau asmuo atsisakė tikrintis girtumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, atsisakė atsisėsti į tarnybinį automobilį, pradėjo fiziškai priešintis, t. y. stangrino rankas, priiminėjo kovinę padėtį bei kitais veiksmais vengė sulaikymo. Jis daug kartų buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei spec. priemonės – elektroimpulsinis prietaisas Taser. Pilietis vis tiek nevykdė teisėtų reikalavimų, t. y. priešinosi, stumdėsi, stangrino rankas, todėl prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei elektrošokas. K. N. buvo sulaikytas ir apie 2.10 val. pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 3, 4).

Iš prietaiso Taser panaudojimo ataskaitos matyti, jog 2016 m. spalio 22 d. šis prietaisas buvo panaudotas prieš K. N. (b. l. 9).

Iš asmens neblaivumo nustatymo pažymos matyti, kad K. N. 2016 m. spalio 22 d. 2.07 val. buvo nustatytas 1.04 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl A. K. ir K. N. skunduose pateiktos informacijos tikrinimo, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų M. R. ir D. L. veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti tarnybinio nusižengimo požymių, jų tarnybinės atsakomybės klausimas nesvarstytinas. Taip pat nurodoma, kad A. K. pateikė įvykio vietoje K. M. filmuotą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai paėmė K. N. už parankių ir mėgina vesti link tarnybinio automobilio galinių keleivio durelių. Minėtas jaunuolis neeina, mėgina išsilaisvinti iš pareigūnų, nuolat šaukia, klausdamas, už ką sulaikomas. Pareigūnai pastarajam paaiškina, jog šis sulaikomas dėl girtumo. Kiti įvykio vietoje buvę jaunuoliai taip pat garsiai šūkaudami klausia, dėl ko sulaikomas jų draugas, vartoja necenzūrinius žodžius, ragina K. N. į policijos automobilį nesėsti. M. R. keletą kartų įspėjo sulaikytą jaunuolį, jog šiam nevykdant reikalavimų sėsti į automobilį, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas ir demonstruoja minėtą prietaisą, išėmęs jį iš dėklo. Vėliau įvykį filmavęs asmuo nuo policijos automobilio pasišalina ir įraše nesimato, kaip buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas (b. l. 24-28).

Iš A. K. 2016 m. spalio 28 d. paaiškinimo, pateikto vyr. tyrėjui Ž. G., be kita ko, matyti, kad ji priėjo prie jaunesnio policijos pareigūno ir pasiteiravo, dėl ko jie sulaiko K. N., tačiau jai nebuvo nieko paaiškinta, tik kažkas nurodyta apie neblaivumą. K. N. nelipo į tarnybinį automobilį. Tada pareigūnas išsitraukė elektrošoką ir nurodė, jog jeigu Kęstutis nelips į automobilį, prieš jį bus panaudotas šis prietaisas. K. tuo metu viską filmavo savo telefonu. Kadangi K. ir toliau nelipo į tarnybinį automobilį, o stovėjo prie jo (automobilio), apie 1-1,5 metro atstumu nuo K. stovėjęs policijos pareigūnas panaudojo elektrošoką iššaudamas laidus, kurie susmigo į Kęstutį (b. l. 60-61).

Iš K. M. 2016 m. lapkričio 16 d. paaiškinimo, pateikto vyr. tyrėjui Ž. G., be kita ko, matyti, kad išėjęs iš parduotuvės K. N. iškėlė rankas į viršų ir sušuko „klasiokai“. Privažiavus policijos pareigūnams jis toliau filmavo pareigūnų veiksmus (b. l. 65).

