- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- 1-157-878/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-26384-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- A. V., R. V.
- Civilinis ieškovas
- T. M., A. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Lina Gervelienė, Artūras Kuzma
- Kategorijos
- 1.1.5.1Būtinoji gintis (BK 28 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje,
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) Lietuva“ linijos operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. V. 2015 m. gegužės 9 d. apie 15 val. Alytaus r., Raitininkų sen., Makniūnų k., šalia Mokyklos g. 38 pastato, sudavė T. M. ne mažiau kaip tris smūgius ranka ir kojos keliu į veidą, sudavė tris smūgius ranka į nugaros-šono sritį, taip nukentėjusiajam T. M. padarė poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame bei dešiniame skruostuose, paviršinius odos nubrozdinimus kairiame skruoste, kaktos kairėje pusėje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame rieše ir sulaužė skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso kairę pusę, dėl to nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. V. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. apie 12 val. blaivus atvažiavo į lentpjūvę, kur jau buvo jo brolis. Vėliau atvažiavo V. S., paskui atėjo toks A., kurį jo prašymu brolis nuvežė namo. Po kelių minučių A. V. nuėjo į parduotuvę ir ten susitiko T., jį išsivedė į lauką. Prieš porą dienų buvo įvykęs konfliktas su T. M., kai šis girtas atėjo į lentpjūvę ir kabinėjosi prie kaltinamojo, V., J. S. trenkė į veidą, broliui trankė su tuščiu buteliu į pilvą. Tada kaltinamasis su tėvu išvedė T. prie parduotuvės, o tėvui, broliui ir kitiems išvažiavus, T. M. vėl grįžo į lentpjūvę ir neleido kaltinamajam išvažiuoti, uždarė vartus ir juos laikė, bandė trenkti vartus atidaryti norėjusiam pažįstamam A... Dėl to kaltinamasis pyko. Eidamas į parduotuvę, nežinojo, kad ten sutiks T., nieko nesinešė, kirvio neturėjo, susitiko abu prie parduotuvės įėjimo, apsižodžiavo. A. V. jam trenkė į veidą. Po smūgių T. M. susirietė, užsidengė veidą, tada A. V. jam sudavė į šoną ir dar trenkė keliu. Jis iš viso sudavė T. tris smūgius ranka ir kojos keliu į veidą ir tris smūgius ranka į nugaros šoną. Brolis kartu su V. S. atbėgo prie parduotuvės ir atitraukė kaltinamąjį nuo M. ir liepė liautis. Nei brolis, nei V. nieko rankose neturėjo, jokio kirvio kaltinamajam neatnešė. Tada T. M. pabėgo, o A. V. parduotuvėje nusipirko degtinės ir grįžo į lentpjūvę. Jis, V. ir J. S. buitinėse patalpose gėrė, o R. V. buvo pačioje lentpjūvėje. Po geros valandos išgirdo brolį šaukiant, kad atbėga su lazdomis. R. V. bėgo link buitinių patalpų. S. tuo metu buvo nuėjęs pasisemti pjuvenų. A. V., išėjęs į lauką, pamatė, kad prie jų automobilių kažkoks žmogus, kaip paaiškėjo, M., su savadarbe beisbolo lazda užpuolęs muša brolį. M. įbėgo į teritoriją iki pusės nuogas, tik su šortais, rėkdamas „aaaa!“. Matė, kad A. M. lazda sudavė smūgius broliui, trenkė kokius keturis kartus, bet brolis dengėsi rankomis, todėl M. pataikė jam į rankas, šoną, nugarą. A. V. pribėgęs bandė sugriebti tą lazdą, bet nepavyko. M. atsisukęs bandė trenkti ir A. V., bet šis atsitraukė. Šone prie pastato sienos stovėjo 12 cm skersmens ir 3 metrų ilgio rąstelių krūvelė. Brolis tuo metu pasičiupo vieną rąstelį ir trenkė juo M. į kairį šoną. Tada šis pora žingsnių atsitraukė, kažkaip sukniubo, tuo metu brolis vėl bandė užsimoti tuo rąsteliu, o M. vėl puolė brolį. Kai brolis kėlė pagalį, juo pataikė M. į akį, ir šis tada nugriuvo. Keliant broliui rąstelį, A. M. lyg pasilenkė, gal tikėjosi, kad brolis pagalį pakels aukštai, ir jis galės pralįsti pro apačią. Brolis rąstelį laikė abiem rankomis ne už paties jo galo, rąstelį kėlė šonu, jo galą jam pavyko pakelti daugiausiai 1,5 metro. Kai brolis pagriebė rastą, M. neišsigando, bet su beisbolo lazda puolė brolį. Rąstelis galėjo sverti apie 30 kg ar 25 kg. Mano, kad brolis nebūtų apsigynęs nuo M., jei nebūtų paėmęs to rąstelio. Kai brolis paėmė rąstelį nuo žemės, M. dar turėjo rankose beisbolo lazdą, ją pametė, jau krisdamas nuo to smūgio rąsteliu į akį. Mano, kad brolis ne specialiai taikėsi M. į veidą. M. buvo išsitiesęs ir, puldamas pasilenkė, pritūpė, tada brolis, keldamas rąstelį, sudavė smūgį. Visas incidentas iki M. nukritimo truko daugiausiai 1-2 min. Nugriuvus M., po kelių sekundžių į kiemą įbėgo E. G., V. ir R., jie rankose nieko neturėjo. Šie asmenys puolė link jų, bet, pamatę, kad kaltinamieji turi pagalį, du ėjo artyn, trečias bandė apeiti iš šono. A. V. tada įbėgo į buitines patalpas ir pasiėmė kirvį, kad galėtų apsiginti, nes rąstelis jam buvo per sunkus. Išbėgęs į lauką, pradėjo grasinti kirviu, kad jie išeitų. Vieni prieš kitus stovėjo apie pora minučių. Atvykėliai bandė juos apeiti iš už nugaros ir užpulti, bet A. V. vis atsigindavo ir vijo juos link išėjimo. Bestovint kieme, pamatė iš už kampo išlendant T. M., tada suprato, kad šis dėl visko kaltas. Kai A. V. juos išvijo už teritorijos ribų, V. paklausė, ar jie gali išsivesti A., nes šis nepaeina. A. V. atsitraukė, o V. ir J. S. išsivedė A.. Po to atvykėliai dar grasino, bandė grįžti atgal į kiemą, tada A. V. išėjo iš už šlagbaumo, kur stovėjo jų automobilis, ir liepė neiti, o važiuoti iš ten. Bet jie vis tiek bandė apeiti, įeiti į teritoriją, tada A. V. perbrėžė jų automobilio kapotą ir liepė jį pasiimti, nes sudaužysiąs. Vieni nuo kitų atsitraukė, jie išsivedė A. iš teritorijos, nusivarė toliau savo automobilį, o kaltinamieji išvažiavo iš kiemo. Situaciją stebėjo netoli parduotuvės stovėjusi pardavėja, bet muštynes jai užstojo pastatas. J. S. viso konflikto metu tik stovėjo, nes buvo girtas, o V. S. pabėgo, jį dar vijosi V., bet pargriuvo prie transformatoriaus, todėl V. spėjo peršokti tvorą ir pabėgti. Nori taikytis su T. M. ir A. M., žalą jiems atlygino.
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. parodė, kad parduotuvės pastato dešinėje, netoli ten esančių konteinerių susikivirčijo su T. M. ir šiam sudavė ranka du kartus į veidą, o susirietusiam nuo tų smūgių dar trenkė kaire ranka į šoną ar nugarą tris kartus, kartą keliu smūgiavo jam į veidą. Nuo T. M. jį atitraukė atėję brolis R. ir V. S.. Tada T. M. pabėgo, o A. V. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko degtinės. Nusinešęs ją į lentpjūvės pastatą, gėrė, kartu buvo S. ir S., o R. V. išėjo ir išvyko su kaimo gyventoju A.. Pro langą pamatė, kad brolis atbėga šaukdamas, kad užpuolė su pagaliais, matė, kad R. užpuolė A. M.. Tuo metu brolis stovėjo apie 1 m atstumu nuo pastato lango, šalia vienas paskui kitą stovėjo du automobiliai. A. M. bandė lazda suduoti R. smūgius iš viršaus, bet brolis du smūgius blokavo, tada sudavė broliui lazda du kartus į nugarą. A., išbėgęs iš pastato, bandė atimti lazdą iš M., bet jos nepagavo, tuo metu R. iš pasienio pasiėmė rąstelį ir jį keldamas, galu sudavė M. į veidą, šis parkrito ties vieno automobilio galu. Teritorijoje buvo daugiau asmenų, todėl A. V. nuėjęs iš patalpos pasiėmė kirvį ir išvijo tuos asmenis iš lentpjūvės teritorijos, kirviu perrėžė A. M. automobilio, stovėjusio prie vartų, variklio dangtį (2 t., b. l. 17-25).
