- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-269-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06811-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Guresta“
- Ieškovas
- „Industrial group“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Guresta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Industrial group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Guresta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Industrial group“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Guresta“ 13 623,73 Eur žalą už prarastus pastolius, 8,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Industrial group“ iš atsakovės UAB „Guresta“ 13 623,73 Eur žalos atlyginimą už prarastus pastolius, 8,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 623,73 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-07-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento bei 2207,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas verslininkas, kuris pastoviai verčiasi statybų verslu ir kuriam dėl jo vykdomos verslo specifikos pastoviai reikalingi pastoliai, turėjo visas sąlygas ir prielaidas (tiek iš sutarties nuostatų, tiek iš bendros praktikos) suprasti, kad pareigą perduoti „užsakytus“ pastolius, kilus ginčams, ir įrodyti tokios pareigos įvykdymą, turi nuomotojas, t. y. ieškovas, o pareigą grąžinti pastolius, atitinkamai, kilus ginčams, ir įrodyti tokios pareigos įvykdymą, turi nuomininkas, t. y. atsakovas.
4. Teismas vertino, jog nors ieškovė nustatytu terminu pretenzijų nepateikė, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių visų iš ieškovės gautų pastolių grąžinimo faktą patvirtinančių įrodymų.
5. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji negrąžino ieškovei statybinių pastolių, kurie jai buvo perduoti laikinai naudotis ir valdyti.
6. Teismas vertino, jog nors atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ji grąžino visus perduotus pastolius, pastolių grąžinimo fakto atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų pastolių grąžinimą, nepateikė. Todėl priešingai, nei teigia atsakovė, pagrindo nesivadovauti į bylą pateiktais pastolių grąžinimo aktais nėra.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, priimdama laikinai naudotis ir valdyti įrangą, ji turėjo pareigą įrangą prižiūrėti ir saugoti, o pasinaudojusi grąžinti tokios būklės, kokios gavo. Atsakovė šią pareigą atliko netinkamai, t. y. negrąžino išsinuomotų pastolių ieškovei, todėl pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalyje bei Sutarties 4.1.5. punkte numatytas pareigas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Guresta“ (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas iš esmės vadovavosi pačios ieškovės atliktais skaičiavimais, kurie niekaip nebuvo fiksuoti. Atsakovė nori atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į vieną esminių aplinkybių, į kurią teismas visiškai neatsižvelgė ir neargumentavo, kodėl atmeta: nuomos sutarties 2.2. punktas nustatė, kad pastolių priėmimas-perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje įforminamas surašant ir pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Taigi, vadovaujantis nurodyta nuomos sutarties punkto nuostata, tinkamas nuomojamo daikto perdavimas ir priėmimas yra ne tik abiejų šalių teisė, bet ir pareiga. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė, pagal nuomos sutarties 2.4 punktą būtent ne atsakovė, o ieškovė įsipareigojo už atskirą mokestį organizuoti išnuomotų pastolių pristatymą ir gražinimą. Nuomos sutarties 4.1.4. punktas nustatė, kad, nuomininkui grąžinus pastolius, surašomas grąžinimo-priėmimo aktas ir, esant reikalui, 5 darbo dienų laikotarpyje sudaromas defektų nustatymo aktas bei informuojamas nuomininkas.
8.2. Pažymėtina, kad visi kiti ieškovės sudaryti grąžinimo-perdavimo aktai atsakovės atstovų nepasirašyti, nes jų grąžinime atsakovės atstovai nedalyvavo ir nebuvo informuoti apie jokių aktų surašymą, pastolių patikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad byloje pateikti ieškovės pastolių gražinimo aktai ir 2022-02-28 sugadintų pastolių dalių aktas Nr. 02/28, kurie surašyti pačios ieškovės, yra pakankami atsakovės neva neperduotų pastolių kiekiui bei jų vertei nustatyti. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad būtent ieškovė yra savo srities profesionalė, užsiimanti pastolių nuoma, todėl būtent jai taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai tinkamai įforminti pastolių perdavimą ir grąžinimą.
8.4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė, pasiėmusi iš atsakovės pastolius ir vienašališkai pasirašydama grąžinimo-perdavimo aktus, jokių pastabų juose dėl sugadintų pastolių ir jų priedų nenurodė ir per sutartyje nustatytą laikotarpį atsakovei jokių pretenzijų nepareiškė bei nepateikė defektų nustatymo aktų po kiekvieno pastolių ir jo priedų grąžinimo, tai parodo, kad išsinuomoti ir atsakovei perduoti pastoliai buvo ieškovei grąžinti visi ir be defektų.