Iš K. T. 2016 m. lapkričio 16 d. paaiškinimo, pateikto vyr. tyrėjui K. S., be kita ko, matyti, kad išėjus iš parduotuvės, K. N. iškėlė rankas į viršų ir garsiai sušuko „klasiokai“. Tuo metu gatvėje stovėjo policijos automobilis. Pareigūnai privažiavo arčiau ir sustojo viešojo transporto sustojime. Pareigūnai K. N. paklausė „ko čia šūkauji ir mosikuoji rankomis?“. Pastarasis mandagiai atsakė, jog eina namo. Pareigūnai iš automobilio išlipo ir atidarė bagažinės dangtį. Pastarieji pasakė K. N. prieiti prie automobilio. K. N. paklausė, kodėl turi prieiti, o pareigūnai jam atsakė, jog jis viešoje vietoje neblaivus ir dar kartą pasakė eiti prie policijos automobilio. K. N. ir po antro pareigūno prašymo neėjo prie jų automobilio. Tuomet prie jo priėjo vienas pareigūnas, kuris paėmė K. N. (kuris nenorėjo eiti ir pasyviai priešinosi, t. y. stovėjo ir nesileido vedamas), už parankės nutempė prie policijos automobilio ir į jį atrėmė. K. N. policijos pareigūnai nurodė sėsti į jų tarnybinį automobilį bei įspėjo, jog neįvykdžius šio nurodymo, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas. Pareigūnas minėtą prietaisą išėmė iš dėklo ir laikydamas jį rankoje, nukreiptą link K. N., šį dar kartą įspėjo. Pastarasis į pareigūnų automobilį nelipo, tik klausė, už ką sulaikomas. Tuomet pareigūnas panaudojo elektroimpulsinį prietaisą (b. l. 66-67).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-16368-271/2016 A. K. nubausta pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 100 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2016 m. spalio 22 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Dzūkų g. 28A, įžeidinėjo policijos pareigūnus, pavadindama juos alkoholikais ir narkomanais. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas šaukė, švilpė, garsiai dainavo arba grojo muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitaip kėlė triukšmą gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Tuo tarpu ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

K. N. kaltę, padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio K. N. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės K. N. padarytų administracinių teisės pažeidimų ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2). K. N. apklausiamas teisme parodė, kad jis pripažįsta tai, jog įvykio metu buvo neblaivus. K. N. teigimu, policijos pareigūnų reikalavimai buvo visiškai neteisėti. Tą vakarą jis, draugė A. K., K. M. ir K. T. ėjo iš naktinės parduotuvės. Jis tuo metu kalbėjo telefonu su buvusiu klasioke, kadangi buvo klasės susitikimas. Bekalbėdamas iškėlė rankas į viršų ir sušuko „klasiokai“. Tai buvo viskas, ką jis padarė. Tada privažiavo ekipažas, nieko nepasakė, liepė lipti į automobilį. Prasidėjo draskymai. Jis pasakė draugei, kad viską filmuotų. Pareigūnai pradėjo gąsdinti su „tazeriais“. Yra filmuota medžiaga. Kai pareigūnas paprašė sėsti į mašiną, jis pastarojo paklausė, dėl ko jis turi sėsti. Pareigūnai nieko neatsakė, tiesiog stūmė jį į vidų. Jis nesėdo į mašiną, nes nesuprato, kokie čia teisėti reikalavimai. Nesutiko sėsti. Jis neatsistūmė, neleido užlaužti rankų. Į kovinę padėtį atsistojęs nebuvo. Taigi pats K. N. tiek teisme, tiek tyrimo metu kaltės nepripažino. Vis dėlto tokius jo parodymus paneigia policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, iš dalies ir liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. Iš policijos pareigūnų D. L. ir M. R. 2016 m. spalio 22 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 1.30 val., patruliavimo metu Vilniuje, Dzūkų g. 28A, pastebėti keturi piliečiai, kurie išėjo iš naktinės parduotuvės. Vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, K. N., gim. 1981 m., kuris eidamas svirduliavo į šonus, keldamas rankas į viršų garsiai rėkavo bei šukavo. Priėjus prie minėto piliečio buvo prisistatyta ir kadangi jis būdamas neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas) pažeidinėjo viešąją tvarką bei žmonių rimtį – pareikalauta prieiti prie tarnybinio automobilio girtumui nustatyti bei protokolo surašymui. Tačiau asmuo atsisakė tikrintis girtumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, atsisakė atsisėsti į tarnybinį automobilį, pradėjo fiziškai priešintis, t. y. stangrino rankas, priiminėjo kovinę padėtį bei kitais veiksmais vengė sulaikymo. Jis daug kartų buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei spec. priemonės – elektro impulsinis prietaisas Taser. Pilietis vis tiek nevykdė teisėtų reikalavimų, t. y. priešinosi, stumdėsi, stangrino rankas, todėl prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei elektrošokas. K. N. buvo sulaikytas ir apie 2.10 val. pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 3, 4). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas policijos pareigūnas M. R. nurodė ir detalizavo apklausiamas teismo posėdžio metu. Taigi, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdžio metu nurodyti duomenys sutampa, asmeniškai jie K. N. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti šių asmenų parodymus nepatikimais. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu buvo apklaustos liudytojos I. M. bei A. K., kurios iš esmės patvirtino, jog K. N. atsisakė sėstis į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, stovėjo atsirėmęs į mašiną. Rašytiniame paaiškinime, pateiktame vyr. tyrėjui Ž. G., liudytoja A. K., be kita ko, nurodė, jog pareigūnas išsitraukė elektrošoką ir nurodė, jog jeigu K. N. nelips į automobilį, prieš jį bus panaudotas šis prietaisas. Iš K. T. (kuri į teismo posėdį neatvyko, atvesdinti jos nepavyko) 2016 m. lapkričio 16 d. paaiškinimo, pateikto vyr. tyrėjui K. S., be kita ko, matyti, kad pareigūnai K. N. paklausė „ko čia šūkauji ir mosikuoji rankomis?“. Pastarasis mandagiai atsakė, jog eina namo. Pareigūnai iš automobilio išlipo ir atidarė bagažinės dangtį. Pastarieji pasakė K. N. prieiti prie automobilio. K. N. paklausė, kodėl turi prieiti, o pareigūnai jam atsakė, jog jis viešoje vietoje neblaivus ir dar kartą pasakė eiti prie policijos automobilio. K. N. ir po antro pareigūno prašymo neėjo prie jų automobilio. Tuomet prie jo priėjo vienas pareigūnas, kuris paėmė K. N. (kuris nenorėjo eiti ir pasyviai priešinosi, t. y. stovėjo ir nesileido vedamas), už parankės nutempė prie policijos automobilio ir į jį atrėmė. K. N. policijos pareigūnai nurodė sėsti į jų tarnybinį automobilį bei įspėjo, jog neįvykdžius šio nurodymo, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas. Pareigūnas minėtą prietaisą išėmė iš dėklo ir laikydamas jį rankoje, nukreiptą link K. N., šį dar kartą įspėjo. Pastarasis į pareigūnų automobilį nelipo, tik klausė, už ką sulaikomas. Tuomet pareigūnas panaudojo elektroimpulsinį prietaisą.