Kaltinamasis R. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. ryte atvažiavo į lentpjūvę dirbti. Apie 12 val., pažįstamo A. paprašytas, nuvežė šį namo. Grįžęs išgirdo triukšmą. Nulėkęs prie parduotuvės, pamatė, kad jo brolis muša T. M.. Šis stovėjo nugara prie sienos, o brolis stovėjo šonu. Stvėrė brolį už peties, patraukė ir liepė baigti mušti. Brolis rankose nieko neturėjo, tuo metu buvo blaivus. T. pabėgo, o kaltinamieji paėjo link lentpjūvės, bet A. apsisukęs dar grįžo į parduotuvę nusipirkti gerti. R. V. lentpjūvėje toliau dirbo dar porą gerų valandų. Sugalvojo kažką pasiimti iš automobilio, išjungė visą įrangą ir išgirdo cypimą, lyg padangų čiuožimą prie parduotuvės. Pamatė per vartų užtvarą peršokant A. M.. Šis buvo pusnuogis, tik su šortais, nusiteikęs agresyviai, akivaizdžiai išgėręs, kairėje rankoje iškėlęs laikė beisbolo lazdą ir bėgo link buitinių patalpų. Pagalvojo, kad M. nubėgs į buitines patalpas, kur sėdi brolis, V. S., ir pradės muštis. R. V. irgi pradėjo bėgti, nes ten, beveik prie pat buitinių patalpų, stovėjo ir jų automobiliai. Pribėgęs iki šių, suriko, kad atbėga su lazdom. A. M. pradėjo jį daužyti su lazda, pataikė į rankas, šoną, nugarą. Tada pastato tarpduryje pasirodė A., kurį pamatęs, M. pasileido link jo ir bandė A. daužyti, o tas rankomis bandė pagauti jo lazdą. R. V. pro automobilių priekį atbėgo ir su broliu bandė M. prispausti prie automobilio ir atimti lazdą, bet M. prasmuko lygiagrečiai automobiliams ir pabėgo atgal, link išėjimo iš teritorijos, kokius 5 metrus toliau nuo kaltinamųjų, kad šie jo nesugautų. R. V. pasileido paskui jį, tikėdamasis jį išvyti, o A. liko stovėti. M., pabėgėjęs iki pastato kampo, atsisuko, vėl pasileido į R. V. ir jį puolė. Kaltinamasis atsitraukė, o M. jam lazda sudavė 3-4 smūgius. A. smūgiai buvo stiprūs, buvo padaryti sumušimai. R. V. pasitraukė prie pat pastato durų, kur yra du konteineriai, o už jų buvo sumesti 10 ar 12 cm skersmens rąsteliai, stvėrė vieną rąstelį ir, paėmęs jį abiem rankomis maždaug per vidurį, nuo pastato sienos pasitraukė kelis metrus į šoną dešinėn, už automobilių. Situacija atrodė labai grėsminga. Jeigu kaltinamasis nebūtų paėmęs to rąstelio, nebūtų plikomis rankomis apsigynęs nuo M.. Rąstelį paėmė tam, kad apsigintų, norėjo išmušti tą lazdą iš M. rankų, taip pat nenorėjo, kad nukentėtų jų turtas. Neturėjo tikslo A. sužaloti, nes su juo nėra konfliktavęs. A. M. vėl jį puolė. Tada R. V. sukdamasis rąsteliu trenkė jam į dešinį šoną, bet smūgis nebuvo stiprus. M. susigūžė, pasisuko šonu, atsisuko ir vėl užsimojo su lazda, žengė kelis žingsnius artyn, pasviro į priekį, gal norėdamas trenkti, sulinko, o R. V., keldamas rąstelį, norėjo iš jo rankų išmušti lazdą, tačiau pačiu rąstelio buku galu pataikė M. į veido kairę pusę. M. krisdamas iš rankų išmetė beisbolo lazdą. Tą lazdą vėliau rado numestą žolėje prie pat transformatorinės. Tada kaltinamasis pamatė, kad prie transformatorinės atsirado K. V. ir E. G., kuris R. V. puolė su kumščiais. A. tada pasiėmė kirvį. R. V. pradėjo trauktis link gamybinių patalpų, iš kažkur pasirodė S. ir liepė baigti. Tada E. G. nuo R. V. atsitraukė, nesudavęs jam smūgių. K. V. pradėjo šaukti, klausdamas, kas jie tokie ir ką čia daro. R. V. atsakė, kad čia jų teritorija. Tada pamatė ir T. M. su dar kažkokiu asmeniu, kaip paaiškėjo vėliau, R., jie buvo įėję nuo vartų apie 4-5 metrus, tarp pastato ir vartų. Nepastebėjo, kad kas nors dar turėtų lazdų. K. V. liepė kviesti greitąją. R. V. matė, kad brolis išvijo tuos asmenis iš teritorijos link parduotuvės, jis buvo jau maždaug prie šlagbaumo, kur netoli stovėjo M. automobilis. R. V. pasileido link brolio, o šis tuo metu buvo nuėjęs už automobilio, link stotelės, o M., G. ir kitas asmuo buvo prie sankryžos. Atlėkęs stvėrė brolį už rankos, liepė baigti ir parsivedė atgal, į lentpjūvę. Tada viską užrakino ir jie išvažiavo per kitus vartus, nes prieš tai dar pamatė, kad keli asmenys atvažiavo su keturračiais, todėl pabijojo, kad prisirinks daugiau asmenų ir juos sumuš. S. iš dalies galėjo matyti konfliktą, nes jis buvo atėjęs į lentpjūvę pjuvenų. Konfliktas vyko iki 5 min. T. M. 2015 m. gegužės 7 d. buvo atėjęs pas juos į lentpjūvę, atsinešė butelį su alkoholiu, įėjęs į buitines patalpas, du tris kartus buteliu trenkė R. V. į pilvą. Perspėtas taip nesielgti, jis pradėjo triukšmauti, ranka sudavė per viršugalvį patalpoje sėdėjusiam V. S.. Įbėgus S. ir liepus nemušti jo draugo, T. M. ėmė keiktis, išlėkė į lauką, kur trenkė iš paskos išėjusiam S.. Tada išlėkė ir kaltinamasis, stvėrė M. ir bandė jį išvyti, Šis muistėsi, bet vis tiek neišėjo iš lentpjūvės. Vėliau R. V. išvažiavo. Konfliktą tada matė ir A. V., jis buvo supykęs ant T..
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu R. V. patvirtino tokias jos ir anksčiau nurodytas faktines aplinkybes (2 t., b. l. 67-75).
Nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2015 m. gegužės 9 d. jis ėjo iš namų link Makniūnų kaimo parduotuvės. Prie parduotuvės sutiko J. P., pakalbėjo. Tuo metu iš lentpjūvės teritorijos išėjo kaltinamieji. Nukentėjusysis nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Po poros minučių atėjo A. V. ir jį išsivedė iš parduotuvės pakalbėti, ranka paėmė už drabužių ir tempė. Prie parduotuvės sienos stovėjo V. ir R.. Lauke A. ranka prirėmė prie parduotuvės sienos ir su kirviu užtvojo T. M. į krūtinę. Šis pasilenkė ir užsidengė. Tada A. V. kojomis ir rankomis pradėjo smūgiuoti jam į veidą, šonus, į visas kūno vietas, pataikė keliu ir rankomis į veidą. Smūgiai tikrai buvo trys. Tą matė J. P.. Ateidamas į parduotuvę jis kirvio neturėjo, nežino, kur jį pasiėmė, gal kiti atsinešė. T. M. ištrūko ir pabėgo. Iki tol T. M. nebuvo su A. susipykę. Nubėgęs prie kryžkelės, paskambino draugui A. M., pasakė, kas įvyko, kad A. V. kirto kirviu, pasakė, kad jie gal dar daugiau turi pagalių pasiėmę. Šis pasakė, kad atvažiuos pasikalbėti. Draugas atvežė M., šis buvo iki pusės nuogas. Jie paėmė nuo sankryžos T. M., atvyko prie parduotuvės, ten paliko automobilį. A. M. išsitraukė beisbolo lazdą, kurią visada turi automobilyje, ir visi trys nuėjo į lentpjūvės teritoriją. A. M. pirmas įėjo į teritoriją, o jie iš paskos. T. M. žinojo, kad anie turi pagalių, nes lentpjūvėje jų visada yra. Kažkas rūkė ir pasakė, kad žiūrėtų, jau ateina. Kieme vienas S. rūkė, kiti buvo lentpjūvės viduje, išgėrinėjo. Tada iš lentpjūvės patalpų išėjo S., A. V., R. V. ir V. S.. S. buvo girtas, vos pastovėjo. Prie pat durų gulėjo tekinta lazda. R. V. iškart išėjęs iš pastato pasiėmė lazdą, o A. kirvį jau rankoje turėjo. T. M. ir jo draugai ėjo link anų pasikalbėti. Nuo vartų iki tos vietos, kur įvyko konfliktas, į lentpjūvės teritorijos gilumą atėjo gal 12-15 m. Vieni prieš kitus sustojo apie trijų metrų atstumu. Gal buvo likę 10 metrų, kai R. pasiėmė tą tekintą lazdą gal 2 m ilgio. V. pradėjo rėkaloti, kad jie eitų iš ten, o A. M. klausė, kas atsitiko, dėl ko mušė T. M.. T. M. sustojo likus apie 8 m iki V., nes šie liepė eiti iš ten, norėjo juos išvyti, V. ėjo link jų, rėkalojo, keikėsi, liepė eiti iš teritorijos. Jie nėjo. Pribėgo A. V. ir trenkė M. ranka. R. V. pradėjo mušti A.. Užpuolė, norėjo smogti. M. „nusiėmė“ smūgį ir tada R. V. trimetrine lazda užvožė jam per skruostą. Jis buvo paėmęs tą lazdą palei galą, ja užsimojo ir sudavė. M. nuo jam sudavusio asmens buvo gal pusmetrio ar metro atstumu. M. nukrito ant žemės be sąmonės. Smūgis buvo suduotas prie pastato, iš kurio išėjo kaltinamieji, galo, jau praėjus lentinę lentpjūvės pastato dalį, beveik prie stulpo, kuris yra arčiau pastato. Tarp pastato ir M. mušimo vietos buvo maždaug 4-5 m atstumas. Kaltinamieji stovėjo beveik prie tų durų, pro kurias išėjo. Kaltinamieji buvo priėję prie gulinčio M., spardė truputį. M. nesudavė niekam smūgio, lazda niekam negrasino, link kaltinamųjų ėjo ją nuleidęs. Kai jis „nusiėmė“ smūgį, tai jam lazda iškrito. Gal kiek vėliau, po 5-10 minučių atvažiavo M. dėdė K. V. su M.. V. su savo draugu buvo priėję prie lentpjūvės pastatų. A. paskui išnešė iš teritorijos. K. V. su draugu išvedė M. iki parduotuvės. Tada nukentėjusieji su draugais traukėsi link išėjimo, o kaltinamieji ėjo į juos, dar norėjo muštis, agresyviai elgėsi. A. su kirviu perrėžė M. mašinos kapotą. Nuo atėjimo į teritoriją iki išbėgimo iš jos praėjo apie 10 minučių. M. draugas nesimušė su V.s. Be M.. daugiau niekas neturėjo pagalių. Tarp kitų asmenų jokio konflikto nebuvo. Lentpjūvėje tik M. buvo puolamas. Niekas nepuolė V.. Dvi dienos prieš įvykį T. M. girtavo lentpjūvėje su A. V., jo tėvu, S., su šiuo sukonfliktavo, vienas kitam kirto į veidą. Tada A. V. pasakė T. M., kad nemuštų S., užstojo šį. T. M. išėjo, viskas taip ir baigėsi. Gal A. V. ant jo ir pyko dėl to incidento, gal dėl to jį ir mušė prie parduotuvės. Negali pasakyti, kodėl pirminėse apklausose nenurodė, kad M. turėjo beisbolo lazdą, kodėl akistatos metu nenurodė, kad A. V. jam prie parduotuvės sudavė kirviu į krūtinę. Pretenzijų A. V. neturi, sutinka taikytis. Gal susimaišė ikiteisminio tyrimo metu parodydamas, kad A. V. sudavė smūgį rąstu M.. Kaltinamųjų neskiria, juos painioja.
Parodymų patikrinimo vietoje metu T. M. parodė, kad A. V. jį išsivedė iš parduotuvės ir prie parduotuvės sienos pradėjo jį mušti, taip pat parodė, kad jiems su M. ir šio dėde ir draugu nuėjus į lentpjūvės teritoriją, ten kieme rūkęs kažkuris iš V. sušuko „ateina“, tada iš patalpų išbėgo A. V., R. V., V., tik išbėgęs, R. pasičiupo prie pastato sienos buvusį tekintą rąstelį, o A. turėjo kirvį, šalia jų stovėjo S. ir S.. M. einant į juos ir sakant, kad reikia išsiaiškinti dėl M. sumušimo, V. rėkė jiems išeiti iš privačios valdos. M. vis tiek artėjant, R. V. jam du kartus smogė rąsteliu. Pirmą smūgį M. blokavo, o po antro sukniubo (1 t., b. l. 36-44). Pagal T. M. parodymus įvykio vietoje, jis ir M., šio dėdė ir draugas buvo įėję į lentpjūvės teritoriją ties pastatais, M. sužalotas netoli elektros stulpų, R. V. abiem rankomis laikant horizontaliai pakeltą rąstelį.