8.5. Visiškai nepagrįsti teismo argumentai, jog atsakovė jokių pastabų dėl 2022-03-03 e-laišku (išsiųsta adresu (duomenys neskelbtni)) pateiktų duomenų, įskaitant ir duomenų, fiksuotų 2022-02-28 sugadintų pastolių dalių akte Nr. 02/28, nepateikė. Sutarties 4.1.4. punktas, nuomininkui grąžinus pastolius, įpareigojo ieškovę surašyti grąžinimo-priėmimo aktą ir jį pateikti pasirašyti atsakovei ir, esant reikalui, 5 darbo dienų laikotarpyje sudaryti defektų nustatymo aktą ir informuoti nuomininką, t. y. atsakovę.
8.6. Ieškovė yra PVM mokėtoja, kuri atskaito PVM. Taigi, priteisus iš atsakovės ieškovės naudai PVM, pastaroji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes būtų atskaičiusi PVM iš mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui ir papildomai gautų šią sumą iš atsakovės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Industrial group“ prašo atsakovės apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimo netenkinti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovės priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo šalis siejančių materialinių teisinių santykių prigimtį ir atitinkamai jiems taikomą teisinį reguliavimą.
9.2. Atsakovė jokių kitų įrodymų, išskyrus ieškovės į bylą pateiktus pastolių grąžinimo aktus, nepateikė, o ieškovės į bylą pateiktų pastolių perdavimo ir grąžinimo aktų neginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės į bylą pateiktais perdavimo ir grąžinimo aktais bei pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog visi pastarajai perduoti pastoliai buvo grąžinti jų savininkui, t. y. ieškovui.
9.3. Pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, jog nei įstatyme, nei ginčo sutartyje nėra sulygta išimtis, kad pastolių grąžinimas yra ne nuomininko (atsakovės), o ieškovės pareiga. Atitinkamai dėl to atsakovė, kaip nuomininkė, turėjo prisiimti visą atsakomybę ir visas galimas rizikas, jei pastaroji tinkamai šios pareigos nevykdys.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl perduotų ir grąžintų pastolių suvestinės. Teismas nustatė, kad ieškovė pripažino faktą, jog teikiant atsakovei suvestinę buvo padaryta techninių klaidų: „Ieškovas pripažįsta, kad suvedant duomenis, nustatytus pagal pastolių perdavimo ir grąžinimo aktus, buvo padaryta techninių klaidų. Tačiau bet kuriuo atveju galutinis aktas atsakovui pateiktas 2022-03-03 el. laišku. Minėtame laiške ieškovas atsakovui nurodo, kad pateikia duomenis apie: „galutinius skaičiavimus, išdavimus, grąžinimus, trūkumus. Viskas prie laiško prisegtuose prieduose. Kai patikrinsit, pasukit. <...>
9.5. Svarbu, kad atsakovei pastoliai buvo perduoti pagal perdavimo aktus, kuriuose fiksuota perduodamų pastolių rūšis ir kiekiai. Nuomos sąskaita, kurią atsakovė mini apeliaciniame skunde, išrašyta ne už konkrečias detales, o už kvadratinius metrus. Pareigą grąžinti pastolius turi atsakovė.
9.6. Kritiškai vertintinos ir atsakovės pastabos dėl priteistos žalos dydžio, į kurią įskaičiuotas ir PVM. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nekėlė klausimų ar pastabų dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Atitinkamai klausimai dėl prašomos priteisti žalos dydžio neturėtų būti ir keliami teikiant apeliacinį skundą. Be to, šalys sulygo, kad, praradus pastolius, atlygintinos žalos dydis apims pastolių kainą, nurodytą perdavimo dokumentuose, į ją įskaitant ir PVM mokestį, kurį ieškovė pagal į bylą pateiktą 2022-02-28 išankstinę sąskaitą VRV Nr.0012 (jos pagrindu išrašius PVM sąskaitą faktūrą) privalės sumokėti valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo pagal nuomos sutartį už negrąžintus pastolius.
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – ieškovės sudarytą 2022-07-20 pastolių paėmimo aktą iš objekto (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad pateikiamas įrodymas turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu ieškovė, disponuodama šiuo aktu, nesąžiningai naudodamasi savo teisėmis, nuslėpė nuo apeliacinės instancijos teismo šį dokumentą ir juo grindžiamus įrodymus. Nurodo, kad atsakovė negalėjo pateikti 2022-07-22 akto nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes ginčas vyko dėl atsakovei pateiktų ir iš jos paimtų pastolių kiekių laikotarpiu nuo 2020-10-12 iki 2022-01-28. Tuo tarpu į kitą objektą dalis pervežtų pastolių buvo grąžinti vėliau ir šios aplinkybės paaiškėjo, kai ginčas buvo pradėtas nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme ieškovei pateikus į bylą pridedamą aktą.
13. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Guresta“, pasitelkdama subrangovus, vykdė statybos darbus. Tarp šalių 2020-05-12 sudaryta statybinių pastolių nuomos sutartis Nr. 20/05/12. Pagal ją perdavimo-priėmimo aktais buvo perduoti įvairūs pastoliai bei jiems priklausantys priedai. Pastolių perdavimas buvo fiksuojamas perdavimo aktais. Pastolių buvimo vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Perduodamų pastolių kiekis ir kiti duomenys buvo nurodomi priėmimo-perdavimo aktuose. Atsakovei buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Statybos darbai objekte vyko etapais, todėl pastolių pristatymas ir grąžinimas vyko pagal poreikį, per keletą kartų. Statybinius pastolius į atsakovės nurodytą statybvietę pristatydavo, o, išnykus jų poreikiui, pasiimdavo ieškovės atstovas. Ieškovė atsakovei perdavė pastolius laikotarpiu nuo 2020-10-12 iki 2021-08-26. Visus kartus pastolių perdavimo faktas įformintas aktais, kuriuose fiksuotas konkretus perduodamų pastolių, įvardinant jų tikslų pavadinimą, kiekis ir perduotų pastolių vertė, kuri privalės būti sumokėta, jei pastoliai nebus grąžinti (sutarties 4.2.7 p.). 5 iš 6 perdavimo aktų yra pasirašyti atsakovės atstovo (2020-10-12; 2020-10-15; 2020-11-03; 2021-04-28; 2021-08-25). Vienintelis perdavimo aktas, kuris buvo pateiktas atsakovei, tačiau ant kurio nėra atsakovės parašo, yra 2021-08-26, akto vertė, t. y. pagal jį perduotų pastolių vertė - 468,08 Eur. Nė vieno iš minėtų aktų atsakovė neginčijo. Perduoti pastoliai ieškovei buvo grąžinti per laikotarpį nuo 2020-10-15 iki 2022-01-28; pastolių grąžinimą atsakovė vykdė per 7 kartus: 2020-10-15; 2020-10-23; 2021-04-28; 2022-01-10; 2022-01-10; 2022-01-27; 2022-01-28.
Dėl žalos už negrąžintus pastolius atlyginimo
16. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė kilnojamųjų daiktų nuomos teisiniai santykiai. Todėl nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo šalis siejančių materialinių teisinių santykių prigimtį ir atitinkamai jiems taikomą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo šalis siejančių materialinių teisinių santykių prigimtį ir iš jų kylančias šalių teises ir pareigas, atitinkamai paskirstė ir įrodinėjimo pareigą.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.
18. Sutarties 4.1.4 punkte numatyta, kad nuomininkui grąžinus pastolius surašomas grąžinimo-priėmimo aktas ir, esant reikalui, 5 darbo dienų bėgyje sudaromas defektų nustatymo aktas ir informuojamas nuomininkas. 4.2.3 punkte nurodyta, kad nuo pastolių priėmimo nuomininkas per 48 valandas gali pareikšti nuomotojui pretenzijas dėl pastolių kiekio ir kokybės neatitikimo, priešingu atveju laikoma, kad nuomininkas pretenzijų neturi. 4.2.7. punkte nurodyta, kad pastolių sugadinimo ar praradimo atveju nuomotojas išrašo nuomininkui sąskaitą už patirtus nuostolius, jei šie nuostoliai atsirado dėl nuomininko arba trečiųjų asmenų kaltės ir nuomininkas privalo atlyginti visus nuomotojo patirtus tiesioginius nuostolius. Pastolių dalių kainos nurodytos priėmimo-perdavimo aktuose, t. y. nuomininkas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotą turtą (statybinius pastolius) pagal perdavimo-grąžinimo aktą ir atlygina už padarytą žalą (praradimo, sulaužymo, deformavimo, purvinimo, nebe tinkamumo tolimesniam naudojimui).
