Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-16 · Administracinė byla Nr. eI3-1642-595/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-16
Bylos Nr.
eI3-1642-595/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06130-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
Kategorijos
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI3-1642-595/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06130-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, J. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimo Nr. 41- 14129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje A. J.“ dalį, kuria A. J. grąžinta natūra nuosavybėn 1,9900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis - 706 kv. m, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirta žemė; 2) pripažinti negaliojančia 2003-09-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 9202, dalį, kuria J. J. po A. J. mirties paveldėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) užimtą žemę; 3) pripažinti negaliojančia 2004-08-02 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 6-3011VZ, dalį, kuria J. J. padovanojo atsakovei J. A. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) užimtą žemę; 4) taikyti restituciją: grąžinti iš atsakovės J. A. Lietuvos valstybei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirta žemė; priteisti atsakovei J. A. iš Lietuvos valstybės 1000,46 Eur dydžio kompensaciją.

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2023-04-05 buvo gautas AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymas ginti viešąjį interesą. Prašyme nurodyta, kad administracinių aktų ir sandorių pagrindu privačion nuosavybėn buvo neteisėtai perleista AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-03-29 nutarimas Nr. 238 „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“) valdomos valstybinės reikšmės V kategorijos rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Kelias Nr. 5237) priskirtos valstybinės žemės dalis - 706 kv. m.

Nurodo, kad atlikus patikrinimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimu Nr. 41-14129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje A. J.“ (toliau ir - Sprendimas Nr. 41-14129) A. J., mirusiam 1992-12-07, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės F. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir natūra grąžinta 1,99 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre Sprendimo Nr. 41-14129 pagrindu buvo įregistruotas 1,9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bei A. J. nuosavybės teisė į jį. Kadastro duomenys patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-14 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)5419. Pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2003-09-12 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 9202, po palikėjo A. J. mirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo sutuoktinė J. J.. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės 2004-08-02 patvirtinta sutartimi, notarinio registro Nr. 6-3011VZ, J. J. padovanojo dukrai J. A. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2022-04-08 UAB „LiMAP“ atlikus 3919 kv. m žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (atkarpa nuo 0,020 km iki 0,142 km) kadastrinius matavimus nustatyta, jog žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis - 706 kv. m. patenka į V kategorijos Kelio Nr. 5237 ir jam priskirto žemės ploto ribas. Dėl šių aplinkybių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyrius, 2022-07-27 pakartotinai patikrinęs Keliui Nr. 5237 skirto žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentus, atsisakė šiuos kadastro duomenis tvirtinti (žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-69640-(10.9 E.). Iš AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023-04-27 raštu Nr. 2-6189 pateiktos schemos - situacijos brėžinio matoma, kad į privataus Žemės sklypo ribas patenka Kelio Nr. 5237 elemento - kelio griovio dalis. Kaip paaiškino AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, kelio plotis paskaičiuotas ribą žymint metrą nuo kelio griovio išorinių kraštų, todėl faktinis tikslus kelio juostos žemės sklypo plotis ties gretimu žemės sklypu įvairiuose taškuose šiek tiek skiriasi priklausomai nuo kelio elemento - griovio parametrų ir išsidėstymo. Iš Registrų centro GeoMatininko programos gautų aptariamos vietos ištraukų galima nustatyti, jog jau nuo 1995 metų Kelio Nr. 5237 ribose matomi laiptai, kurie skirti nusileisti ar įkopti stačiu kelio griovio (pylimo) šlaitu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus pateiktais duomenimis (2023-04-24 raštas Nr. 48SD-4849-(14.48.136 E.)) Žemės sklypo skirtingais laikotarpiais sudarytuose planuose sklypo ribų ilgiai skiriasi. Tai yra 2011-02-04 parengtame plane, atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, pažymėta, kad ties ribos posūkio taškais 1-4 yra 119,42 m, ties ribos posūkio taškais 4-5 yra 107,08 m, ties ribos posūkio taškais 5-11 yra 165,11 m, ties ribos posūkio taškais 11-1 yra 222,04 m; tuo tarpu 2001-08-18 plane atitinkamai nurodyta - 88,50 m (tik dalyje žemės sklypo ribos ilgio - tarp 7-8 ribos posūkio taškų), 80,00 m, 174,00 m ir 220,00 m; 2000-08-22 ribų paženklinimo vietovėje brėžinyje atitinkamai - 119,5 m, 80,00 m, 174,00 m ir 220,00 m; 2003-04-14 plane - 88,5 m (nurodyta tik dalis žemės sklypo ribos ilgio), 96,9 m, 183,6 m ir 224,3 m.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, o valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-07-08, 2006-03-14 ir 2007-09-06 nutarimai). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta tiek ginčijamo Sprendimo Nr. 41-14129 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) (redakcija nuo 2002-10-23 iki 2008-12-01), tiek numatyta ir šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje - valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Buvo numatyta, kad juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šiuo metu reglamentuota, kad juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija valstybinės reikšmės kelių negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, jų išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jų kitiems asmenims naudotis kitu būdu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992-12-31 įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-09 nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašas. Kelių sąrašo 1 priede nurodyta, kad kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (4 km) yra priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniam keliui. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (redakcija nuo 1999-06-17 iki 2004-05-23) buvo patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, į kurį įrašytas rajoninis kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (4 km). Šiuo metu galiojančios redakcijos minėtas nutarimas reglamentuoja, kad valstybinės reikšmės rajoniniam keliui yra priskirtas kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (4,184 km).