T. M. akistatos su A. V. metu 2015 m. spalio 22 d. jau teigė, kad 2015 m. gegužės 9 d. jo pažįstami kaltinamieji ir V. S. užėjo į parduotuvę, A. V. išsitempė už drabužių T. M. į lauką, kur pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Taip pat jis parodė, kad A. M. su savo draugu atvyko prie parduotuvės T. M. prašymu, tuo metu prie parduotuvės atvyko dar vienas automobilis, iš kurio išlipo K. V., kuris kartu su T. M., A. M. ir dar vienu nepažįstamu asmeniu nuėjo į lentpjūvės teritoriją. Tik atėjus į ten, pamatė, kad vienas iš T. M. nepažįstamų asmenų rankose laikė kirvį, A. V. laikė medinį pagalį, su jais buvo V. S.. A. V. mediniu pagaliu sudavė M. per galvą, šis nukrito ant žemės. T. M. ir su juo buvusiems asmenims pradėjus šaukti, ką jie daro, visi trys pradėjo artintis, jie buvo agresyviai nusiteikę, šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, A. V. kirviu perrėžė M. automobilio variklio dangtį (1 t., b. l. 32-35).
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas savo tėvus Makniūnų k., sėdėjo pirtyje. Buvo išgėręs. Paskambino T. M., pasakė, kad jį stipriai sumušė V.. E. G. nuvežė A. M. prie Makniūnų parduotuvės, ten pasistatė automobilį. T. M. buvo netoli parduotuvės, atėjęs pasakė, kad visi nuėjo į lentpjūvę, kad jie neblaivūs, turi lazdą ir kirvį. Todėl A. M. iš automobilio pasiėmė beisbolo lazdą, kurią visada vežiojasi, ir ėjo į lentpjūvę paklausti, kodėl V. sumušė jo draugą. Muštis neketino. Nematė, ar draugai eina iš paskos. Praėjo pro vartus, nuėjo prie stulpų. Į teritoriją jis įbėgo, tuo metu jis buvo iki pusės nuogas. Kieme rūkė S., bet jis buvo jau labai girtas. Jis kažką pasakė, ir iš pastato iškart išbėgo A. V., paskui jį R. ir V.. Nukentėjusysis nuo jų tuo metu buvo 3 m atstumu, iškart sustojo. V. keikėsi. Jie nesakė eiti lauk, jokio pokalbio nebuvo, iškart puolė. A. pradėjo mosikuotis rankomis, stovėdamas per žingsnį nuo nukentėjusiojo, norėjo šiam suduoti į veidą. A. M. numetė lazdą, pasilenkė, pradėjo išsisukinėti nuo jo smūgių. A. jam nepataikė. Paskui R. iškart užsimojo poros metrų ilgio pagaliu. Tas pagalys gal buvo prie durų, ir R. išbėgdamas jį pasiėmė. Kaltinamieji ėjo link A. M.. R. užsimojo lazda, vieną kartą kirto. A. M. smūgį „nusiėmė“, taip jam buvo sutrenkta ranka. Į nugarą jam nebuvo suduota. R., kai turėjo rankose pagalį, nuo A. M. buvo iki 2 m atstumu, per du žingsnius, pagalį rankose laikė paėmęs ne už galo, nuo vietos, ties kuria laikė, pagalys dar siekė 1-1,5 m. A. dar mosikavosi, bet nukentėjusysis buvo užsidengęs. Paskui iškart gavo smūgį ir nugriuvo. Smūgis buvo suduotas iš viršaus lazdos šonu, gal 30 cm iki jos galo, jam pataikė į kairį skruostikaulį. Atsigavo, kai jau buvo policija atvykusi. Jis pats smūgio niekam nesudavė. K. V. dukra jį nuvežė į ligoninę. Ligoninėje jam padarytos dvi operacijos, pusantros savaitės gydėsi stacionare, paskui ambulatoriškai. Iki šiol užeina stiprūs galvos skausmai, tenka gerti vaistus. Ateityje dar operuos nosį, ją tiesins. A. V. jam atlygino žalą, šiam kaltinamajam pretenzijų neturi, sutinka su juo taikytis. Duodamas pirminius parodymus, teigė, kad jį prie parduotuvės sumušė trys nepažįstami asmenys, bet iš tiesų jį sumušė A. ir R. ir V. lentpjūvėje. Akistatos metu norėjo nuslėpti, kad turėjo beisbolo lazdą, bet vėliau tą pripažino. Nemano, kad ateidamas su lazda, išprovokavo konfliktą. V. atvažiavo jau paskui, kai A. M. buvo be sąmonės.
A. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2015 m. liepos 9 d. atpažino A. V., nurodydamas, kad šis asmuo Makniūnų lentpjūvėje jam apie 2 kartus sudavė ranka į veidą (1 t., b. l. 56-58).
Nukentėjusysis A. M. papildomos apklausos metu 2015 m. lapkričio 25 d. parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs. Jam paskambinęs T. M. pasakė, kad jį sumušė V.. M. iškart nusprendė vykti aiškintis, paprašė G. pavežti. Mašinoje buvo medinė savadarbė į beisbolo panaši lazda, kurią vežiojosi savigynai. Nuvykę sustojo prie parduotuvės. T. ranka parodė, kad V. lentpjūvėje. M. pasiėmė lazdą ir nubėgo link lentpjūvės, varteliai buvo uždaryti, bet jis įėjo per juos ir nubėgo link pastato. Pribėgus prie pastato kampo, iš jo pro duris, esančias iškart už to pastato kampo, labai netikėtai išbėgo R. V., nešinas lazda, paskui jį A. V., iš paskos ir V. S., jie buvo už kokių 2 m ir bėgo artyn. M. bėgo su rankoje nuleista lazda, nespėjo ja net užsimoti nei ką pasakyti, kai tie visi būriu, būdami vienoje gretoje, jį puolė. Pirmas kirto A. dešine ranka į veidą, bet M. smūgio išsilenkė, tada A. jam antrą kartą smogė ranka, pataikė į veidą. Tuo metu R. lazda kirto jam iš viršaus. M. pakėlė kairę ranką ir smūgį sulaikė. Ant rankos jam liko mėlynė, bet apie ją gydytojams vėliau neužsiminė. Tada R. jam dar kartą kirto tuo pagaliu, nuo šio smūgio jis neteko sąmonės. V. turėjo teisę gintis, nes jis pats atbėgo su lazda, bet tokie padaryti sužalojimai per dideli jo jiems keltai grėsmei. Visos tos muštynės truko keletą sekundžių, t. y. jis išbėgo pro kampą, išsisuko nuo tų poros smūgių (ranka ir lazda), gavo smūgį ranka ir lazda bei neteko sąmonės (1 t., b. 1. 64-66). A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino šiuos savo parodymus, parodydamas tolimiausias nuo įvažiavimo į teritoriją lentpjūvės pastato duris, teigdamas, kad pro jas išbėgo kaltinamieji (1 t., b. 1. 67-69, 70-74).
A. M. akistatos su R. V. metu 2015 m. spalio 22 d. teigė, kad jį tik įėjus į lentpjūvės teritoriją, puolė iš pastato išėję trys asmenys, A. V. be jokių perspėjimų bandė jam suduoti smūgius rankomis, bet A. M. nuo jo apsigynė, tada priėjęs R. V. be jokios priežasties ir perspėjimų jam sudavė beisbolo lazda. Vieną smūgį nukentėjusysis atmušė ranka, o kitą gavo į kairę veido pusę. R. V. atbėgo prie jo su apie 2 m ilgio, 7,5 cm skersmens pagaliu rankose. Neigė pats, atbėgdamas į lentpjūvę, turėjęs rankose medinę lazdą, aiškino ėjęs pasikalbėti taikiai, muštis neketinęs (1 t., b. l. 59-63).
Liudytoja G. A. parodė, kad ji 2015 m. gegužę, dirbdama Makniūnų kaimo parduotuvėje, matė, kaip kartu gana greitai atvažiavo ir prie parduotuvės sustojo dvi mašinos. Viena mašina tamsiai raudona ar bordo spalvos, kita baltos spalvos. Lyg matė išlipant 5 žmones, jie garsiai trinksėjo durelėmis, kalbėjo, paskui nubėgo rėkdami. Tuo momentu pas parduotuvėje buvo kažkoks klientas, jis dar klausė, kas čia darosi. Ji uždarė kasą ir iš smalsumo išėjo į kiemą. Riksmas nutolo link lentpjūvės. Lauke stovėjo pažįstamas P., jis sakė, kad čia koks karas vyksta. Susidarė įspūdis, kad tie atvažiavę nubėgo į lentpjūvę ir ten buvusius užpuolė, atrodė, kad jie nusiteikę agresyviai. Mano, kad atvykusieji į lentpjūvę nubėgo, nes atstumas ten nėra didelis, o ji išėjusi juos pamatė jau lentpjūvės kieme. Liudytoja paėjo 10-15 metrų, iki keliuko, stovėjo ir žiūrėjo su P., matė, kad lentpjūvės teritorijoje mušėsi, pagaliai tik skraidė. Pagalius matė ne vieno asmens rankose, jie buvo ilgi, 2-3 m ilgio. Matė, kad ten buvo M., M., K. V., dar du nepažįstami vyrukai. Visi mušėsi, ir M., ir V., tikrai matė šio rankose pagalį, stovėjo pagaliu užsimojęs, pakėlęs. Kaltinamųjų ir M., M. rankose pagalių nematė. Kieme matė septynis žmones – kaltinamuosius ir tuos atvažiavusius penkis asmenis. Nukritusio nematė nė vieno. Iš kažkur paskui išlindo V.. Kai pamatė, kad tie mušęsi asmenys artėja link jos, nuėjo į parduotuvę, dar pasikvietė už keliuko buvusią kaimynę E. K.. Matė, kad T. M. kruvinas, M. atsivedė irgi kruviną, lyg kiek apsvaigusį. Kirvio A. V. rankose nematė. Incidento tarp M. ir A. V. tądien nematė, nepastebėjo, kad M. kaltinamasis būtų išsivedęs iš parduotuvės. Brolius V. gali apibūdinti labai gerai, su jais jokių incidentų neturėjo, jų su kitais mušantis nematė.
