Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tyrėjos pareigas; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Įsakymu Tarnybos direktorius pripažino, kad ji, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Teigia, kad ji Tarnyboje dirbo nuo 2008 metų. Pareiškėjos atžvilgiu atsakovas iniciavo bei atliko itin daug tarnybinių patikrinimų, ėmė vertinti jos veiklą neigiamai, skyrė jai daug tarnybinių nuobaudų (Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymais). Tarp šalių vyksta aštuoni teisminiai procesai. 2020 m. darbdavys pareiškėjos atžvilgiu iniciavo ir ikiteisminį tyrimą, kuris šiuo metu atliekamas paties darbdavio. Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 ji nušalinta nuo pareigų nuo 2020 m. birželio 5 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos. Laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu Tarnyba išdavė pareiškėjai siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę (toliau – ir SME). Taip pat laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu Tarnyba organizavo jos veiklos už 2019 m. vertinimą ir kvietė ją atvykti į 2020 m. liepos 28 d. vykusį Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) posėdį. 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos R. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. 04-17-1-8872 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja neveikimu šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams ir padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus: 1) R. B., žinodama apie vykdomą kasmetinę vertinimo procedūrą – viršininko E. S. 2020 m. kovo 2 d. vertinimo išvadoje Nr. 04/11-1-1-2404 (toliau – Vertinimo išvada) įrašytą 2019 m. kasmetinį tarnybinės veiklos nepatenkinamą vertinimą (antrą kartą iš eilės) ir pateiktą motyvuotą siūlymą – atleisti pareigūnę iš vidaus tarnybos bei žinodama, kad jos tarnybinė veikla bus vertinama 2020 m. liepos 28 d. 13:00 val., tyčia neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį. Dėl tokio neteisėto veiksmo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą. Tarnyba nebegalėjo toliau tęsti ir baigti tikrinamos pareigūnės 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo procedūros per greičiausią laiką, išnykus svarbioms priežastims (2020-06-04 pasibaigus tikrinamos pareigūnės nedarbingumui ir mokymosi sesijai Vilniaus kolegijoje), ir įvertinti tikrinamos pareigūnės 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 2) be to, tikrinama pareigūnė – tyrėja R. B., gavusi Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. siuntimą Nr. 25/17-3-9019 atlikti specializuotą medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareigūnės sveikatos būklės tinkamumo tarnybai nustatymo, per 60 kalendorinių dienų siuntimo galiojimo laikotarpį, nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., tyčia neatvyko į CMEK atlikti SME dėl tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skilčiai ir neužsiregistravo vėlesniam sveikatos medicininiam patikrinimui. Dėl tokio neteisėto neveikimo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – buvo pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą; Tarnybai (darbdaviui) sutrukdyta įsitikinti, ar tikrinama pareigūnė dėl savo sveikatos būklės gali toliau tęsti tarnybą vidaus tarnyboje ir gali toliau eiti tyrėjos pareigas.

Pareiškėja nurodo, kad dar iki nuobaudos taikymo ji labai dažnai darbe jautėsi terorizuojama, patyrė darbdavio psichologinį smurtą, kuris ypač suintensyvėjo, kuomet, darbdavio įsitikinimu, 2019 m. balandžio mėnesį ji pagal Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pranešė apie galimus pažeidimus Tarnyboje, bei, darbdavio nuomone, bendravo su žiniasklaida apie tai. Po šių įvykių pareiškėja buvo pažeminta pareigose ir perkelta dirbti į Kauną. Kaune jai pretenzijų dėl vykdomų pareigų niekas neturėjo, tačiau staiga, tikėtina, po Tarnybos vadovybės nurodymo, tiesioginio pareiškėjos viršininko elgesys jos atžvilgiu labai pasikeitė, jos veikla buvo įvertinta neigiamai ir pasiūlyta ją atleisti iš tarnybos. Apie tokią išvadą ir siūlymą Pareiškėjai buvo pranešta 2020 m. kovo 2 d. Dėl tos dienos Darbdavio atstovų elgesio pareiškėja pasijuto blogai, atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, ji buvo išvežta į ligoninę. Nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja buvo nedarbinga.

