Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovės UAB „Vimada“ atstovė advokatė nurodė, kad pagal rangos darbų sutartį su atsakove ieškovė atliko darbus nurodytame objekte, ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktus bei sąskaitas – faktūras. Šie dokumentai buvo išsiųsti atsakovei el. paštu sutarties preambulės 4 p. nurodytų atsakingų asmenų I. ir R. adresais. Atsakovė jų ieškovei negrąžino ir pretenzijų dėl darbų nustatyta tvarka atlikimo nepareiškė, bet nereagavo į reikalavimus dėl apmokėjimo. Be to, šiuos dokumentus ieškovė deklaravo apskaitos sistemoje, kurioje nėra duomenų, jog atsakovė būtų juos ginčijusi, neįtraukusi ir pan. Vis netikslumai dokumentuose ( dėl darbų objekto adreso, dėl įteikimo ir pan. ) yra nereikšmingi, nes darbų atlikimo faktą atsakovė pripažino. Vėliau atsakovė net sumokėjo 1000 Eur sumą. Kadangi mokėjime paskirtis nenurodyta, pagal bendrąsias taisykles jis laikomas mokėjimu už ankstesnę sąskaitą, t. y. už (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal teisės aktų reikalavimus PVM turi mokėti atsakovė, bet jokių duomenų apie tai nėra, todėl PVM valstybei sumokės ieškovė. Jei PVM sumokėtų atsakovė, jo priteisti ieškovei nereikėtų. Gi dabartinėje situacijoje ieškovė reikalauja 25405 Eur sumos sau, o likusios dalies – kaip privalomo sumokėti PVM valstybei, kurį įsipareigoja sumokėti pati už atsakovę. Dėl to ieškovės procesiniuose dokumentuose buvo padaryta klaida – pagal vieną sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) reikalaujama 3295 Eur sumos ( t. y. be PVM ), nors reikėjo prašyti 3986,95 Eur sumos ( t. y. su PVM ). Tokia praktika taikoma ir teismų, pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-269-569/2023.

Atliktų darbų trūkumų ieškovė nešalino, nes ( kaip numatyta sutarties 4.3 p. ) pretenzijos negavo, o apie 2025-06-20 atsakovės pretenziją nežino. Nesutikimo su ieškiniu argumentus atsakovės atstovas paneigė savo baigiamojoje kalboje, kurioje pripažino darbų atlikimą. Prašo ( faktiškai, nepriklausomai nuo teisėjo pasiūlytos netikslios formuluotės ) ieškinį tenkinti, priteisiant iš atsakovės 29530,05 Eur skolą ( t. y. 24405 Eur sumą ir PVM ), 299,69 Eur delspinigius, 11,15 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos CK taisykles atliktų darbų aktus turi pasirašyti abi pusės; jei viena pusė atsisako, kita pasirašo vienasmeniškai. Ieškovės pateiktų aktų nei pati ieškovė, nei atsakovė nepasirašė; neteisingai nurodytas darbų adresas; dokumentai siųsti neįgaliotiems asmenims. Visuma šių aplinkybių rodo chaosą. Įrodymų, kad sąskaitos būtų įtrauktos į apskaitos sistemą, nėra. Todėl reikalaudama apmokėti ieškovė elgiasi nesąžiningai. Toks pat jos elgesys yra ir reikalaujant sumų su PVM, nes joks teisės aktas nenumato pareigos PVM mokėti ne valstybei ir negalima už tai reikalauti palūkanų. Todėl būtų galima ieškovei priteisti nebent skolą pagal mažesnę sąskaitą ( kurioje darbų adresas nurodytas teisingai ) be PVM, išskaičiavus sumokėtą 1000 Eur sumą. Prašo ieškinį atmesti.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Vimada“ ( rangovė ) ir atsakovė UAB „Nuova Capital“ ( užsakovė ) 2024-11-22 sudarė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti rangos darbus nurodytus sutarties specialiosios dalies 7 p., o atsakovė pagal 11 p. įsipareigojo apmokėti per 14 kalendorinių dienų po atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto patvirtinimo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Ieškovė su atsakove 2025-03-17 papildomu susitarimu prie 2024-11-22 sutarties susitarė dėl papildomų rangos darbų atlikimo, kurie nebuvo numatyti pagrindinėje šalių sutartyje; ieškovė įsipareigojo visus darbus pabaigti iki 2025-04-07. Ieškovė pagal 2025 m. kovo mėn. ir 2025 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2025-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini) – 22110 Eur ( 26753,10 Eur su PVM ) ir 2025-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3295 Eur ( 3986,95 Eur su PVM ); bendrai 25405 Eur ( 30740,05 Eur su PVM ) sumai. Ieškovė 2025-05-23 siuntė atsakovei el. paštu 2025-05-21 raginimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau atsakovė neatsiskaitė ( taip nurodoma ieškinyje ).