Liudytojas J. P. parodė, kad 2015 m. gegužės 9 d. po pietų su kaimynu B. V. buvo Makniūnų parduotuvėje. Išgirdo lauke triukšmą. Išėjęs iš parduotuvės, pamatė, kad A. ir T. stumdėsi prie pat parduotuvės durų. R. stovėjo šalia. A. neturėjo nieko rankose, kirvuko neturėjo. Viskas truko gal 2-3 min., pasistumdę rankomis, jie išsiskirstė, T. nuėjo namo, o V. nuėjo į savo firmos teritoriją. Gal T. buvo įdrėksta veide, prie nosies. Liudytojas su kaimynu parūkė, už kelių minučių automobiliu „Audi 80“ atvažiavo vienas A. M. ir paklausė, kur T.. Liudytojas atsakė, kad nuėjo namo. Jiems dar stovint prie parduotuvės, labai greitai grįžo T. M. ir A. M., automobilį pastatė prie parduotuvės vartų, abu iššoko iš automobilio su beisbolo lazdomis ir nubėgo į lentpjūvės teritoriją. Matė, kai jie lakstė po tą firmos teritoriją, girdėjo riksmus, tačiau per krūmus gerai visko nematė, bijojo ten eiti. Buvo triukšmas, visi rėkė, lakstė ir broliai V., ir T. su A.. Konfliktą gal dar matė pardavėja, kuri buvo išėjusi į lauką. Greitai atvažiavo dar vienas automobilis, iš kurio išlipo trys nepažįstami asmenys, visi jie nubėgo į firmos teritoriją. Nematė, ką jie ten veikė. Po pirmų riksmų konfliktas truko apie 10 min. Vėliau M. ir M. išėjo iš firmos teritorijos kruvini, ėjo patys, niekas jų nevedė, kartu ėjo ir tie kiti trys atvykę asmenys. A.i prie akies ir nosies buvo kruvina. M. ir M. grįžę stovėjo prie automobilio ir kalbėjo. V. iš firmos teritorijos išėję nebuvo. Gal A. V. ir vaikėsi M., jų ten buvo daug, jie - panašūs. Nematė, kad kaltinamieji turėtų lazdas. T. ir A. tikrai turėjo rankose lazdas. Nematė, kad kas nors braižytų mašiną.
Liudytojas K. V. parodė, kad jam kaime švenčiant gimtadienį, A. M. kalbėjosi telefonu, paskui staigiai išbėgo ir labai „stroinas“ išvažiavo su dukros draugu E. G.. Liudytojas nutarė pažiūrėti, kad vyksta, nes matė, kad A. įpykęs, suprato, kad kažkas bus, tai jį dukra G. V. nuvežė baltos spalvos „Ford“ ar „Audi“ automobiliu. Išvažiavo po 5-10 minučių nuo M., vyko į kaimą. Žinojo, kad A. M., gal jis pasakė, kad jį pavežtų į Makniūnus, gal jie nugirdo. Nuvyko prie parduotuvės, ten pastatė automobilį priešingoje kelio pusėje, nei stovėjo A. M. automobilis. Dukra liko sėdėti automobilyje, o jis iškart pamatė, kad A. guli be sąmonės ant nugaros lentpjūvės teritorijoje ant keliuko. K. V. vienas ėjo link M.. Gal bėgo kartu ir jo dukrų draugai R. ir G.. Ten dar buvo du asmenys, vienas buvo prie pat A. ir, uždėjęs koją ant jo veido, spaudė, jo rankose buvo kirvis. K. V. iš tolo jam rėkė, ir tas asmuo pasitraukė nuo A.. Ateidamas prie lentpjūvės, nematė, kad kas nors turėtų rankose pagalius. Liudytojas atbėgęs nematė T. M., šį pamatė prie parduotuvės tik tada, kai su kažkuo, gal E. G. parvedė iki automobilio M.. Jiems tempiant A., kaltinamieji buvo nuėję link pastato, jų nesivijo. A. parvedę pasodino prie parduotuvės, kažkas iškvietė greitąją. A. M. tada buvo neblaivus. Neatsimena, ar Giedrė, ar M. R. liudytoją vežė.
Liudytojas V. S. parodė, kad jis atėjo į lentpjūvę pjuvenų. R. kieme pjovė, o A. buvo pastate. Semdamas pjuvenas, išgirdo triukšmą ir pro lentpjūvės duris pamatė, kad keturiese bėgo į kiemą, pirmiausia įbėgo M. su lazda ir pradėjo muštis. Dviejų kitų asmenų nepažinojo, buvo T. M.. Išbėgo A. V. ir pradėjo nuo A. gintis. A. pirmiausia kirto R. su beisbolo lazda. Negirdėjo, kad A. kažką sakytų R. V.. A. šoko prieš R. su beisbolo lazda, o šis gynėsi rankomis. Kai bėgo A. M., pakėlęs beisbolo lazdą, situacija atrodė grėsminga. R. V. pasiėmė 3 m ilgio apvalų tekintą pagalį iš gulėjusių prie stulpo. Pagalį jis buvo paėmęs beveik per vidurį, neužsimojo, o kažkaip stūmė. Ta lazda užsimoti ir suduoti iš viršaus negalima, reikia stipraus vyro, nes rąstelis 3 m ilgio 10 cm skersmens, jis turėjo sverti apie 15 kg. Kai R. paėmė pagalį, jis su A. beveik vienas šalia kito buvo. R., pastvėręs pagalį, juo vieną kartą mostelėjo. Nematė, kur pataikė, bet nukirto A.. Šis nukrito ant žemės, kur pastotė ir stulpas. Tada K. V. atvažiavęs vienas įėjo pro vartus, o liudytojas išėjo. Ką darė tie du nepažįstami ir M., nematė, užstojo lentos ir pastotė. Girdėjo riksmus. Nematė daugiau niekam suduodant smūgių. Iki kol nukrito A., A. nematė. Matė, kad M. nuvedė K. V.. Neatsimena, ar M. turėjo rankose lazdą tuo momentu, kai R. V. paėmė rąstelį. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. parodė, kad įvykį stebėjo pro tarpą tarp lentų rietuvės ir transformatoriaus, teigė matęs, kaip R. V. gynėsi nuo M. ilgu tekintu rąsteliu, matė, kad toje vietoje, kur lazda puolė R. V., M. gulėjo nugriuvęs, bet paties smūgio nematė, smogti šiam galėjo R. V. (1 t., b. l. 105-107, 108-110).
Liudytojas M. R. parodė, kad jis Galintėnų kaime su drauge I. V. šventė gimtadienį. Buvo ir A. M., draugės tėvas, sesuo. Išvyko vienas bordo spalvos automobilis iš kiemo. Atėjusi A. M. motina pasakė nuvažiuoti pažiūrėti, ko jie ten išvažiavo. Po 5 minučių M. R. su K. V. išvažiavo baltos spalvos automobiliu „Audi 80“. Tą kitą automobilį pamatė stovintį prie parduotuvės. Sustojo, išgirdo iš lentpjūvės balsus, ristele pasileido į ten. Rankose jie nieko neturėjo. Pamatė krūvelę žmonių, A. M. gulėjo ant žemės kiemo pradžioje. Ten buvo ir E. G.. Vienas asmuo teritorijoje gulėjo, vienas išlindo iš už pastato ir dar trys mažiausiai buvo, jie stovėjo. A. V. išėjo iš už pastato kampo, grasino R. kirviu, buvo prie jo priėjęs, liepė išeiti, vieną kartą užsimojo. Liudytojas iškart pradėjo trauktis kartu su E. G. ir išėjo iš teritorijos. V. gal dar liko prie gulinčio A.. Stebinčių žmonių nematė, tik pardavėja kažkuriuo metu buvo atėjusi prie parduotuvės durų. Liudytojas su G. buvo atsitraukę jau už parduotuvės, o A., priėjęs iki parduotuvės, grasino tuo kirviu ir nupiešė kryžių ant automobilio kapoto. Draugai jau už parduotuvės atėjusį A. pasiėmė, gal brolis atėjęs pasakė: „gana“. Nematė M. pareinant ar kitu būdu grįžtant, nematė, kur buvo V.. Lentpjūvės kieme įvykio metu nematė ką nors turint kokių įrankių, lazdų, tik tą kirvį. Liudytojas iškvietė policiją dėl asmens, vaikščiojančio teritorijoje su kirviu ir rėkalojančio. Nematė, kad kažkas spardytų gulintį M. ar būtų uždėjęs koją ant galvos M..
Liudytojas E. G. parodė, kad atvyko švęsti K. V. gimtadienio. Kieme buvo kažkoks šurmulys. A. kalbėjo telefonu ir paprašė nuvežti iki parduotuvės, sakė, kad ten muša jo draugą T. M. ir reikia jį ginti nuo tų žmonių. Jis buvo išgėręs ir jam buvo „jūra iki kelių“, buvo ganėtinai piktai nusiteikęs, susierzinęs. G. jį nuvežus, M. iššoko iš beveik važiuojančio automobilio ir nubėgo link lentpjūvės. Nematė, kad A. ką nors neštųsi į lentpjūvę, jis iš automobilio nieko nepasiėmė, neturėjo laiko, nebuvo atsidaręs automobilio bagažinės. G. prie parduotuvės parkavo automobilį, ir iš paskos tuo pat metu atvažiavo V. su M. R.. Jie išlipo, susitiko prie automobilio. Viskas įvyko gana greitai. A. jau buvo nubėgęs prie lentpjūvės. Jie girdėjo, kad ten kažkas vyksta, triukšmą, riksmus, todėl su V. ir M. R. nubėgo pažiūrėti. Rado gulintį M. ir prie jo dar penkis asmenis, tarp jų buvo abu kaltinamieji. Jie ten tiesiog buvo, nieko nedarė. Tas asmuo, kuris turėjo rastą, nieko nedarė, jis nuo M. stovėjo maždaug 1-1,5 metro atstumu. Bandė A. ištempti iš teritorijos, bet nesisekė, nes A. V. grasino jiems kirviu ir neleido prieiti prie M.. Po to jis su kirviu išvaikė juos iš tos teritorijos, jie traukėsi, o A. buvo likęs gulėti tarp pastatų, vidury kiemo. Kažkuris asmuo turėjo didelį ilgą rąstą, gal apie 2 m ilgio, neploną, nežino, iš kur jį paėmė. R. V. tą rąstą laikė abiem rankomis, nes rąstas buvo didelis, jo nebuvo galima paimti už galo ir pakelti. Gal paėmus dviem rankomis, ir būtų galima tuo rąstu užsimoti. Tą rąstą pakelti būtų labai nepatogu ir sunku, bet jeigu išskėstomis rankomis, viena ranka už galo, kita – už vidurio, tada galima būtų pakelti. Prie liudytojo A. automobilyje neturėjo nieko, nebent tame kieme turėjo ką nors. T. M. matė prie parduotuvės, jis buvo sumuštas. Po to jis kažkur šmėstelėjo kelis kartus, lyg matė jį bėgantį iš teritorijos, kai juo vijosi su kirviu. Gal ir ėjo M. su jais kartu į kiemą. V. nieko neturėjo, jie atvažiavo tuščiomis. Matė, kad viską stebėjo parduotuvės pardavėja, ji buvo prie parduotuvės įėjimo. Kai atsitraukė iš lentpjūvės teritorijos, tas asmuo su kirviu ėjo link liudytojo ir kitų atvykusiųjų, o šie sukosi aplink A. automobilį. Vienas kaltinamasis grasino, kad ant automobilio kapoto nupieš jiems kryžių, jis subraižė automobilio kapotą. Paskui kažkas atėjo ir jį nusivedė. Jie pasitraukė toliau, o liudytojas ir jo draugai grįžo į kiemą ir V. išsivedė A.. A. jau buvo atgavęs sąmonę, jis ėjo sunkiai, prisilaikydamas. Paties smūgio sudavimo A. nematė.