Nurodo, kad pagal AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos nustatytą kelio kategoriją Kelias Nr. 5237 yra V kategorijos. Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija nuo 2002-07-24 iki 2003-01-01) 4 straipsnis numatė, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams (1 dalies 1 punktas), Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai (2 dalis). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) (redakcija nuo 2002-07-03 iki 2002-11-22) 13 straipsnio 1 punktas numatė, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) (redakcija nuo 2002-10-25 iki 2002-11-22) 4 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentavo, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė), užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė), yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Iš esmės analogiškas minėtų nuostatų teisinis reguliavimas numatytas ir šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 6 straipsnyje, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkte bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, jog teisės aktai imperatyviai numatė ir numato, kad valstybinės reikšmės keliai ir jiems priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės keliais užimtos žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima, ji neprivatizuojama.

Pažymi, kad Kelias Nr. 5237 Sprendimo Nr. 41-14129 priėmimo metu buvo ir šiuo metu yra priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniam keliui. Todėl šis kelias ir jam priskirta žemė, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektai, negali būti privatizuojami.

Nurodo, kad iš aukščiau nurodytų duomenų (schemų, planų, nuotraukų, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų ir kt.) aišku, kad Kelio Nr. 5237 ir jo užimamo žemės sklypo atkarpoje ties Žemės sklypu yra kelio elementas - kelio griovys, kurio dalis - 706 kv. m patenka į privataus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Kaip minėta, kelią sudaro ne tik važiuojamoji dalis, bet ir kiti kelio elementai, tame tarpe, kelio grioviai, šių objektų užimama žemė. Kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad visi kelio elementai patenka į Kelio Nr. 5237 užimamo žemės sklypo plotą - 3919 kv. m, linijų ilgiai sutampa su sklypo naudojimo plotu. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija paaiškino, kad šiuo atveju Kelio Nr. 5237 plotis pagrįstai paskaičiuotas, kaip reglamentuoja Kelių įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, ribą žymint metrą nuo kelio griovio išorinių kraštų. O Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 2011-12-15, kai Kelio Nr. 5237 griovys jau buvo įrengtas kaip kelio elementas. Be to, šio žemės sklypo atskirais laikotarpiais sudarytuose planuose ribų ilgiai skiriasi.