Taigi iš šių liudytojų, kurios įvykio metu buvo kartu su K. N., parodymai iš esmės patvirtina protokole nurodytas aplinkybes apie tai, kad K. N. atsisakė sėstis į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, nenorėjo prie jo eiti, stovėjo, nesileido vedamas. Iš esmės šių aplinkybių neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N., tačiau tokius savo veiksmus bando pateisinti tuo, jog policijos pareigūnų reikalavimai buvo neteisėti, jis nebuvo informuotas, kodėl jis sulaikomas.

Visgi tokie K. N. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, kadangi jie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Pats K. N. parodė, kad įvykio metu garsiai sušuko kalbėdamas telefonu. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik liudytojai policijos pareigūnai, bet ir Štai liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, jog K. N. išties sušuko garsiai, pareigūnai pasakė, kad turi įtarimą, kad jaunuolių kompanija yra neblaivi, pasakė K. N. sėstis į automobilį. Liudytojos teigimu, pareigūnai privažiavo, pasakė K. N. „tai ką prisišūkavai, sėsk į mašiną“. K. T. savo paaiškinime taip pat nurodė, jog K. N. paklausė, kodėl jis turi prieiti prie tarnybinio automobilio, o pareigūnai jam atsakė, jog jis viešoje vietoje neblaivus. Taigi jau vien iš šių liudytojų paaiškinimų matyti, jog K. N. versija, jog pareigūnai jam nepaaiškino, dėl ko jis sulaikomas, yra nepagrįsta. Maža to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo skyriaus tarnybinio patikrinimo išvados dėl A. K. ir K. N. skunduose pateiktos informacijos tikrinimo, be kita ko, nurodyta, kad A. K. pateikė įvykio vietoje K. M. filmuotą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai paėmė K. N. už parankių ir mėgina vesti link tarnybinio automobilio galinių keleivio durelių. Minėtas jaunuolis neeina, mėgina išsilaisvinti iš pareigūnų, nuolat šaukia, klausdamas, už ką sulaikomas. Pareigūnai pastarajam paaiškina, jog šis sulaikomas dėl girtumo. Kiti įvykio vietoje buvę jaunuoliai taip pat garsiai šūkaudami klausia, dėl ko sulaikomas jų draugas, vartoja necenzūrinius žodžius, ragina K. N. į policijos automobilį nesėsti. M. R. keletą kartų įspėjo sulaikytą jaunuolį, jog šiam nevykdant reikalavimų sėsti į automobilį, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas ir demonstruoja minėtą prietaisą, išėmęs jį iš dėklo. Vėliau įvykį filmavęs asmuo nuo policijos automobilio pasišalina ir įraše nesimato, kaip buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas. Taigi šis vaizdo įrašas patvirtina policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad jie bandė aiškinti jaunuoliams bei pačiam K. N. jų draugo sulaikymo priežastį, bei kartu paneigia K. N. gynybinę versiją, jog policijos pareigūnai jam nepaaiškino, dėl ko jis sulaikomas, ir todėl jų reikalavimai prieiti prie policijos pareigūno tarnybinio automobilio bei į jį sėstis neva buvo neteisėti.