Šalies argumentai
T. M. protokole-pareiškime policijai 2015 m. gegužės 9 d. 17.06 val. nurodė, kad tą pačią dieną apie 15 val. ties Makniūnų k. parduotuve jį sumušė trys nepažįstami vyrai (1 t., b. l. 1). Nukentėjusysis VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojams nurodė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 5).
A. M. protokole-pareiškime policijai 2015 m. gegužės 9 d. 17.50 val. nurodė, kad tą pačią dieną apie 15 val. prie Makniūnų k. parduotuvės jį sumušė trys nepažįstami vyrai (1 t., b. l. 2). VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojams A. M. nurodė, kad jį 2015 m. gegužės 9 d. apie 15.40 val. sumušė nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 4).
A. M. iš karto po įvykio nustatytas 2,07 promilių girtumas (1 t., b. l. 45).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie Alytaus r., Makniūnų k. parduotuvės stovi raudonos spalvos automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio variklio dangčio yra aštriu daiktu padarytas vertikalus rėžis, o 100 m atstumu nuo automobilio yra lentpjūvės teritorija, kurioje yra administracinės patalpos, jų viduje rastas stalas su maisto produktais, o kampe rastas ir paimtas metalinis kirvukas gumine rankena (1 t., b. l. 12-18). Įvykio vietos fotonuotraukos Nr. 1, 2, 3 patvirtina, kad automobilis pastatytas tarp parduotuvės ir įvažiavimo į lentpjūvės teritoriją, keliukas į šią teritoriją užtvertas neaukšta metaline užtvara.
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. M. (1 t. b. 1. 21).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. G. atpažino A. V. kaip įvykio metu turėjusį kirvį ir suraižiusį M. automobilį (1 t., b. 1. 86-88).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. R. atpažino A. V. kaip įvykio metu turėjusį kirvį ir suraižiusį M. automobilį (1 t., b. 1. 95-97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvada Nr. G456/15 (06) patvirtina, kad T. M. konstatuota skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso kairės pusės lūžimas, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame bei dešiniame skruostuose, paviršiniai odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kaktos kairėje pusėje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame rieše, kraujosruva kairės akies junginėje, padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso kairės pusės lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. 1. 119-120).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvada Nr. G453/15(06) patvirtina, kad A. M. konstatuota nosies kaulų lūžimas, kompleksinis skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos vidurinėje dalyje, kairio skruosto srityje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo, kompleksinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. 1. 125-126).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvada Nr. pGl250/15(06) patvirtina, kad A. M. sužalojimai veide galėjo gautis tiek jam pačiam judant ir atsitrenkiant į keliamo rąstelio galą, tiek ir pačiu rąsteliu smogiant jam į veidą (1 t., b. 1. 129-130). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvadoje Nr. pG 1288/15(06) konstatuota, kad A. M. sužalojimai - nosies kaulų lūžimas, kompleksinis skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. 1. 133-134).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvada Nr. G 961/15(06) patvirtina, kad R. V. nustatytas dešinės čiurnos sumušimas, kairės mentės ir dešinio nykščio sumušimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai 2015 m. gegužės 9 d. (1 t., b. l. 142).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. V. pateikė medinę beisbolo lazdą, kurią įvykio metu turėjo A. M. (1 t., b. l. 178-180), ši lazda apžiūrėta 2015 m. spalio 22 d., nustatyta, kad jos ilgis yra 65 cm, storesnio galo skersmuo 47 mm, plonesnio galo – 37 mm (1 t., b. l. 181-184).
A. V. iš karto po įvykio – 2015 m. gegužės 9 d. 16.04 val. – nustatytas 1,70 promilių girtumas (2 t., b. l. 1).
Dėl A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų T. M. atžvilgiu
A. V. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. apie 15 val. Alytaus r., Raitininkų sen., Makniūnų k., šalia Mokyklos g. 38 pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, R. V. ir V. S. akivaizdoje tyčia prikibo prie nukentėjusiojo T. M., be jokios priežasties sudavė T. M. ne mažiau kaip tris smūgius ranka ir kojos keliu į veidą, sudavė tris smūgius ranka į nugaros-šono sritį, vieną kartą kirvio pentimi sudavė į krūtinę, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė T. M. ne mažiau kaip tris smūgius ranka ir kojos keliu į veidą, sudavė tris smūgius ranka į nugaros-šono sritį, vieną kartą kirvio pentimi sudavė į krūtinę, taip nukentėjusiajam T. M. padarė poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame bei dešiniame skruostuose, paviršinius odos nubrozdinimus kairiame skruoste, kaktos kairėje pusėje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame rieše ir sulaužė skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso kairę pusę, dėl to nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą.
Kaltinamasis A. V. prisipažino, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. apie 15 val. Alytaus r., Raitininkų sen., Makniūnų k., šalia Mokyklos g. 38 pastato – parduotuvės tyčia sudavė T. M. ne mažiau kaip tris smūgius ranka ir kojos keliu į veidą, sudavė tris smūgius ranka į nugarą-šoną. Tai, kad A. V. sumušė T. M., parodė ir pats nukentėjusysis, ir kitas kaltinamasis R. V. bei liudytojas J. P.. Nukentėjusiajam T. M. įvykio metu padarytą sužalojimą ir smurtinių A. V. veiksmų apimtį objektyviai patvirtina specialisto L. U. išvada. Būtent dėl A. V. pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam T. M. padarytos specialisto išvadoje nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame bei dešiniame skruostuose, paviršiniai odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kaktos kairėje pusėje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame rieše ir skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso kairėje pusėje lūžimas. Dėl šio lūžimo T. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl teismo medicinos specialistas konstatavo, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaip neįrodytą pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad A. V. sudavė T. M. į krūtinę kirvio pentimi. Tokią aplinkybę nurodė tik pats nukentėjusysis T. M., tačiau kaltinamasis A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiek jo apklausų (2 t., b. l. 8, 9-10, 37-39), tiek parodymų patikrinimo metu (2 t., b. l. 17-25), tiek akistatos su T. M. metu (1 t., b. l. 32-35) nuosekliai neigė tuo metu turėjęs kirvį. Kitas kaltinamasis R. V. taip pat parodė, kad jo brolis kirvio prie parduotuvės neturėjo. Liudytojas J. P. taip pat teisme tvirtino, kad A. V. šio epizodo metu jokio kirvio neturėjo. Paties nukentėjusiojo T. M. parodymai dėl kirvio yra nelogiški ir prieštaringi, jis pats teigė, kad ateidamas į parduotuvę, A. V. kirvio neturėjo, o iš kur jis jį gavo vėliau, nežino ir negali paaiškinti, spėja, kad kirvį atnešė kiti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai dėl kirvio taip pat buvo prieštaringi – 2015 m. gegužės 9 d. T. M. teigė, kad jam buvo suduota kirviu, o jį užpuolę iš viso trys vyrai, 2015 m. liepos 9 d. jis jau neužsiminė apie kirvį ir sakėsi matęs, kad jį mušė A. V., o dėl kitų asmenų nežino (1 t., b. l. 25-27, 30-31). Tai, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, jis nurodė ir protokole-pareiškime policijai, ir pagalbą teikusiems medikams (1 t., b. l. 1, 5). Akistatos su A. V. metu 2015 m. spalio 22 d. jau teigė, kad jį mušė tik A. V. rankomis ir kojomis, smūgio kirviu nenurodė (1 t., b. l. 32-35). Analogiškai jis parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 36-44). Specialisto išvadoje nebuvo konstatuota jokių sužalojimų T. M. krūtinėje. Todėl T. M. parodymai apie smūgio kirvio pentimi jam sudavimą atmestini kaip paneigti kitais bylos duomenimis, ir iš kaltinimo pašalinama faktinė aplinkybė, kad A. V. T. M. kirvio pentimi vieną kartą sudavė į krūtinę.
Kaltinamojo A. V. gynėja prašė kvalifikuoti A. V. padarytą nesunkų sveikatos sužalojimą ne kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių priežasčių, t. y. kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis A. V. taip pat prisipažino smūgius T. M. sudavęs, pykdamas ant jo dėl anksčiau šio sukelto konflikto, o ne iš chuliganiškų paskatų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).
A. V. buvo kaltinamas tyčia prikibęs prie nukentėjusiojo T. M. ir be jokios priežasties sudavęs jam smūgius. Tačiau pats kaltinamasis teigė, kad jis parduotuvėje užkalbino T. M., pykdamas ant nukentėjusiojo už tai, kad tas prieš dvi dienas lentpjūvėje buvo sukėlęs konfliktą, siekdamas išsiaiškinti šio konflikto priežastis, o M. įžūliai atkirtus, jį išsivedė iš parduotuvės į lauką ir ten supykęs pradėjo jį mušti. Tokius savo elgesio motyvus jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 37-39). Kaltinamasis R. V. taip pat patvirtino, kad 2015 m. gegužės 7 d. T. M., girtas atėjęs į lentpjūvę, kibo prie ten buvusių asmenų, R. V. buteliu kelis kartus trenkė į pilvą, sudavė V. S., J. S., keikėsi, dėl tokio jo elgesio A. V. buvo supykęs. Pats nukentėjusysis T. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino buvus tokį konfliktą prieš dvi dienas iki įvykio ir pripažino, kad A. V. dėl ankstesnio incidento ant jo pyko, gal prie parduotuvės jį mušė būtent dėl to.
Teismo vertinimu, tiek asmeninių nesutarimų tarp A. V. ir T. M. buvimas, tiek T. M. išsivedimas į lauką iš parduotuvės, kurioje tuo metu buvo pardavėja G. A. ir kiti pirkėjai (J. P., B. V.), rodo, kad A. V. neturėjo jokių chuliganiškų paskatų sumušti T. M.. Akivaizdu, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo jiems aiškinantis asmeninius santykius, o A. V. neteisėtus veiksmus lėmė jo pyktis dėl prieš dvi dienas lentpjūvėje T. M. sukelto konflikto ir jo smurtingo elgesio. Nors A. V. savo asmeninio pobūdžio nesutarimams su T. M. spręsti pasirinko ir viešą vietą, nėra pagrindo išvadai, kad tuo jis savo veiką pirmiausia nukreipė viešajai tvarkai pažeisti. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmų motyvai, tikslas, jų atlikimo aplinkybės buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet į nukentėjusiojo asmenybę. Todėl A. V. veiksmai nukentėjusiojo T. M. atžvilgiu (smūgių sudavimas ranka ir spyris kojos keliu nukentėjusiajam veidą, nugarą-šoną) pagal tyčios turinį bei kryptingumą ir pasekmes turi būti kvalifikuoti tik kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas nesant kvalifikuojantiems požymiams (chuliganiškoms paskatoms), tai yra veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Pažymėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Jei savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2013, Nr. 2K-335/2014, 2K-484/2014 ir kt.).