Pareiškėja paaiškina, jog niekada nevengė priimti jokių Tarnybos jai įteikiamų dokumentų, tačiau dėl itin įtemptų santykių ir atsakovo atstovų manipuliavimo situacija, jos pasikeitusio teisinio statuso (laikino nušalinimo nuo pareigų), įvairių jos asmeninio gyvenimo aplinkybių, ji ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodžiusi darbdaviui, jog jai priimtiniausias būdas gauti dokumentus – elektroniniu paštu. Atsakovui ši aplinkybė ir jos pasirinktas dokumentų įteikimo būdas neabejotinai buvo žinomas, taigi nebuvo jokios būtinybės ir poreikio vykti pas ją namo, pas jos artimuosius, kaimynus, atakuoti skambučiais ar ją „gaudyti“ teismuose, Išvadoje deklaruojant siekį įteikti dokumentus.

Teigia, kad veiksmų (neveikimo), kurie darbdavio pripažinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarymo laikotarpiu ji buvo laikinai nušalinta nuo pareigų ir nedirbo, todėl neturėjo imperatyvios pareigos veikti atitinkamu darbdavio reikalaujamu būdu. Pažymi, kad Tarnyba priėmė sprendimą siųsti ją į CMEK atlikti SME tą pačią dieną, kai buvo priimtas įsakymas dėl jos nušalinimo nuo pareigų. Į 2020 m. liepos 28 d. Vertinimo komisijos posėdį Tarnyba kvietė pareiškėją atvykti 2020 m. birželio 29 d. pranešimu Nr. 1/17-3- 1913, tuo metu ir paties posėdžio metu ji buvo laikinai nušalinta nuo pareigų. Tvirtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų įstaigos vadovui teismo nutartimi nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui duoti siuntimą į CMEK. Nors nurodoma, kad ji pažeidė Pareigūnų privalomų periodinių patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 (toliau - Profilaktinių patikrinimų tvarkos aprašas) 14.1 punktą, numatantį, kad pareigūnas privalo pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nurodytu laiku, jos profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas nustatyta tvarka 2019 metų rugsėjo mėnesį. Tačiau ji buvo siunčiama atlikti ne profilaktinį sveikatos patikrinimą, o specializuotą medicininę ekspertizę, kurios atlikimą reglamentuoja visiškai kitas teisės aktas, t. y. Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1V-299.

Pareiškėja teigia, kad įtarimus dėl jos sveikatos darbdaviui sukėlė jos ilgas nedarbingumas bei psichologės K. P. pateikta 2020 m. birželio 4 d. pažyma Nr. S0604 „Dėl R. B. psichologinės charakteristikos“, tačiau ji niekada nebuvo supažindinta su jokia psichologine charakteristika, todėl jai nėra žinomos minėtos psichologės pažymos surašymo aplinkybės. Siuntimas atlikti jos SME buvo išduotas, nes ji buvo nedarbinga 2019 m. keturis mėnesius, o 2020 m. tris mėnesius, tačiau 2019 m. rudenį atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas patvirtino, kad ji tinkama eiti pareigas, todėl 2019 m. buvęs pareiškėjos nedarbingumo laikotarpis prarado aktualumą, nes po jo buvo patvirtinta, kad jos sveikata leidžia jai toliau dirbti tarnyboje. Dėl šios priežasties teigia, siųsdamas pareiškėją atlikti SME į CMEK, darbdavys nebegalėjo vadovautis aplinkybe, kad pareiškėja buvo nedarbinga keturis mėnesius 2019 m.

Pareiškėja mano, kad Išvadoje neteisingai konstatuota jos kaltė, nes darbdaviui buvo žinomi motyvai, kodėl ji neketina dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, taip pat neketina vykti į CMEK atlikti medicininės ekspertizės, t. y. ji buvo įsitikinusi, kad tokios pareigos neturi laikino jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Išvadoje ir Įsakyme jos neva padaryti tarnybiniai nusižengimai nepagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs. Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neadekvati ir neproporcinga neva padarytiems tarnybiniams nusižengimams. Mano, kad Išvadoje nurodomi jos tarnybiniai nusižengimai išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlę realių neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į jos kaltės nebuvimą vertintini kaip mažareikšmiai, už kuriuos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos paskyrimas yra neproporcingas. Nors Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjai per pastaruosius dvejus metus taikytos tarnybinės nuobaudos, tačiau neatsižvelgiama į aplinkybę, kad visos šios nuobaudos yra apskųstos teismams ir jų pagrįstumas bei teisėtumas teismų nėra konstatuoti, nes bylos nėra pasibaigusios įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.