Pažymėtina, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei liudytojai neginčijo aplinkybės, jog K. N. įvykio metu viešoje vietoje buvo neblaivus, garsiai sušaukė, o toks elgesys viešoje vietoje, nakties metu yra nepateisinamas bei užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau ir – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalis tarp policijos uždavinių numato visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. Minėto įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi - panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnas įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamus jo padarymu, asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad K. N. viešoje vietoje buvo neblaivus bei nakties metu garsiai rėkavo, policijos pareigūnai, vadovaudamiesi minėtomis įstatymų nuostatomis, pastebėję galimai daromą pažeidimą, davė K. N. teisėtus nurodymus, kuriuos jis privalėjo vykdyti, tačiau nevykdė, dėl to jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog gavus asmenų skundus bei atlikus vidaus tyrimą buvo konstatuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų M. R. ir D. L. veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti tarnybinio nusižengimo požymių, jie vadovaudamiesi Policijos įstatymo 21 straipsniu, 25 straipsni 1 dalies 2 punktu bei 27 straipsnio nuostatomis pagrįstai sulaikė K. N., pristatymo metu naudojo specialiąsias priemones – elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ ir antrankius.

Byloje esanti asmens neblaivumo nustatymo pažyma patvirtina aplinkybę, kad K. N. įvykio metu buvo neblaivus, tą pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (2016 m. spalio 22 d. 2.07 val. buvo nustatytas 1.04 promilės neblaivumo laipsnis). Pirmiau nurodytų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad K. N., būdamas neblaivus, nakties metu viešoje vietoje garsiai rėkavo ir šūkavo, taip pažeisdamas viešąją rimtį, todėl jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat K. N., būdamas neblaivus, pasipriešino policijos pareigūnams, todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Be to, K. N. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė yra griežtesnė nei atsakomybė, numatyta ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo K. N. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Atsakomybė už šią veiką nuo 2017 m. sausio 1 d. yra numatyta tik Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Visgi atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. iki naujojo ANK įsigaliojimo, ir pažeidimo padarymo metu atsakomybė už šį pažeidimą buvo įtvirtinta ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsniu, konstatuotina, jog K. N. veiksmai, kuriais jis pasipriešino policijos pareigūnams, kvalifikuotini kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir jis baustinas pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog K. N. veika, kuri pasireiškė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 506 straipsnio 4 dalyje sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kadangi pastarojo pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, K. N. padarytas pažeidimas, protokole kvalifikuotas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas, skirdamas K. N. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (sutrikdyta viešoji rimtis, nepaklūsta savo pareigas atlikusių pareigūnų teisėtiems reikalavimams, jiems pasipriešinta), K. N. apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, anksčiau baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, K. N. skirtinos ATPK 183 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies ir ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi šios nuobaudos rūšies vidurkiams.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, 3¹ straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

K. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių eurų (45 Eur) dydžio baudą.

K. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dviejų šimtų dvidešimties eurų (220 Eur) dydžio baudą.

K. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno šimto dvidešimties eurų (120 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir K. N. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – dviejų šimtų dvidešimties eurų (220 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 16062658873 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.