Kaip jau nustatyta, kaltinamasis A. V. dienos metu sudavė smūgius T. M. viešoje vietoje – prie parduotuvės, palei pagrindinę kaimo gatvę, kitiems asmenims parduotuvėje tuo metu esant ir bet kada galint į ją ateiti. Šiuo atveju A. V. sukeltas triukšmas mušant T. M. atkreipė pašalinių asmenų dėmesį – liudytojas J. P. parodė jį išgirdęs ir išėjęs iš parduotuvės pažiūrėti, kas dedasi, taip pat R. V. parodė, kad jis iš lentpjūvės atbėgo prie parduotuvės, būtent šį triukšmą išgirdęs, ir atitraukė A. V. nuo T. M.. Pats kaltinamasis patvirtino, kad liovėsi mušti T. M. tik tada, kai atbėgę jį nuo nukentėjusiojo atitraukė brolis ir V. S.. Taigi, iš to galima spręsti, jog kaltinamojo veiksmai truko pakankamai ilgai ir juos nutraukė tik dėl kaltinamojo kelto triukšmo atbėgęs R. V.. Fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kelių žmonių akivaizdoje, sutrikdant normalią jų kasdienę veiklą (darbą, apsipirkinėjimą), neabejotinai keliant jiems išgąstį, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam T. M., pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai mušant kitą asmenį viešoje vietoje, kad ir dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Taigi, A. V. pagrįstai buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje, nes buvo sutrikdytas pašalinių asmenų.
Taip pat pažymėtina, kad neįrodyta kaltinimo aplinkybė, jog abi šias nusikalstamas veikas A. V. padarė, apsvaigęs nuo alkoholio. Tiek pats kaltinamasis, tiek jo brolis R. V. teigė, kad T. M. sumušimo metu A. V. buvo blaivus, tik po šio konflikto jis nusipirko degtinės ir vėliau lentpjūvėje ją gėrė. Įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. tuo metu buvo neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nepateikta. Todėl iš kaltinimo pašalintina ir aplinkybė, kad A. V. nusikalstamas veikas 2015 m. gegužės 9 d. apie 15 val. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Dėl A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos A. M. atžvilgiu
Kaltinamasis A. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. apie 15.30 val. Alytaus r., Raitininkų sen., Makniūnų k., šalia pastato Mokyklos g. 38, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, A. M., T. M., E. G., M. R. akivaizdoje kirviu suraižė A. M. priklausančio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, taip padarė nukentėjusiajam A. M. 100 eurų turtinę žalą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. V. prisipažino 2015 m. gegužės 9 d. apie 15.30 val. Alytaus r. sav., Makniūnų k., šalia pastato Mokyklos g. 38, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu suraižęs A. M. priklausančio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį. Tokius kaltinamojo veiksmus matė ir teisme tą patvirtino nukentėjusysis T. M., liudytojai E. G. ir M. R., tai užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (fotonuotraukose). Pats A. M. neigė matęs šį įvykį.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. atvažiavo prie Makniūnų kaimo parduotuvės ir su savadarbe beisbolo lazda nubėgo į lentpjūvės teritoriją ir pradėjo mušti ten buvusius V.. Jam iš paskos į teritoriją įbėgus dar keturiems pašaliniams asmenims – A. M. draugams ir giminaičiams, A. V. iš patalpos pasiėmė metalinį kirvį. Iš liudytojų G. A., J. P. parodymų matyti, kad A. M. iš paskos į lentpjūvės teritoriją nubėgo dar keturi žmonės, kaip paaiškėjo tyrimo metu – E. G., K. V., M. R., T. M.. G. A. teigė, kad šie visi asmenys nubėgo rėkdami, atrodė agresyviai nusiteikę. Būtent dėl jų sukelto triukšmo ji išėjo iš parduotuvės ir stebėjo veiksmą lentpjūvės teritorijoje, todėl teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos parodymais apie šių asmenų agresyvų nusiteikimą. J. P. teisme tvirtino girdėjęs lentpjūvės teritorijoje triukšmą, riksmus, matęs M. ir M. su beisbolo lazdomis lakstant, taip pat jis patvirtino, kad po M. atvažiavimo prie parduotuvės atvyko dar vienas automobilis, iš kurio išlipę trys nepažįstami asmenys irgi nubėgo į lentpjūvę. Tiek A. V., tiek R. V. teisme paaiškino, kad A. V. kirvį pasiėmė, siekdamas apsiginti nuo užpuolikų ir juos išvyti iš lentpjūvės teritorijos. A. V. teigė, kad įbėgę E. G., K. V., M. R. puolė link kaltinamųjų, bet pamatę, kad šie turi pagalį, du ėjo artyn, o trečias bandė apeiti juos iš šono. Išbėgus su kirviu, atvykėliai vis tiek bandė juos užpulti, apeidami iš nugaros. Vėliau teritorijoje jis pastebėjo ir T. M.. Kaltinamasis R. V. taip pat parodė, kad jį kumščiais puolė E. G., į teritoriją dar buvo įėję K. V., T. M. ir M. R.. Šie liudytojai taip pat neneigė įėję į užtvaru užtvertą lentpjūvės teritoriją. Taigi, kaip matyti, visa situacija – agresyvus ir smurtingas A. M. elgesys, jo draugų ir giminaičių - kaltinamiesiems svetimų ir nepažįstamų asmenų - buvimas lentpjūvės teritorijoje A. V. buvo pagrįstai suvokta kaip grėsminga ir kirvį jis pasiėmė, siekdamas apginti save, brolį bei jų šeimos nuosavybę. Pagal kaltinamųjų parodymus, A. V. išvijus juos už teritorijos ribų, V. ir S. išvedus M., atvykėliai dar grasino ir bandė grįžti į kiemą. Tada A. V. išėjo už užtvaro, kur stovėjo šių automobilis, ir kirviu suraižė jo variklio dangtį.
Teismui nėra pagrindo netikėti tokiais A. V. ir R. V. parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Tuo tarpu nukentėjusiojo T. M. parodymai jau nuo pat tyrimo pradžios buvo prieštaringi, jis stengėsi sumenkinti savo vaidmenį dėl konflikto lentpjūvėje inicijavimo, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, bandė nuslėpti, kad A. M. į lentpjūvę nusinešė savadarbę beisbolo lazdą, teigė, kad A. M. ėjęs tik taikiai pasikalbėti su kaltinamaisiais, nors akivaizdžiai A. M. elgesys – atvažiavimas girto, pusnuogio ir triukšmingas įsibrovimas su medine lazda į lentpjūvės teritoriją, peršokant metalinį vartų užtvarą – tą visiškai paneigia. T. M. teigė, kad K. V. su M. R. atvyko po 5-10 minučių nuo M. atvažiavimo, tačiau tokius parodymus taip pat paneigia liudytojų G. A., J. P., V. S. ir E. G. parodymai, jog šie visi asmenys atvyko vieni paskui kitus beveik tuo pačiu metu. T. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tikrinant jo parodymus vietoje (1 t., b. l. 36-44) patvirtino, kad kaltinamieji jiems liepė pasišalinti iš teritorijos, bet jie neišėjo. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl jie neišėjo iš privačios lentpjūvės teritorijos. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad trauktis iš teritorijos pradėjo tik tada, kai kaltinamieji pradėjo eiti į juos (1 t., b. l. 30-31). Tokiu būdu nepaneigti A. V. parodymai, kad jis, eidamas artyn su kirviu rankoje, siekė išvyti iš teritorijos šiuos asmenis ir atgrasyti juos nuo bandymo vėl įsiveržti į lentpjūvę ir galimai smurtauti. A. V. kirviu perrėžė būtent šį incidentą lentpjūvėje sukėlusio A. M. automobilio variklio dangtį. Kaltinamasis parodė, kad jis taip padarė, nes visiems atvykėliams pasišalinus iš lentpjūvės teritorijos, jis liepė jiems neiti į teritoriją, bet šie vis tiek bandė apeiti juos ir įeiti į lentpjūvę, tik tada A. V. perbrėžė variklio dangtį ir liepė pasiimti automobilį, nes jį sudaužysiąs. Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu šis A. M. automobilis buvo pastatytas visai prie pat įsukimo į lentpjūvės keliuką, taigi visai šalia kaltinamųjų šeimai priklausančios teritorijos. Be to, teismo vertinimu, A. V. atliktas veiksmas – automobilio variklio dangčio perrėžimas kirviu – nelaikytinas vandališku, nes automobilis nebuvo daužomas ar kitaip itin aktyviai niokojamas. Veiksmas nebuvo nei intensyvus, nei ilgai trunkantis, nukreiptas būtent prieš incidentą sukėlusio A. M. turtą, o ne prieš visuomenę apskritai. Buvo sugadintas svetimas turtas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu A. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir šiais veiksmais siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir realiai tą padarė. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad šiuo veiksmu jis siekė tik pagąsdinti nukentėjusiuosius ir su jais atvykusius bei į lentpjūvės teritoriją įbėgusius asmenis, kad šie daugiau į ten nebeitų. Ne dėl šio A. V. veiksmo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes incidentas jau buvo prasidėjęs, A. M. atvykus prie parduotuvės ir triukšmingai nubėgus į lentpjūvės teritoriją su lazda, būtent tęsiantis šiam konfliktui, A. V. ir suraižė automobilį. Todėl nėra jokio pagrindo A. V. padarytą svetimo turto sugadinimą kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes A. V. veiksmus šiuo atveju lėmė jo pyktis dėl A. M. smurtinių veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu ir siekis taip paveikti į lentpjūvės teritoriją įsibrovusius asmenis, kad jie negrįžtų atgal ir nekeltų grėsmės patiems kaltinamiesiems bei jų turtui. Todėl A. V. išteisintinas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. A. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl šio sugadinimo jis patyrė 100 eurų turtinę žalą, analogiškas turtinės žalos dydis nurodytas ir kaltinime. Taigi, tokia sugadinto turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL dydžio, ir A. V. padarytas svetimo turto sugadinimas neužtraukia netgi baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Pastebėtina ir tai, kad A. V. atlygino šią padarytą turtinę žalą A. M., šis pretenzijų kaltinamajam neturi.