Tokiu būdu, ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, tai yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, LR CK 4.7 straipsnio 1 ir 2 dalių, Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 3 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms) ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pagal LR CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas (LR CK 6.145-6.146 straipsniai). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (LR CK 6.145 straipsnis), tai yra atkuriama buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusi padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Todėl, panaikinus neteisėtą Sprendimo Nr. 41-14129 dalį, kurios pagrindu neteisėtai valstybės turtas buvo perduotas privačion nuosavybėn, pripažintinos negaliojančiomis ir šio sprendimo dalies pagrindu sudarytų sandorių dalys: 2003-09-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, 2004-08-02 dovanojimo sutarties dalis. Taikytina restitucija natūra ir valstybės nuosavybėn grąžintina žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis - 706 kv. m, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirta žemė, o atsakovei J. A. paskutiniajai Žemės sklypo dalies valdytojai iš Lietuvos valstybės priteistina valstybei grąžintinos žemės sklypo dalies vertės dydžio kompensacija. Kompensacijos dydis apskaičiuotinas remiantis žemės sklypo dalies vidutine rinkos verte, nustatyta pagal VĮ Registrų centro interneto svetainėje viešai skelbiamus duomenis, kur nurodyta, kad bendro 1,9900 ha ploto Žemės sklypo vertė yra 28 200 eurai. Todėl atsakovei J. A. už Žemės sklypo 0,0706 ha dalį priteistina 1 000,46 Eur (0,0706 ha x 28 200 Eur : 1,9900 ha = ~1 000,46 Eur) (LR CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-25 nutartis a. b. Nr. eA-247-261/2018).

Nurodo, kad valstybinės reikšmės kelio ir jam priskirtos žemės, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektų, perleidimas privatiems asmenims žemės reformos metu neabejotinai yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Dėl šių aplinkybių prokurorui yra teisinis pagrindas šioje byloje ginti viešąjį interesą.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pažymi, kad nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame padalinyje (toliau – teritorinis padalinys) tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo taisyklės). Remiantis Tikrinimo taisyklėmis, teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Tuo atveju, kai patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatomos aplinkybės trukdančios suderinti šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir surašius žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą, minėtą bylą gražinama ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti (Kadastro nuostatų 68 punktas).