Atnaujinus bylos nagrinėjimą papildomai pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė jai 2025-07-02 sumokėjo 1000 Eur; mokėjimo paskirtyje jokie papildomi duomenys nenurodomi.

Rangos sutartimi viena šalis ( rangovas ) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies ( užsakovo ) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti ( Lietuvos CK 6.644 str. 1 d. ). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ( Lietuvos CK 6.38 str. 1 d. ). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ( Lietuvos CK 6.256 str. 1 d. ). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( Lietuvos CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str. ). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos ( Lietuvos CK 6.63 str. 1 d. ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas ( Lietuvos CK 6.59 str. ).

Byloje pateikti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė – atsakovei atliko sutartyje numatytus darbus, už kuriuos išrašė darbų atlikimo aktus bei 2025-04-09 ir 2025-04-25 el. laiškais išsiuntė apmokėjimui sąskaitas. 2025-05-21 raginimu, kurį atsakovei išsiuntė tos pačios dienos el. laišku, ieškovės vadovas ragino sumokėti 25405 Eur įsiskolinimą, tačiau ( dėl to ginčo nėra ) iki šiol sumokėta tik 1000 Eur.

Nors atsakovė dar reikšdama 2025-06-20 prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl netinkamai atliktų darbų defektų, viso proceso eigoje ji dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ( dėl atliktų darbų kokybės, atsiskaitymo sąlygų ir pan. ) ar jų dydžio ( nes 2025-05-21 raginime skolos suma yra 25405 Eur, kaip nurodyta teismo 2025-08-05 sprendime už akių ) nei pačiuose prieštaravimuose ( kai tai nebūtina pagal Lietuvos CPK 439 str. 2 d. ), nei pagal ieškovės 2025-07-07 ieškinį ( kai tai privaloma pagal Lietuvos CPK 142 str. ), nei pateikdama 2025-08-27 pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ( kai tai privaloma pagal Lietuvos CPK 287 str. 2 d. ) argumentų nenurodė ir jokių 2025-06-20 prieštaravimuose nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl teismo posėdyje 2025-10-22 atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos CPK 181 str. 1 d. taisyklėmis ir dėl jų iš esmės teismas nepasisako. Tik trumpai pažymima, jog šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad dėl darbų kokybės ginčas kilo ne per šalių sutartyje nustatytus terminus, bet po teismo įsakymo priėmimo ir atsakovės pretenzija ieškovei galimai pateikta ( nes tikslių duomenų nėra ) tą pačią dieną, kaip ir prieštaravimai dėl teismo įsakymo, tačiau į šią bylą jokie turintys reikšmės įrodymai nepateikti dėl atsakovės procesinio pasyvumo. Todėl ji turi prisiimti tokio elgesio pasekmes, t. y. kad klausimas dėl atliktų darbų kokybės šioje byloje nebesprendžiamas, o tik pagal iki šiol pateiktus įrodymus sprendžiama dėl ieškinyje ir ieškovės 2025-05-21 raginime nurodytų sumų ( su ar be PVM ) neatitikimo, kas konstatuota ir teismo 2025-09-24 nutartyje. Tačiau tai netrukdo atsakovei reikšti savarankiškus reikalavimus atskiroje byloje, o ne šioje byloje leisti jai pateikti priešieškinį, t. y. faktiškai pradėti visą ginčo procesą iš pradžių ( kaip 2025-10-22 posėdyje prašė atsakovės atstovas ).