Dėl R. V. inkriminuoto BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
Kaltinamasis R. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. apie 15.30 val. lentpjūvės, esančios Alytaus r., Raitininkų sen., Makniūnų k., Mokyklos g. 40, teritorijoje konflikto su A. M. metu tyčia sudavė jam vieną smūgį mediniu pagaliu į veidą, taip dėl nosies kaulų lūžimo, kompleksinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, R. V. parodymus apie jo konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat jo ir kaltinamojo A. V. paaiškinimus, nukentėjusiųjų T. M. ir A. M. parodymus, duotus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bei liudytojų parodymus, daro išvadą, jog R. V. sudavė smūgį rąstelio galu A. M. į veidą ne tyčia, siekdamas padaryti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Taigi, nors šio kaltinamojo veika formaliai ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o aplinkybių, kad savo veiksmais susidariusioje situacijoje R. V. būtų peržengęs būtinosios ginties ribas, nenustatyta.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-212/2009, 2K-59/2010, 2K-205/2010 ir kt.).
Kaip matyti nagrinėjamu atveju iš įvykio aplinkybių, incidentas, sukėlęs nesunkų A. M. sveikatos sutrikdymą, vyko kaltinamojo R. V. šeimai priklausančio lentpjūvės kieme. R. V. nebuvo turėjęs jokių konfliktų su A. M., šį žinojo tik iš matymo. Jokių asmeninių nesutarimų tarp jų nenurodė ir pats nukentėjusysis A. M.. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog R. V. turėjo išankstinę tyčią sužaloti nukentėjusįjį A. M.. Pažymėtina, kad R. V. įvykio metu buvo blaivus, priešingai, nukentėjusiajam A. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. R. V. nedalyvavo jo brolio A. konflikte su T. M., kaip tik jis atbėgęs šį konfliktą nutraukė ir vėl grįžo prie savo darbų lentpjūvėje. Paties A. M., nukentėjusiojo T. M., liudytojų K. V., E. G., M. R. parodymai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent A. M. į lentpjūvės teritoriją atvažiavo sumušti V.. T. M. parodė, kad po konflikto su A. V. jis paskambino draugui A. M. ir pasakė, kad jį sumušė A. V., tada A. atvažiavo prie parduotuvės, būdamas iki pusės nuogas, iš savo automobilio pasiėmė beisbolo lazdą ir jie visi nuėjo į lentpjūvės teritoriją, pirmas ėjo M.. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, kad A. M. atvyko jo paprašytas padėti išsiaiškinti, kodėl buvo sumuštas. Iš bylos duomenų matyti, kad T. M. reikalo aiškintis, kodėl jis buvo sumuštas, nebuvo – jis žinojo, kad A. V. ant jo pyksta dėl prieš dvi dienas buvusio konflikto. Taigi, teismas tokį A. M. skubų pasikvietimą į pagalbą vertina tik kaip T. M. ir A. M. siekį atkeršyti A. V.. Pažymėtina, kad A. M. iš namų išvažiavo labai skubiai, net neapsirengęs, kaip nurodė liudytojas K. V., įpykęs, „labai stroinas“, nusiteikęs agresyviai. Liudytojas E. G. taip pat patvirtino, kad A. M. po pokalbio telefonu sakė, kad reikia ginti mušamą T. M., buvo piktai nusiteikęs, susierzinęs, jis prie parduotuvės iššoko iš važiuojančio automobilio ir nubėgo link lentpjūvės. Tai, kad A. M. neadekvatus elgesys sukėlė nerimą jau jo paties artimiesiems, patvirtino liudytojų K. V. ir M. R. parodymai – M. R. teigė, kad A. M. motina pasiuntė juos pažiūrėti, ko A. išvažiavo, K. V. taip pat parodė iš A. M. elgesio supratęs, kad kažkas bus, todėl nutaręs važiuoti paskui jį. Nors pats A. M. ir kitas nukentėjusysis T. M. teigė, kad M. ėjęs taikiai išsiaiškinti su A. V., tą paneigia ne tik jau pirmiau nurodyti liudytojų parodymai apie jo pyktį, staigų nuvykimą, bet ir tai, kad A. M. į lentpjūvės teritoriją įbėgo su savadarbe beisbolo lazda, kaip parodė kaltinamasis R. V., peršokdamas vartų užtvarą. Liudytoja G. A. taip pat patvirtino, kad A. M. ir su juo atvykę asmenys prie parduotuvės privažiavo greitai, garsiai trinksėjo durelėmis, nubėgo rėkdami link lentpjūvės. Būtent toks jos girdėtas triukšmas ir paskatino G. A. išeiti iš parduotuvės žiūrėti, kas vyksta. Kaltinamasis R. V. taip pat nurodė, kad išgirdo padangų čiuožimą prie parduotuvės. Visi šie duomenys rodo, kad A. M. atvyko nusiteikęs labai agresyviai.
Kaltinamasis R. V. parodė, kad A. M. su rankoje pakelta lazda bėgo link lentpjūvės buitinių patalpų, kuriose buvo A. V., J. S. ir V. S., tada R. V. pradėjęs šaukti, kad atbėga su lazdomis ir taip pat bėgęs link patalpų, kuriose buvo brolis, ir tada M. puolęs jį mušti, sudavęs kelis smūgius, o paskui, išbėgus iš patalpų A. V., A. M. puolė mušti ir šį. Kaltinamojo R. V. parodymais teismui nėra pagrindo abejoti, jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, juos patvirtino ir kaltinamasis A. V., ir liudytojas V. S., tuo metu buvęs lentpjūvėje. Liudytojas V. S. parodė matęs pirmą įbėgant į teritoriją M. su lazda ir pradedant mušti R. V., paskui iš patalpos išbėgant A. V. ir pradedant gintis nuo A. M.. Liudytojo V. S. parodymai taip pat buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kai jis nurodė, kad A. M. pribėgęs su beisbolo lazda rankoje po kiemą vaikėsi R. V., norėjo šiam suduoti. Teisme jis parodė, kad A. M. kirto R. V. lazda. A. V. taip pat nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad A. M. lazda sudavė smūgius R. V., šis dengėsi rankomis, todėl jam kliuvo į rankas, šoną, nugarą. Tai, kad R. V. buvo padaryti sumušimai, patvirtina ir specialisto išvada. Liudytojai G. A. ir J. P. konfliktą stebėjo, stovėdami atokiau, todėl negalėjo tiksliai nurodyti nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų ar liudytojų V., G. ir R. veiksmų, tik abu teigė matę po teritoriją lakstant ir kaltinamuosius, ir nukentėjusiuosius, teigė, kad visi mušėsi. G. A. nurodė, kad jai susidarė įspūdis, jog atvykėliai nubėgę užpuolė buvusius lentpjūvėje. Nukentėjusiųjų T. M. ir A. M. parodymais teismas netiki, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenis, be to, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. A. M. teigė, kad vos jam įėjus į lentpjūvės teritoriją, iš pastato išbėgo abu V. ir V. S., nieko nesakę, iškart puolė, o M. numetė turėtą lazdą, niekam smūgių nesudavė, paskui R. V. iškart užsimojo gal poros metrų pagaliu, kurį pasiėmė išbėgdamas pro duris, be to, teigė, kad smūgis jam buvo suduotas į veidą iš viršaus lazdos šonu. Tačiau tiek abu kaltinamieji paneigė tokius jo parodymus, tiek juos paneigė liudytojas V. S., patvirtinęs, kad M. sudavė smūgius R. V., nurodęs, kad atbėgant M., R. V. nebuvo buitinėse patalpose, kad gynėsi nuo M. rankomis, tik vėliau, M. šokant prieš jį su beisbolo lazda, paėmęs apie 3 m ilgio pagalį ir juo nukirtęs M.. Šis liudytojas, taip pat abu kaltinamieji, liudytojas E. G. parodė, kad R. V. turėtu rąsteliu užsimoti iš viršaus negalima dėl rąstelio dydžio ir svorio.
Nukentėjusiojo A. M. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, jis stengėsi kuo labiau sumenkinti savo aktyvų ir agresyvų vaidmenį konflikte, ikiteisminio tyrimo metu jis, kaip ir kitas nukentėjusysis T. M., bandė nuslėpti turėjęs savadarbę beisbolo lazdą. Dėl T. M. parodymų vertinimo teismas jau pirmiau nurodė, kad jie yra subjektyvūs ir nepatikimi, todėl jai remtis nėra pagrindo. Šis nukentėjusysis irgi aiškino, kad R. V. išėjo iš to paties pastato, kaip ir A. V., iškart pasiėmė lazdą, o A. V. jau turėjo rankose kirvį. T. M. aiškino, kad R. V. smūgius rąsteliu sudavė, paėmęs jį palei galą, tačiau tą paneigė jau nurodyti kaltinamųjų, liudytojų S. ir G. parodymai apie rąstelio svorį ir galimybę jį pakelti. T. M., kaip ir M., teigė, kad pastarasis ranka blokavo pirmą smūgį rąsteliu. Tačiau, pastebėtina, A. M. medicininės apžiūros metu jokie sužalojimai rankoje jam nebuvo nustatyti, nors pagal užduotį atlikti tyrimą buvo nurodyti smūgiai į įvairias kūno vietas. Taigi, nėra pagrindo tikėti ir nukentėjusiojo A. M. aiškinimu, kad sužalojimas rankoje nenustatytas, nes jis tuo nesiskundė. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai, kad A. M. nesudavė smūgių V., paneigti nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliais ir detaliais kaltinamųjų bei liudytojo V. S. parodymais. Liudytojas K. V. taip pat davė prieštaringus parodymus, tiek pasakodamas apie tai, kas jį atvežė į įvykio vietą, tiek apie paties lentpjūvės teritorijoje vykusio konflikto aplinkybes, teigė į lentpjūvę atvykęs vėliau, kai M. jau gulėjo ant žemės. Panašiai aiškino ir kartu su juo atvykęs M. R., tačiau tiek kaltinamieji, tik liudytojai G. A., J. P., V. S. teigė, kad visi atvykęs asmenys jau buvo teritorijoje, M. puolant V.. T. M. parodė, kad jis kartu su E. G. ir A. M. nuėjo į lentpjūvę. K. V. nurodytos aplinkybės, kad jam atėjus, M. gulėjo ant žemės, o vienas iš prie jo stovėjusių asmenų, mindė nukentėjusiojo galvą, nepatvirtino daugiau nė vienas iš situaciją mačiusių asmenų, E. G. tą netgi paneigė. Taigi, šio liudytojo parodymai yra ypač prieštaringi ir visiškai nepatikimi, todėl teismas jais nesiremia.