Paaiškina, kad viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros matininkė E. G. 2020 m. kovo 12 d. per posistemę „GeoMatininkas“ pateikė Skyriui rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (0,020 km – 0,142 km) (duomenys neskelbtini) , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą (GK-47909) tikrinimui. Skyrius 2020 m. kovo 30 d. patikrino parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir suderino. Skyrius 2020 m. balandžio 17 d. parengė sprendimą Nr. 48SK-1201-(14.48.111 E.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio Vilniaus rajone, kuriame nutiestas rajoninės reikšmės kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“. Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2020 m. gegužės 8 d. parengė sprendimą Nr. SPR5-6043 (14.4E.) „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo atidėti sprendimo priėmimą“, nurodytų aplinkybių trukdančių įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Sprendime nurodoma, kad pažymint žemės sklypo rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (0,020 km – 0,142 km) (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes nustatė, kad ribos neatitinka gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) ribų. Skyrius 2020 m. gegužės 22 d. parengė raštą Nr. 48SD-6820-(14.48.136 E.) „Dėl trūkumų ištaisymo“, kuriame nurodyta ištaisyti Spendime nurodytus trūkumus. 2022 m. gegužės 16 d. LiMAP UAB matininkas E. J. per posistemę „GeoMatininkas“ pateikė Skyriui rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (0,020 km – 0,142 km) (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą (GK-82225) tikrinimui. Skyrius 2022 m. birželio 3 d. patikrino parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti žemės sklypo planus, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-50946-(10.9 E.) (toliau – ir Tikrinimo aktas Nr. 1) ir grąžino minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatytiems trūkumams pašalinti. Tikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad „Kelio juostos plotis neatitinka projekte numatyto kelio pločio“. Tikrinimo akte Nr. 1 nurodytos pažeistos teisės akto nuostatos „Taisyklių 6 punktas. Metodikos 108 punktas.“ LiMAP, UAB matininkas E. J. 2022 m. birželio 30 d. pakartotinai pateikė Skyriui rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (0,020 km – 0,142 km) (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą (GK-114519) tikrinimui. Skyrius 2022 m. liepos 27 d. patikrino parengtą minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti žemės sklypo planus, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-69640-(10.9 E.) (toliau – ir Tikrinimo aktas Nr. 2) ir grąžino šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatytiems trūkumams pašalinti. Tikrinimo akte Nr. 2 nurodyta, kad „Kelio juostos plotis neatitinka projekte numatyto kelio pločio (projekte numatytas 18 m pločio kelias, o po kadastrinių matavimų kelio plotis siekia ir 33 m). Kertamos žemės sklypo (:232) ribos“. Pažymi, kad grafiškai pamatavus Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kelio plotį nuo kelio vidurio iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos siauriausioje vietoje yra 9,5 m plotis. Nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos suprojektuotos S kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229-41. Skyrius, išnagrinėjęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumentus (V. A. individualios įmonės „Geokoma“ 2001 m rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:10000 (toliau – planas Nr. 1), 2000 m. rugpjūčio 22 d. ribų paženklinimo vietovėje brėžinį (toliau - planas Nr. 2), A. Č. įmonės „Minorantė“ 2003 m. balandžio 14 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:10000 (toliau – planas Nr. 3)) nustatė, kad minėtuose dokumentuose (grafinėse dalyse ir gretimybių lentelėse) pateikti duomenys (ribos posūkio taškai bei kelių pločiai) skiriasi. Informavo, kad Projekte žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje nurodytas 18 m kelio plotis, o vėlesniuose S kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose (2003 m., 2008 m., 2010 m.) šiaurinėje žemės sklypo pusėje nurodytas 12 m pločio kelias. Skyrius, palygino UAB „Geo group“ matininko V. B. 2011 m. vasario 4 d. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:1000 (toliau - planas Nr. 4) atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, su plane Nr. 1, plane Nr. 2 ir plane Nr. 3 pažymėtomis ribomis. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba plane Nr. 4 pažymėta ribos posūkio taškais 1-2-3-4, yra 20,59 m + 6,27 m + 92,56 m = 119,39 m (plane Nr. 1 nurodyta tik dalis žemės sklypo ribos ilgio (tarp 7-8 ribos posūkio taškų 88,50 m); plane Nr. 2 nurodyta 88,5 m + 31,0 m = 119,5 m; plane Nr. 3 nurodyta tik dalis žemės sklypo ribos ilgio (88,5 m)); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 4-5, yra 107,08 m (plane Nr. 1 nurodyta 80,00 m; plane Nr. 2 nurodyta 80,0 m; plane Nr. 3 nurodyta 96,9 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 5-6-7-8-9-10-11, yra 24,39 m + 13,38 m + 19,08 m + 24,63 m + 52,91 m + 30,72 m = 165,11 m ((plane Nr. 1 nurodyta 174,00 m; plane Nr. 2 nurodyta 174,0 m; plane Nr. 3 nurodyta 183,6 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 11-1, yra 222,04 m (plane Nr. 1 nurodyta 220,00; plane Nr. 2 nurodyta 220,0 m; plane Nr. 3 nurodyta 224,3 m). Pažymėtina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba nekerta formuojamame žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sklype esančių nusileidimo laiptų, bet to, išnagrinėjus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) archyvinius dokumentus (atkūrimo, kadastrinių matavimų), niekur nebuvo pažymėta, kad į sklypą patenka griovys, todėl nėra aišku, kada tas griovys yra įrengtas, nėra pateikta duomenų apie jo įrengimą. Pažymi, kad plane Nr. 4 sutartiniais ženklais pažymėtos tik kelio juostos ir jokių kitų kelio elementų (sankasų, griovių, šlaitų ir kt.) nėra.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašas. Kelių sąrašo 1 priede nurodyta, kad kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniam keliui kurio ilgis yra 4 km, tačiau plotis nenurodytas. Pagal AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos nustatytą kelio kategoriją Kelias Nr. 5237 yra V kategorijos. Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Pažymi, kad siauriausioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra apie 19 m. Svarbu, kad 7.8727 ha ploto valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) 0,142 km-4,175 km atkarpa Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m kovo 3 d. sprendimu Nr. 48SK-826-(14.826-(14.48.111 E.) yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypui suteiktas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastriniai matavimai atlikti 2020 m. gruodžio 14 d. Formuojamas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)yra suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tęsinys. Iš Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plano (M 1:2000) matyti, jog analogiškas griovys yra privačiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis į valstybinės reikšmės kelią, t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įskaičiuotas, o kelias suformuotas iki šiaurinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Įvertinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) planą nustatyta, kad kelio plotis siauriausioje vietoje yra apie 17.02 (ties posūkio taškais 148-152) ir 16.63 (ties posūkio tašku Nr. 186 į kraštinę 122-123), plačiausioje vietoje yra apie 25.69 (ties posūkio taškais 296 -46) ir ties taškais 92-253 apie 32.35 (sankryžoje). Įvertinus viso valstybinės reikšmės kelio plotį nustatyta, kad skirtingose to paties rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) vietose nevienodai matuojama kelio juosta, nes vienuose sklypuose esantis griovys paliekamas privačiuose žemės sklypuose, t.y. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o šiuo atveju analogiškas griovys, esantis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas prie kelio elementų. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji valstybinės reikšmės rajoninio kelio dalis (atkarpa 0,142 km-4,175 km) yra suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, formuojant likusią valstybinės reikšmės kelio atkarpą (0,020 km-0,142 km) turėtų būti laikomasi vienodų kelio juostos elementų ir kelio pločio. Įvertinus tai, kad formuojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotis iki šiaurinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos atitinka suformuoto žemės sklypo, unikalus |Nr. (duomenys neskelbtini) plotį ir neprieštarauja Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytam minimaliam pločio dydžiui, mano, kad pareiškimas yra nepagrįstas ir neturi būti patenkintas.