19. Apeliantė teigia, kad teismas iš esmės vadovavosi pačios ieškovės atliktais skaičiavimais, kurie niekaip nebuvo fiksuoti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje pateikti ieškovės pastolių gražinimo aktai ir 2022-02-28 sugadintų pastolių dalių aktas Nr. 02/28, kurie surašyti pačios ieškovės, yra pakankami atsakovės neva neperduotų pastolių kiekiui bei jų vertei nustatyti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei perdavė pastolius laikotarpiu nuo 2020-10-12 iki 2021-08-26. Visus kartus pastolių perdavimo faktas įformintas aktais, kuriuose fiksuotas konkretus perduodamų pastolių, įvardinant jų tikslų pavadinimą, kiekius ir perduotų pastolių vertę. 5 iš 6 perdavimo aktų yra pasirašyti atsakovės atstovo (2020-10-12; 2020-10-15; 2020-11-03; 2021-04-28; 2021-08-25). Vienintelis perdavimo aktas, kuris buvo pateiktas atsakovei, tačiau ant kurio nėra atsakovės parašo yra, 2021-08-26. Perduoti pastoliai ieškovei buvo grąžinti per laikotarpį nuo 2020-10-15 iki 2022-01-28; pastolių grąžinimą atsakovė vykdė per 7 kartus: 2020-10-15; 2020-10-23; 2021-04-28; 2022-01-10; 2022-01-10; 2022-01-27; 2022-01-28. Tik ant 2022-01-10 ir 2022-01-10 grąžinimo aktų yra atsakovės atstovų parašai. Kiti aktai, kuriuose fiksuotas pastolių grąžinimas, vienašališkai patvirtinti ieškovės.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje liudytojai nurodė, jog, nesant atsakovės atstovo, pastolius parveždavo ir be jos įgalioto asmens parašo. Buvo atvejų, kai negalėjo su juo susisiekti. Atsakovei pavaldus asmuo liudytojas I. B. nurodė, jog pasirašė ne ant visų grąžinimo aktų, nors buvo statybvietėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad neigiamo fakto ieškovė neturi galimybės įrodyti, o atsakovė turi visas galimybes įrodyti, kad grąžino visus išsinuomotus pastolius. Tačiau pastolių grąžinimo fakto atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų visų pastolių grąžinimą, nepateikė. Kadangi ieškovė į bylą pateikė įrodymus – pastolių perdavimo atsakovei aktus, t. y. įrodė, koks konkretus pastolių skaičius buvo perduotas atsakovei laikinai naudotis, atsakovė privalėjo įrodyti, kad perduoti pastoliai, juos panaudojus, buvo grąžinti. Atsakovė jokių įrodymų nepateikė ir ieškovės į bylą pateiktų pastolių perdavimo ir grąžinimo aktų neginčijo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės į bylą pateiktais perdavimo ir grąžinimo aktais bei pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog visi jai perduoti pastoliai buvo grąžinti ieškovei. Neįrodžius, kad buvo grąžinti visi pastoliai, atsakovei kilo pareiga atlyginti negrąžinto daikto vertę.
22. Teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negrąžintų pastolių kiekis nustatytinas iš perdavimo aktuose fiksuoto pastolių kiekio, minusavus grąžinimo aktuose fiksuotą pastolių kiekį. Iš to darytina išvada, kad atsakovė ieškovei turi sumokėti 14 808,40 Eur (12.238,35 Eur + PVM). Pažymėtina, kad ieškovė iš atsakovės reikalauja 8 proc. mažiau ir prašo atlyginti tik 13623,70 Eur sumą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad žalos suma būtų paskaičiuota neteisingai.
23. Apeliantė nurodo, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, kuri atskaito PVM, todėl priteisus iš atsakovės ieškovės naudai PVM, pastaroji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes būtų atskaičiusi PVM iš mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui ir papildomai gautų šią sumą iš atsakovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nekėlė klausimų ar pastabų dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir dėl PVM mokėjimo, todėl klausimai dėl PVM neturėtų būti keliami ir teikiant apeliacinį skundą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sudarytoje sutartyje susitarė, kad, praradus pastolius, atlygintinos žalos dydis apims pastolių kainą, nurodytą perdavimo dokumentuose, t. y. į ją įskaitant ir PVM mokestį, kurį ieškovė pagal į bylą pateiktą 2022-02-28 išankstinę sąskaitą VRV Nr.0012 (jos pagrindu išrašius PVM sąskaitą faktūrą) privalės sumokėti valstybei (sutarties 4.2.7 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad priteisus iš atsakovės ieškovės naudai PVM, pastaroji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes būtų atskaičiusi PVM iš mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui ir papildomai gautų šią sumą iš atsakovės.
24. Apeliantė nurodo, jog visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovė jokių pastabų dėl 2022-03-03 e-laišku (išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini)) pateiktų duomenų, įskaitant ir duomenų, fiksuotų 2022-02-28 sugadintų pastolių dalių akte Nr. 02/28, nepateikė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės atstovas reiškė pretenzijas telefonu, nėra įrodytos. Ir tai, kad ieškovė atsakovei siuntė pakartotinus laiškus bei dokumentus, taip pat neįrodo, kad atsakovė reiškė kokias nors pastabas ieškovei. Pažymėtina, jog pastabos turi būti išreikštos raštu.
25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai bei nurodo tam tikras Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo23 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliantės nurodytose bylose nagrinėtos aplinkybės, teismui pateikti įrodymai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl jose atliktu įvertinimu nėra pagrindo vadovautis.
26. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Industrial group“ ir atsakovės UAB „Guresta“ 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.