Taigi, tokie nustatyti nukentėjusiojo veiksmai, kai jis su lazda užpuolė R. V., sudavė jam smūgius ir jį vaikėsi po lentpjūvės teritoriją, siekdamas sumušti, taip pat puolė mušti iš patalpų išbėgusį A. V., veikė puolamai, naudodamas specialiai atsineštą ir muštynėms pritaikytą įrankį, įvykusioje situacijoje negali būti pateisinami ir yra pripažįstami neadekvačiais, pavojingais ir provokuojančiais veiksmais. R. V., suvokdamas, kad gresia realus ir akivaizdus pavojus jo sveikatai, turėjo teisę priešintis tokiems neadekvatiems ir pavojingiems A. M. veiksmams. Byloje pagal kaltinamųjų parodymus nustatyta, kad jie bandė atimti iš A. M. lazdą, spausdami užpuoliką prie automobilių, tačiau A. M. nuo jų išsisuko, pabėgdamas, kaip nurodė R. V., palei automobilius kelis metrus atgal. R. V. parodė jį vijęsis, norėdamas atimti lazdą, tačiau A. M. sustojo, apsisuko ir vėl jį puolė su iškelta rankoje lazda. Nors prokuroro manymu, tai reiškia, kad R. V. nenutraukė muštynių, o taip jas pratęsė ir pats puolė A. M., teismo vertinimu, R. V. tokioje situacijoje nesielgė puolamai. Jis, lyginant su A. M., buvo beginklis, buvo užpultas jo šeimai priklausančioje teritorijoje, kurioje buvo ir jų turtas, o agresyvūs A. M. veiksmai, siekiant suduoti smūgius lazda, kėlė grėsmę tiek kaltinamųjų sveikatai, tiek jų turtui – automobiliams ir kt. A. M. buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai, todėl kaltinamojo siekis atimti iš jo lazdą arba bent jau išvyti užpuoliką iš savo teritorijos visiškai pateisinamas ir logiškas. Nenustatyta, kad vydamasis kelis metrus A. M., R. V. būtų šiam sudavęs smūgius. Tuo tarpu A. M. nebėgo iš lentpjūvės teritorijos, o apsisukęs vėl puolė R. V.. Kaip patvirtino abu kaltinamieji, M. vėl lazda siekė suduoti smūgius atsitraukusiam R. V., ir tik tada šis pagriebė pirmą pasitaikiusį savigynai tinkantį daiktą – rąstelį, nes A. M., turinčio savadarbę beisbolo lazdą, ir R. V., neturinčio jokių įrankių ar priemonių, kurias jis galėtų naudoti, jėgos nebuvo lygiavertės. Nenustatyta, kad su rąsteliu R. V. būtų puolęs A. M.. Pats kaltinamasis teigė, kad pasiėmęs rąstelį, jis žengė į šoną, o ne link nukentėjusiojo. Pastebėtina, kad R. V. yra ir smulkesnio kūno sudėjimo nei A. M.. Įvertinus tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymus apie šį rąstelį, matyti, kad jis nepritaikytas ir netgi neparankus puolimui – 3 m ilgio, sunkus (A. V. parodė, kad jis kirvį pasiėmė todėl, kad rąstelis, kurį irgi norėjo griebti, jam, esančiam žymiai stipresnio kūno sudėjimo nei R. V., buvo per sunkus, analogiškai nurodė liudytojas E. G., teigęs, kad rąstą pakelti būtų labai nepatogu ir sunku, ir liudytojas V. S., teigęs, kad rąstelis turėjo sverti bent 15 kg, juo užsimoti ir iš viršaus suduoti neįmanoma). Taigi, akivaizdu, kad toks daiktas buvo tinkamas ne puolimui, o būtent gynybai. R. V. ir teigė, kad juo norėjo blokuoti A. M. suduodamus smūgius lazda. Iš tolesnių pagal kaltinamųjų parodymus nustatytų R. V. veiksmų taip pat negalima teigti, kad jis tyčia sudavė smūgį A. M. į veidą šiuo rąsteliu. Tiek pats R. V. nuo pat pradžių nuosekliai teigė, tiek parodė A. V., kad A. M. puolant ir kluptelint ar pasilenkiant, o R. V. tuo pat metu keliant rąstelį, kad galėtų blokuoti jau lazda užsimojusio A. M. smūgį, rąstelio galas atsitrenkė A. M. į veidą. Specialistas savo išvadoje taip pat nepaneigė tokio A. M. nustatyto sužalojimo mechanizmo galimybės, konstatuodamas, kad A. M. sužalojimai veide galėjo gautis tiek jam pačiam judant ir atsitrenkiant į keliamo rąstelio galą, tiek ir pačiu rąsteliu smogiant jam į veidą (1 t., b. 1. 129-130, 133-134). Taip pat nepaneigti kaltinamųjų parodymai, kad rąsteliu R. V. smūgio A. M. nesudavė, o tik kėlė šį rąstelį atremti A. M. smūgiui beisbolo lazda. Liudytojas V. S. nurodė, kad R. V. rąsteliu neužsimojo, o jį kažkaip stūmė. Jis teisme taip pat teigė, kad prieš R. V. paimant rąstelį, M. prieš jį šoko su beisbolo lazda. Kad pastarasis tuo metu turėjo beisbolo lazdą, nuosekliai tvirtino ir abu kaltinamieji. Teismas, remdamasis kaltinamųjų ir liudytojų V. S. bei E. G. parodymais apie rąstelio gabaritus, svorį, daro išvadą, kad A. M. teiginiai, jog jam R. V. sudavė rąsteliu į veidą, užsimodamas juo iš viršaus, nepagrįsti ir neįrodyti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad R. V. nesigynė nuo A. M., o jį puolė, nes duomenų, kad R. V. ruošėsi panaudoti smurtą, nėra, o rąstelį jis panaudojo tik būdamas netikėtai A. M. užpultas, ir šis kėsinimasis nebuvo praradęs savo pavojingumo ir puolimas dar nebuvo atremtas ar žinomai pasibaigęs, nes A. M. tęsė savo smurtinius veiksmus iki nukrito nuo į veidą gauto smūgio rąsteliu, R. V. jį keliant. Tai, kad R. V. neturėjo ketinimų muštis ar tęsti konfliktą, rodo ir tai, kad atvykusiems asmenims atsitraukus ir lentpjūvės teritorijos, jis atgal parsivedė brolį A. V., vijusį atvykėlius tolyn, ir viską užrakinęs, liepė broliui ir kitiems kartu buvusiems asmenims vykti namo bei išvyko pats, bijodamas, kaip nurodė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kad gali grįžti daugiau asmenų ir toliau sukelti muštynes.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo kėsinimasis į kaltinamojo ir jo brolio sveikatą buvo pavojingas, realus, jau prasidėjęs ir akivaizdus, o kadangi viskas įvyko greitai, spontaniškai, tai R. V. turėjo teisę gintis – duoti atkirtį besikėsinančiajam, todėl sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai. Rąstelio naudojimas atremti užpuoliko smūgius beisbolo lazda nėra neadekvati ar neproporcinga gynybos priemonė, ji atitiko užpuolimo pobūdį ir pavojingumą. Todėl R. V. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį negalima, nes nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pripažintina, kad kaltinamasis R. V. negali atsakyti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, kadangi egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę A. V., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Nors A. V. buvo kaltinamas, nusikaltęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėję įtakos nusikaltimų padarymui, nebuvo įrodyta, kad T. M. jis sumušė ir viešąją tvarką pažeidė, būdamas neblaivus. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu atsisakė kaltinimo A. V. T. M. sumušimo metu buvus apsvaigusiu nuo alkoholio. Taigi, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 48), du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (2 t., b. l. 46-47). Jis į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichikos ar priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., b. l. 45), dirba pagal verslo liudijimą (2 t., b. l. 49). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Raitininkų seniūnijos seniūno A. L. charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 189). A. V. už T. M. gydymą atlygino Valstybinei ligonių kasai 108,16 Eur (2 t., b. l. 190). Nukentėjusysis T. M. teismui pateikė prašymą, nurodydamas, kad jam A. V. visiškai atlygino turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 1000 Eur, todėl jis jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi. A. V. jo atsiprašė, abu susitaikė, prašo bylą dalyje dėl T. M. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų nutraukti (2 t., b. l. 191). Nukentėjusysis A. M. taip pat teismui pateikė prašymą, nurodydamas, kad jam A. V. visiškai atlygino turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 350 Eur, todėl jis jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi, jam pareikšto civilinio ieškinio atsisako. A. V. jo atsiprašė, abu susitaikė, prašo bylą dalyje dėl jo atžvilgiu A. V. padarytos nusikalstamos veikos nutraukti (2 t., b. l. 192). Anksčiau A. V. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Taigi, nesant neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jam visiškai pripažinus kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo noru atlyginus abiems nukentėjusiesiems padarytą žalą, susitaikius su nukentėjusiuoju T. M., atsiprašius tiek jo, tiek A. M., kurio turtą jis sugadino, atsižvelgiant ir į prokuroro poziciją dėl bylos šio kaltinamojo atžvilgiu nutraukimo, teismui yra pagrindo manyti, kad A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas mano, kad kaltinamasis A. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).
Kardomosios priemonės A. V. ir R. V. – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 156-156, 167), prašydamas iš A. V. priteisti 100 eurų turtinei ir 250 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš R. V. priteisti 1311 eurų turtinei ir 3050 neturtinei žalai atlyginti. A. V. atlygino jo padarytą turtinę ir neturtinę žalą A. M..
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė A. V. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl nukentėjusiųjų T. M. ir A. M. gydymo patyrė 875,35 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 152-159). Prieduose nurodyta, kad dėl T. M. gydymo patirta 108,16 Eur turtinė žala, dėl A. M. gydymo patirta 767,19 Eur turtinė žala. A. V. už T. M. gydymą atlygino Valstybinei ligonių kasai 108,16 Eur (2 t., b. l. 190).
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. V. ir R. V. priteisti 218,30 Eur turtinės žalos, padarytos dėl A. M. priskaičiuotos ir išmokėtos tokio dydžio ligos pašalpos už jo laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 26 d., atlyginimo (2 t., b. l. 123-128).
BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Kita vertus, BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidų atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajam A. M. priskaičiuotos ir išmokėtos ligos pašalpos bei nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėtais.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis A. M. prašė priteisti jam iš kaltinamųjų turėtas išlaidas advokato Artūro Kuzmos pagalbai apmokėti, pateikė pinigų priėmimo kvitą, jog advokatui A. Kuzmai sumokėjo 200 eurų (2 t., b. l. 166). Bylos nagrinėjimo metu jis atsisakė turtinių pretenzijų kaltinamajam A. V.. Teismui bylą dalyje dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo kaltinamojo R. V. atžvilgiu nutraukiant dėlto, kad nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis nuo nukentėjusiojo A. M. veiksmų, nėra pagrindo šio nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš R. V., todėl jo prašymas dėl 200 Eur priteisimo atmestinas (BPK 104 straipsnio 2 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje pagal kvitą B 2015 m. gruodžio 8 d. serija AVPK Nr. 000437 saugoma savadarbė beisbolo lazda sunaikintina kaip menkavertė, kirvukas, saugomas pagal kvitą B 2015 m. spalio 19 d. serija AVPK Nr. 000201, grąžintinas A. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. dėl Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos 2015 m. gegužės 9 d. 15.00 val.) numatytų nusikalstamų veikų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. M., ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.
A. V. dėl Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos 2015 m. gegužės 9 d. 15.30 val.) numatytos nusikalstamos veikos išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. V. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai.
Kardomąsias priemones A. V. ir R. V. – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinį ieškinį bei nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.
A. M. prašymą dėl 200 Eur proceso išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje saugomą savadarbę beisbolo lazdą sunaikinti, kirvuką grąžinti A. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.