Atsakovė J. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Paaiškina, kad Kelių direkcija, vadovaudamasi Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei kitais teisės aktais nustatė, kad į jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise perduotą valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tarp jų ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sklypo 706 kv.m. dalis. Kelių direkcija 2023 m. balandžio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą siekiant panaikinti pareiškime įvardintų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę į dalį kelio bei jo užimamo žemės sklypo. Kelių direkcija prie pareiškimo pridėjo kelio užimamo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų schemas, duomenis apie žemės sklypus, kurie patenka į kelio ribas, taip pat kelio kadastro duomenis. Šie duomenys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad Sklypo dalis patenka į kelio žemės sklypą, taip pat, kad buvo kreiptasi į atsakingas institucijas dėl kelio kadastro duomenų patvirtinimo ir suderinimo, tačiau prašymai buvo atmesti. Prokuroras, nustatęs, kad pareiškime nurodytų ginčijamo administracinio akto dalis, sandorių dalys, kurių pagrindu privačiai nuosavybei pateko dalis kelio, pažeidžia Konstitucijos, Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl, ginant viešąjį interesą, pagrįstai prašo panaikinti administracinio akto dalį, pripažinti negaliojančiomis sandorių dalis ir taikyti restituciją.

Pažymi, kad ginčijamo akto ir sandorių sudarymo metu teisinis reglamentavimas dėl valstybinės reikšmės kelių statuso draudė valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės kelius perleisti privačiai nuosavybei. Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5237 yra V kategorijos kelias, įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą. Kelias vėliau taip pat įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757.

Pažymi, kad po ginčijamų administracinių teisės aktų priėmimo teisinis reglamentavimas dėl valstybinės reikšmės kelių statuso iš esmės nesikeitė ir toliau draudė valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės kelius perleisti privačiai nuosavybei. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išimčių dėl šiame įstatyme nustatytų kelio juostų minimalių pločių mažinimo. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, V kategorija valstybinės reikšmės rajoniniam keliui yra pati žemiausia, todėl ir mažiausias įmanomas valstybinės reikšmės rajoninio kelio juostos plotis yra 18 metrų, t. y. mažesnio pločio valstybinės reikšmės rajoninio kelio juosta iš esmės negali būti. Todėl, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu Kelias yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrai. Valstybinės reikšmės keliui priklausančios žemės sklypo dalies perleidimas privačiai nuosavybei reiškia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui.

Pareiškime ir prie jo pridėtuose dokumentuose užfiksuotos faktinės aplinkybės ir paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad priimant pareiškime nurodytus administracinius aktus, formuojant Žemės sklypą jo 706 kv.m. dalis neteisėtai pateko į kelio užimtą žemės plotą, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatas, todėl atitinkama administracinio akto dalis yra neteisėta, savo turiniu yra prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams, negaliojanti ab initio ir naikintina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Kadangi perleidžiant Žemės sklypą privačiai nuosavybei buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelio dalis, restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš atsakovės kelio dalį, patenkančią į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Kelių direkcija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Taikius restituciją ir grąžinus šį turtą valstybės nuosavybėn, valstybė įpareigotina atlyginti atsakovei pareiškime nurodytą turto vidutinę rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 1) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimo Nr. 41- 14129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje A. J.“ dalies, kuria A. J. grąžinta natūra nuosavybėn 1,9900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalis - 706 kv. m.; 2) 2003-09-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 9202, dalies, kuria J. J. po A. J. mirties paveldėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį; 3) 2004-08-02 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 6-3011VZ, dalies, kuria J. J. padovanojo atsakovei J. A. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį. Taip pat prašoma taikyti restituciją: grąžinti iš atsakovės J. A. Lietuvos valstybei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirta žemė; priteisti atsakovei J. A. iš Lietuvos valstybės 1000,46 Eur dydžio kompensaciją.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002-11-11 sprendimu Nr. 41- 14129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje A. J.“ nusprendė A. J., mirusiam (duomenys neskelbtini), atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės F. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir natūra grąžinti 1,99 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registre Sprendimo Nr. 41-14129 pagrindu buvo įregistruotas 1,9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei A. J. nuosavybės teisė į jį.

Pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2003-09-12 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 9202, po palikėjo A. J. mirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo sutuoktinė J. J..

Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės 2004-08-02 patvirtinta sutartimi, notarinio registro Nr. 6-3011VZ, J. J. padovanojo dukrai J. A. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. nuosavybės teises į 1,9900 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-14 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)5419 buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992-12-31 įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-09 nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašas. Kelių sąrašo 1 priede nurodyta, kad kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (4 km) yra priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniam keliui.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (redakcija nuo 1999-06-17 iki 2004-05-23) buvo patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, į kurį įrašytas rajoninis kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (4 km). Šiuo metu galiojančios redakcijos minėtas nutarimas reglamentuoja, kad valstybinės reikšmės rajoniniam keliui yra priskirtas kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) (4,184 km).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-03-29 nutarimo Nr. 238 „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“) pagrindu AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės reikšmės V kategorijos rajoninis kelias Nr. 5237 (duomenys neskelbtini).

Siekiant nustatyti kelio kadastro duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, buvo atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio 5237 (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo 0,020 - 0,142 km, plotas 3919 kv.m. (0,3919 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Kadastro duomenis ir kelio žemės sklypo planą 2022 m. balandžio 8 d. parengė UAB „LiMAP“ matininkas E. J..

Atlikus kelio ir jo užimamo žemės sklypo atkarpos nuo 0,020 - 0,142 km kadastrinius matavimus nustatyta, kad į jos ribas patenka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv.m. dalis.

2022 m. balandžio 8 d. matininkas E. J. ir Kelių direkcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu patikrinti kadastro duomenų bylą ir patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. birželio 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-50946-(10.9 E.) nurodė, kad patikrinus Kelio žemės sklypo atkarpos nuo 0,020 - 0,142 km kadastro duomenų bylą nustatyta, kad Kelio juostos plotis neatitinka projekte numatyto kelio pločio. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-69640-(10.9 E.) nurodė, kad patikrinus Kelio žemės sklypo atkarpos nuo 0,020 - 0,142 km kadastro duomenų bylą nustatyta, kad Kelio juostos plotis neatitinka projekte numatyto kelio pločio (projekte numatytas 18 m pločio kelias, o po kadastrinių matavimų kelio plotis siekia ir 33 m), kertamos žemės sklypo (:232) ribos.

