Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir A. U. paskirta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, neatilikta pagal 2013-12-06 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės paskirtos pagal 2013-06-06 Visagino miesto apylinkės teismo bei 2013-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas A. U. sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016-11-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017-02-02.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. U. nuteistas už tai, kad 2016-10-13 apie 14.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro Gastroenterologijos skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) užėjo į (duomenys neskelbtini) palatą, kurioje neturėjo jokio teisėto pagrindo būti, kur iš mažamečio J. A. pasikėsino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI P8 LITTE – 230 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes į palatą sugrįžo mažamečio J. A. motina A. A. ir minėtą telefoną atėmė, po ko pastarasis iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu A. U. įsibrovė į patalpą ir pasikėsino pagrobti svetimą 230 eurų vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.

5. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. U. bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė nuteistajam A. U. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

5.1. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. U. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje teistas už analogiškas veikas, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be to, būdamas paleistas lygtinai iš pataisos namų, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo, teismų skirtos švelnesnės bausmės bei lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, amnestijos įstatymo taikymas apeliantui įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto.

5.2. Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. U. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam A. U. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė A. U. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

6. Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai apelianto norą gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti, gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau tai nėra pakankama vada taikyti jo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę ar paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

7. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. U. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 23,16 Eur susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ginant A. U., atlyginimo. Apygardos teismas pažymi, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo apelianto valios. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.