Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinius atsakovams sodininkų bendrijai „Žiburys“, S. S., M. A., UAB „TAG konsultacijos“ ir bankrutavusiai UAB „Luidas“ dėl sodininkų bendrijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei kuro pirkimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320,338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. Š. nesutikdamas su sodininkų bendrijos „Žiburys“ visuotinio narių susirinkimo priimtais sprendimais, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo juos pripažinti neteisėtais bei įpareigoti atsakovus grąžinti sodininkų bendrijai „Žiburys“ pinigines lėšas. Nesutikimą motyvuoja tuo, jog sodininkų bendrijos „Žiburys“ pirmininkė S. S. ir buhalterė M. A. pildė tikrovės neatitinkančius dokumentus bei į sodininkų bendrijos apskaitą įtraukdavo tretiesiems asmenims priklausančius kuro kvitus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. Š. taip pat pateikė ir papildomą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti S. S. ir UAB „TAG konsultacijos“ kuro pirkimo sandorį pripažinti niekiniu, nurodydamas, jog šis sandoris buvo sudarytas tik dėl to, jog S. S. išvengtų prievolės grąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas iš sodininkų bendrijos „Žiburys“ bei atsakomybės. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikę prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nurodo, jog šiuo metu dėl S. S. ir M. A. veiksmų, susijusių su kuro panaudojimo sutartimi, kompensacijų už kurą išmokėjimu ir kt., vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-735-13, todėl teismas privalo sustabdyti bylą. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovų prašymą patenkino.

Apeliantas A. Š. pateikęs atskirąjį skundą nesutinka, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali turėti bet kokią prejudicinę galią šioje byloje, taip pat nurodo, jog tos aplinkybės, kurios nustatomos ikiteisminio tyrimo metu, gali būti nustatytos ir civilinio proceso metu. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. LR CPK 162³ str. apibrėžia bylos sustabdymo instituto sąvoką ir nustato principines sąlygas, kurioms esant byla gali būti sustabdyta: bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Teismas pažymi, jog bylos sustabdymas galimas esant šių sąlygų visumai:

1) turi būti konstatuotos įstatymuose numatytos objektyvios aplinkybės;

2) tos aplinkybės kliudo išnagrinėti civilinę bylą;

3) jų buvimas nepriklauso nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios.

Pažymėtina, jog sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. LR CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2 str., 7 str., 72 str. ). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR CPK 163 straipsnio nuostatose įtvirtinti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, tarp kurių – atvejis, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą:

1) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys; t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje;

2) kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla; t. y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir perkelti savo kompetencijos kitam teismui ar kitai institucijai, jeigu turi galimybę nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog LR CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę, o tai procesiniu požiūriu reiškia, kad, darydamas išvadą, jog bylą būtina stabdyti, teismas turi konstatuoti, jog negali išnagrinėti civilinės bylos dėl to, kad pats negali nustatyti faktų, kurie bus nustatyti kitoje byloje, ir jie sustabdomoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra susijusi su žalos atlyginimu Sodininkų bendrijai "Žiburys" bei sandorio sudaryto tarp bendrijos pirmininkės S. S. ir UAB "TAG konsultacijos" pripažinimo negaliojančiu, o tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūroje ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-735-13 atliekamas dėl galimai nusikalstamų S. S. ir M. A. veiksmų, susijusių su kuro panaudojimo sutartimi, kompensacijų už kurą išmokėjimu ir kt., kurioje remiantis bylos duomenimis buvo paskirta ūkinė-finansinė revizija, o įtarimai šiame tyrime niekam nebuvo pareikšti ( t. 7 b. l. 45). Pabrėžtina tai, jog pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vykstantis ikiteisminis tyrimas nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos A. T. civilinės bylos Nr. 3K-3-620/2004, Nr. 3K-3-411/2005 ir Nr. 3K-3-238/2006), taip pat ir prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Be to, Civilinio proceso kodekso 163 str. 3 p. numato privalomą bylos sustabdymą, kuomet yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kuri šiuo atveju nėra iškelta. Pažymėtina, jog tai, kad minėtame ikiteisminiame tyrime gali būti nustatytos reikšmingos nagrinėjamai bylai aplinkybės ir gauta reikšmę turinčių įrodymų, savaime nereiškia privalomo šios bylos sustabdymo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, o proceso dalyviams turint suinteresuotumą bylos baigtimi, turi teisę pasiūlyti jiems pateikti papildomus įrodymus, esančius ikiteisminiame tyrime (CPK 179 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas turi teisinę pareigą išnagrinėti ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nelaukdamas ikiteisminio tyrimo užbaigimo teisinių rezultatų, įgyvendinant procese įtvirtintus kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 2 str., 7 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Šie duomenys sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.

2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teisme gautas apelianto A. Š. atskirojo skundo papildymas. Šį procesinį dokumentą atsisakytina priimti. Pažymėtina, jog atskirasis skundas bei jo papildymas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties galėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Skundžiama nutartis apelianto atstovui buvo įteikta 2013 m. gruodžio 19 d., todėl atskirojo skundo padavimo ir papildymo terminas pasibaigė 2013 m. gruodžio 27 d. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, kurios esant apeliantas negalėjo atskirąjį skundą papildyti, nepasibaigus skundžiamos nutarties apskundimo terminui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.

Grąžinti apeliantui A. Š. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 8 d. nutarties papildymą.