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2023-04-05 buvo gautas AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymas ginti viešąjį interesą. Prašyme nurodyta, kad administracinių aktų ir sandorių pagrindu privačion nuosavybėn buvo neteisėtai perleista AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise valdomos valstybinės reikšmės V kategorijos rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirtos valstybinės žemės dalis - 706 kv. m.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023-04-27 raštu Nr. 2-6189 pateikė schemos - situacijos brėžinį, kuriame matoma, kad į privataus žemės sklypo ribas patenka kelio Nr. 5237 elemento - kelio griovio dalis. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, kad kelio plotis paskaičiuotas ribą žymint nuo kelio griovio išorinių kraštų, todėl faktinis tikslus kelio juostos žemės sklypo plotis ties gretimu žemės sklypu įvairiuose taškuose šiek tiek skiriasi priklausomai nuo kelio elemento - griovio parametrų ir išsidėstymo. Iš Registrų centro GeoMatininko programos gautų aptariamos vietos ištraukų galima nustatyti, jog jau nuo 1995 metų kelio Nr. 5237 ribose matomi laiptai, kurie skirti nusileisti ar įkopti stačiu kelio griovio (pylimo) šlaitu. Registrų centro duomenimis sklypo suformavimo data 2003-06-15, o žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2011-12-15, kai kelio griovys jau buvo įrengtas kaip kelio elementas.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius pateikė duomenis (2023-04-24 raštas Nr. 48SD-4849-(14.48.136 E.)), kad Žemės sklypo skirtingais laikotarpiais sudarytuose planuose sklypo ribų ilgiai skiriasi. Tai yra 2011-02-04 parengtame plane, atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, pažymėta, kad ties ribos posūkio taškais 1-4 yra 119,42 m, ties ribos posūkio taškais 4-5 yra 107,08 m, ties ribos posūkio taškais 5-11 yra 165,11 m, ties ribos posūkio taškais 11-1 yra 222,04 m; tuo tarpu 2001-08-18 plane atitinkamai nurodyta - 88,50 m (tik dalyje žemės sklypo ribos ilgio - tarp 7-8 ribos posūkio taškų), 80,00 m, 174,00 m ir 220,00 m; 2000-08-22 ribų paženklinimo vietovėje brėžinyje atitinkamai - 119,5 m, 80,00 m, 174,00 m ir 220,00 m; 2003-04-14 plane - 88,5 m (nurodyta tik dalis žemės sklypo ribos ilgio), 96,9 m, 183,6 m ir 224,3 m.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 47 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Konstitucinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, o valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (KT 2005-07-08, 2006-03-14, 2007-09-06 nutarimai).

CK 4.7 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje, o CK 4.7 straipsnio 2 dalis numato, kad išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija galiojusi tiek ginčijamo akto priėmimo metu, tiek ir šiuo metu aktuali redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šiuo metu reglamentuota, kad juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija valstybinės reikšmės kelių negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, jų išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jų kitiems asmenims naudotis kitu būdu.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė ir šiuo metu reglamentuoja, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Rajoniniai keliai - tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais.

Kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Kelių įstatymo (redakcija nuo 2002-10-23 iki 2008-12-01, ir šiuo metu galiojanti redakcija) 9 straipsnis numatė, kad kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Valstybinės reikšmės kelių kategorijas nustato Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas nustato savivaldybės, o vidaus kelių - juridiniai ar fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso šie keliai.

Kelių įstatymo 2 straipsnis numatė ir šiuo metu reglamentuoja, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Pagal minėtą straipsnį kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) (redakcija nuo 2002-07-24 iki 2003-01-01) 4 straipsnis numatė, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams (1 dalies 1 punktas), Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai (2 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija nuo 2002-07-03 iki 2002-11-22) 13 straipsnio 1 punktas numatė, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija nuo 2002-10-25 iki 2002-11-22) 4 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentavo, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė), užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė), yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimo Nr. 41- 14129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje A. J.“ priėmimo metu valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. 5237 turėjo tik valstybei nuosavybės teise galinčio priklausyti valstybinio kelio statusą, todėl kelias ir jo užimama žemė, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektai, negalėjo būti perduota asmenų nuosavybės teisių atkūrimui, ji negalėjo būti privatizuota.

Teismas pažymi, jog 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 550 ir 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 Kelias Nr. 5237 priskirtas valstybinės reikšmės keliams, todėl priimant administracinį aktą – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimą Nr. 41-14129 ir vėlesnius jo pagrindu sudarytus sandorius, žemės sklypo, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m. dalis neteisėtai pateko į Kelio Nr. 5237 užimtą žemės plotą, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatas. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog teisės aktai imperatyviai numatė ir numato, kad valstybinės reikšmės keliai ir jiems priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės keliais užimtos žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima, ji neprivatizuojama.