Papildomai dėl visų atsakovės atstovo argumentų, susijusių su jo nurodomais skolą pagrindžiančių dokumentų trūkumais ( kad jie šalių nepasirašyti, galimai neteisingai nurodytas darbų objekto adresas, siųsti ne sutartyje nurodytu užsakovo, o atskirų darbuotojų el. pašto adresais ir pan. ) teismas vertina, kad tokie trūkumai darbų atlikimo fakto nepaneigia, nes jį pakankamai patikimai patvirtina dalies sumos ( 1000 Eur ) sumokėjimas, nesutikimo su ieškiniu grindimas darbų nekokybiškumu ( o ne neatlikimu ) ir atsakovės vadovo 2025-08-27 pareiškime pripažinimas 24405 Eur dydžio skolos ( t. y. bendra 25504 Eur suma pagal abi ginčijamas sąskaitas, išskaičiavus sumokėtą 1000 Eur sumą – 7 p. ). Tai pagal Lietuvos CPK 187 str. 1 d. taisykles vertinama kaip šalies fakto ( jog darbai atlikti ir yra tokio dydžio skola ) pripažinimas, nes iš dokumento formos ir turinio aiškiai matyti, jog jis rašytas kvalifikuoto teisininko, o ne paskubomis ir neturinčio teisinio išsilavinimo atsakovės vadovo ( kaip teigia atstovas advokatas ). Todėl ieškovės reikalavimas apmokėti už atliktus darbus pagal abi sąskaitas pripažįstamas pagrįstu pakankamais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas.

Kaip nurodyta atsakovės atstovo 2025-10-22 prašyme, pagal įstatymus ir teismų praktiką PVM mokėtojais laikomi asmenys, kurių užsakymu atliekami statybos darbai, t. y. šiuo atveju – atsakovė. Ieškovės atstovė šios nuostatos neginčija, tik vertina, kad VPM ieškovei turėtų būti priteistas vien todėl, jog atsakovė vengia atsiskaityti, dėl ko galimai nesumokės PVM valstybei ir tokią poziciją grindžia Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-269-569/2023. Minėtoje nutartyje visų pirma yra nurodyta, kad Lietuvoje vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( 25 p. ). Be to ( ir tai svarbiausia ), kad minėta nutartis priimta visai kitomis faktinėmis aplinkybėmis ( nes reikalauta ne apmokėti už darbus, o atlyginti žalą praradus pastolius, kai šalių sudarytoje sutartyje buvo susitarta, kad atlygintinos žalos dydis apims pastolių kainą, nurodytą perdavimo dokumentuose, t. y. į ją įskaitant ir PVM mokestį – 23 p. ).

Tokia ieškovės pozicija ( jog jai iš atsakovės priteistina skola su PVM, kurį ieškovė pati sumokės valstybei ) yra nepagrįsta ir dėl daugelio kitų argumentų. Kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, ieškovė nėra įgaliota už valstybės institucijas užtikrinti mokesčių mokėjimą, o šios sumos priteisimas ieškovei nepašalintų atsakovės pareigos sumokėti PVM pagal įstatymą. Be to, ieškovės reikalaujamos procesinės palūkanos už visą priteistą sumą, t. y. ir už PVM, valstybei negalėtų būti pervedamos ir leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas dalinai 24405 Eur sumai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už? priteista? suma? nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimų prevencijos įstatymo ( toliau – Įstatymas ) 3 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Įstatymo 2 str. 5 d. įtvirtinta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 str. 5 d. nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.