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų: schemų, planų, nuotraukų, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų ir kt. nustatyta, kad Kelio Nr. 5237 ir jo užimamo žemės sklypo atkarpoje ties Žemės sklypu yra kelio elementas - kelio griovys, kurio dalis - 706 kv. m. patenka į privataus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Kaip minėta, pagal Kelių įstatymo 2 straipsnį kelią sudaro ne tik važiuojamoji dalis, bet ir kiti kelio elementai, tame tarpe, kelio grioviai, šių objektų užimama žemė. Kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad visi kelio elementai patenka į Kelio Nr. 5237 užimamo žemės sklypo plotą - 3919 kv. m., linijų ilgiai sutampa su sklypo naudojimo plotu. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija paaiškino, kad šiuo atveju Kelio Nr. 5237 plotis pagrįstai paskaičiuotas, kaip reglamentuoja Kelių įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, ribą žymint metrą nuo kelio griovio išorinių kraštų. Kelių suskirstymas į rūšis ir pagal kategorijas, atitinkamai atskirų kategorijų kelių juostų pločiai reglamentuoti 1992 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 751 patvirtintuose Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatuose, kurių 8 punkte buvo nustatyta, kad Keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos nustatomos ne arčiau kaip per metrą nuo sankasos kraštų, kelio griovio ar iškasos išorinių kraštų; ši juosta turi būti ne siauresnė kaip: V kategorijos keliams - 18 metrų. Be to, Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 2011-12-15, kai Kelio Nr. 5237 griovys jau buvo įrengtas kaip kelio elementas. Be to, šio žemės sklypo atskirais laikotarpiais sudarytuose planuose ribų ilgiai skiriasi.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovės nurodyti argumentai, įvertinus nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, yra nepagrįsti.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija kaip kompetentingas viešojo administravimo subjektas, 2002-11-11 priimdamas sprendimą Nr. 41-14129, privalėjo taikyti aukščiau nurodytas įstatymuose įtvirtintas nuostatas, užtikrinančias, kad žemė, priskirta valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančiam Keliui Nr. 5237, negalėjo būti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuota. Taigi, Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, pažeidė imperatyvias Konstitucijos ir kitų įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančią žemę perleisti privačion nuosavybėn. Taigi, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimo Nr. 41-14129 dalį yra tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pagal LR CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas (LR CK 6.145-6.146 straipsniai). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (LR CK 6.145 straipsnis), tai yra atkuriama buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusi padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

Nustačius, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalis buvo priimta pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas ir panaikinus jo dalį, pripažįstamos negaliojančiomis ir 2002-11-11 sprendimo Nr. 14-14129 pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės: pripažintina negaliojančia 2003-09-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 9202, dalis, kuria J. J. po A. J. mirties paveldėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) užimtą žemę; pripažintina negaliojančia 2004-08-02 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 6-3011VZ, dalis, kuria J. J. padovanojo atsakovei J. A. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m ploto dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) užimtą žemę.

Kadangi perleidžiant Žemės sklypą privačiai nuosavybei buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelio dalis, taikytina restitucija natūra, valstybės nuosavybėn grąžintina žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis - 706 kv. m, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirta žemė. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Taikius restituciją ir grąžinus šį turtą valstybės nuosavybėn, valstybė įpareigotina atlyginti atsakovei pareiškime nurodytą turto vidutinę rinkos vertę. Taigi, atsakovei J. A., paskutiniajai Žemės sklypo dalies valdytojai, iš Lietuvos valstybės priteistina valstybei grąžintinos žemės sklypo dalies vertės dydžio kompensacija.

Teismas vadovaudamasis LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-247-264/2018 pateiktu išaiškinimu, pažymi, kad, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės įvertinimo, turi būti remiamasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte.

Pareiškėjas pateikė į bylą VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje pateiktus viešai paskelbtus duomenis, iš kurių nustatyta, kad bendro 1,9900 ha ploto Žemės sklypo vertė yra 28 200 eurai. Todėl atsakovei J. A. už Žemės sklypo 0,0706 ha dalį priteistina 1000,46 Eur (0,0706 ha x 28 200 Eur : 1,9900 ha = ~1 000,46 Eur) kompensacija (LR CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-25 nutartis a. b. Nr. eA-247-261/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-11-11 sprendimo Nr. 41- 14129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje A. J.“ dalį, kuria A. J. grąžinta natūra nuosavybėn 1,9900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis - 706 kv. m., kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirta žemė.

Pripažinti negaliojančia 2003-09-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 9202, dalį, kuria J. J. po A. J. mirties paveldėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m. ploto dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia 2004-08-02 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 6-3011VZ, dalį, kuria J. J. padovanojo atsakovei J. A. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 706 kv. m. ploto dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) užimtą žemę .

Taikyti restituciją: grąžinti iš atsakovės J. A. Lietuvos valstybei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 706 kv. m. ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 5237 (duomenys neskelbtini) priskirta žemė.

Priteisti atsakovei J. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 1000,46 Eur dydžio kompensaciją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė