Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-994-340/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-18
Bylos Nr.
2A-994-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15305-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Neringa Švedienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas
UAB „EnterNet“
Atsakovas
UAB „Meganora“
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-994-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15305-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 54.1 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovams A. D., E. B.,atsakovo atstovui advokatui A. S.,

išnagrinėjo ieškovo UAB „EnterNet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „EnterNet“ ieškinį atsakovui UAB „Meganora“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 319,70 Lt sumokėto ir negrąžinto avanso, 2 275 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-10 tarp šalių buvo sudaryta Interneto svetainės kūrimo sutartis Nr. 12/04/10 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užduotį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti interneto svetainės kūrimo darbus ir perduoti šių darbų rezultatą ieškovui, t.y. sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, o ieškovas įsipareigojo priimti minėtą interneto svetainę ir sumokėti už ją Sutartyje nustatytą interneto svetainės kūrimo darbų kainą. Ieškovas nurodė, kad sumokėjo atsakovui 30 procentų visos Sutartyje nustatytos darbų kainos avansą, t.y. 4 319,70 Lt. Atsakovas iki sutarto termino 2012-07-02 nesukūrė ir neperdavė Sutarties reikalavimus atitinkančios interneto svetainės, todėl ieškovas nustatė atsakovui papildomą terminą iki 2012-07-12 įvykdyti Sutartį. Nurodė, kad atsakovas per papildomą terminą Sutarties neįvykdė, su ieškovu nebendradarbiavo, neinformavo apie Sutarties neįvykdymo priežastis, atliekamų darbų eigą, todėl 2012-08-30 ieškovas pranešė atsakovui apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2012-09-29 ir paprašė sugrąžinti sumokėtą avansą. Už laiku neįvykdytą Sutartį, ieškovas paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelsimo dieną, t.y. 2 275 Lt delspinigius.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad jog vykdydamas Sutartį suteikė didžiąją dalį paslaugų, numatytų Sutartyje. Teigė, kad ieškovas neatsiliepė į atsakovo pagalbos prašymą ir nesuteikė prašomų duomenų, susijusių su draudimo kompanijomis ERGO, Compensa ir AB SEB banku, dėl ko pastarasis neturėjo galimybės laiku ir iki galo pabaigti projekto. 2012-06-29 buvo pateikta veikianti svetainės demonstracinė versija, kuria ieškovas buvo patekintas, tačiau nurodė, kad detalesnes pastabas pateiks vėliau, kai atliks išsamią demonstracinės versijos analizę, taigi atsakovas laukė ieškovo analizės ir pastabų, po kurių gavimo būtų pateikęs galutinį atlikto darbo rezultatą, tačiau nesulaukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad šalys Sutartimi susitarė, jog atsakovas pagal ieškovo užduotį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atliks interneto svetainės kūrimo darbus ir perduos šių darbų rezultatą ieškovui. Ieškovas 2012-04-12 sumokėjo atsakovui 4 319,70 Lt avansą pagal Sutartį. Sutarties 3.1.1. punktu atsakovas įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo būsimos svetainės prototipo suderinimo bei 4.2.1. punkte nurodytos informacijos gavimo dienos pateikti ieškovui būsimos svetainės dizaino koncepciją. Dizaino koncepcija privalėjo atitikti ieškovo raštu išreikštus reikalavimus dėl svetainės idėjos įgyvendinimo ir kokybės. Nurodė, jog teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad svetainės dizainas buvo patvirtintas 2012-05-21 elektroniniu paštu. Nurodė, jog Sutarties 3.1.3. p. atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo svetainės dizaino patvirtinimo sukurti sklandžiai veikiančią, Sutarties priede nustatytas sąlygas atitinkančią svetainę. Nustatė, kad iki sutarto termino - 2012-07-02 atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Taip pat nustatė, jog ieškovas 2012-06-19 laišku informavo atsakovą, kad iki liepos 2 dienos išvyksta iš Lietuvos, todėl sprendė, kad abi šalys susitarė, jog bus pratęstas terminas Sutarčiai įvykdyti. Ieškovas patvirtino, kad atsakovui buvo nustatytas papildomas terminas iki 2012-07-12 įvykdyti Sutartį. Iš byloje esančio elektroninio šalių susirašinėjimo sprendė, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir nepateikė prašomos informacijos susijusios su bendrovėmis ERGO, Compensa bei SEB banku. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad elektroniniuose laiškuose prašomą informaciją suteikė atsakovui. Nustatė, jog nepaisant iš ieškovo negautos informacijos, atsakovas 2012-06-21 laišku nusiuntė ieškovui nuorodą į demonstracinę versiją, dėl kurios ieškovas informavo atsakovą, kad viskas atrodo patraukliai ir priimtinai, nurodė, jog platesnes pastabas pateiksiąs pirmadienį, kai bus atlikę išsamesnę demonstracinę versijos analizę. Nurodė, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų atlikęs demonstracinės versijos analizę ir pateikęs pastabas, kai tuo tarpu Sutarties priedo I punktas numatė pareigą ieškovui pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, iškart apie tai pranešti atsakovui. Nurodė, jog Sutarties 5.4. punktu šalys susitarė, kad patvirtinus svetainės dizainą, sutartis gali būti nutraukta tik raštišku šalių susitarimu. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad svetainės dizainas buvo patvirtintas. 2012-08-30 pranešimu ieškovas pranešė atsakovui apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2012-09-29. Nustatęs, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir nepateikė prašomos informacijos, dėl ko atsakovas negalėjo pateikti Sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, konstatavo, kad ieškovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamas bylos specifika bei sudėtingumu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Pirmos instancijos teismas nesigilino į bylos esmę, šalių ketinimus sudarant Sutartį bei susiklosčiusius santykius vykdant ją. Apelianto teigimu, teismas nevertino, ar ieškovo tam tikros mažareikšmiškos informacijos (informacija apie ERGO nuolaidas) nesuteikimas turėjo lemiamos įtakos rezultato nesukūrimui bei neperdavimui, tuo iš esmės pažeidžiant Sutartį. Apelianto teigimu, pats atsakovas nesugebėjo užtikrinti bendradarbiavimo su Compensa ir jam reikiamų duomenų gavimo, tačiau pirmos instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir netinkamai konstatavo, kad būtent ieškovas šios informacijos atsakovui nepateikė.

2. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad informacija dėl ERGO kainos atsakovui trukdė tinkamai vykdyti Sutartį. Tokia informacija, apelianto teigimu, neįeina į svetainės kūrimo darbus.

3. Pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovas nepateikė atsakovui DnB banko kontakto. Šio kontakto pateikimą patvirtina 2013-06-13 ieškovo elektroninis laiškas atsakovui.

4. Apeliantas pateikė į bylą visus elektroninius susirašinėjimus, iš kurių matyti, jog visa reikalinga internetinei svetainei sukurti informacija atsakovui buvo pateikta, tai patvirtina tinkamą apelianto bendradarbiavimo pareigos vykdymą. Apelianto sąžiningumą bei tinkamą Sutarties sąlygų laikymąsi įrodo laiku sumokėtas avansas, kuris buvo sumokėtas per trumpesnį terminą nei numatyta sutartyje.

5. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, ar kad duomenų trūkumas būtų trukdęs tinkamai įvykdyti Sutartį. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad į atsakovo užklausimus ieškovas visuomet atsakinėjo, su juo bendradarbiavo, pateikdavo jo reikalaujamą svetainės kūrimui būtiną informaciją. Apelianto teigimu, bet koks protingas, apdairus ir rūpestingas sutarties vykdytojas, žinantis, kad iš užsakovo negaunama tam tikra informacija, dėl kurios jis negali sukurti svetainės, būtų nedelsiant reikalavęs tokios informacijos iš užsakovo ir aiškiai pažymėjęs, kad negali atlikti darbų, kol tokia informacija nebus pateikta, tačiau atsakovas dėl tokios informacijos nė karto į ieškovą nesikreipė, toliau vykdė Sutartį.

6. Atsakovas, po nustatyto papildomo darbų atlikimo termino neįvykdęs Sutarties, ją pažeidė iš esmės, dėl ko ieškovas įgijo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai CK 6. 217 str. pagrindu. Pažymi, jog skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta, ar svetainės nesukūrimas bei jos neperdavimas per Sutartyje nustatytą bei papildomai pratęstą terminą laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. Pažymi ir tai, kad esminis Sutarties pažeidimas, dėl kurio buvo vienašališkai nutraukta Sutartis, buvo ne pavėluotas darbų atlikimas, o darbų neatlikimas apskirtai. Atsakovas Sutartyje numatyto rezultato neįvykdė nei per Sutartyje nustatytą terminą, nei iki jai suteikto papildomo termino, nei iki Sutarties nutraukimo. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo ieškinio reikalavimų ribų – teismas, sprendęs, jog ginčo Sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai, neįvertino to, kad atsakovas vienašališko Sutarties nutraukimo iš viso neginčijo, pats aktyviai savo tariamai pažeistų teisių negynė.

7. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nekvalifikavo tarp šalių kilusių teisinių santykių, kas, anot apelianto, sąlygojo netinkamą bei nepagrįstą sutarties aiškinimą bei tarp šalių iškilusių teisinių santykių vertinimą. Teigia, jog tarp šalių buvo sudaryta ne atlygintinų paslaugų, o rangos sutartis, kuria buvo siekiama konkretaus rezultato – interneto svetainės sukūrimo, todėl byloje turėtų būti vadovaujamas rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

8. Teigia, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo 2010-05-18 nutartį c.b. Nr.3K-3-228/2010. Pažymi, jog ginčo Sutarties tekstą parengė atsakovas, kuris verčiasi interneto svetainių kūrimo veikla ir yra profesionalas šioje srityje, todėl turėjo žinoti, kokios informacijos jam gali prireikti ir žinoti, kaip tą informaciją gauti, tuo tarpu atsakovas stengėsi perkelti visą informacijos gavimo pareigą ieškovui.

9. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją vien tik ieškovui. Tuo tarpu atsakovas visiškai neįrodė savo atsikirtimų, neįrodė, kad dėl ieškovo nepateiktų duomenų nebuvo įmanoma įvykdyti Sutartį ir sukurti svetainę, neįrodė, kad po pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo jis ir toliau vykdė Sutartį bei kūrė svetainę.

10. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas ištyręs visus įrodymus, neįvykdė pareigos suteikti teisę šalims papildyti bylos medžiagą. Tokiu būdu pažeidė ieškovo teisę įrodinėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo atsikirtimus, jog ieškovas nepakankamai bendradarbiavo, nevykdė savo įsipareigojimų, dėl ko atsakovas negalėjo ginčo sutartyje nustatytu laiku pateikti galutinio produkto, nes neveikė funkcijos, susijusios su bendrovėmis ERGO, Compensa bei SEB banku, tačiau nepaisant to, pateikė ieškovui dalinai veikiančią svetainės demonstracinė versiją, kurią pastarasis įvertino teigiamai ir nurodė, jog pateiks keletą pastabų dėl techninių dalykų, todėl atsakovas pagrįstai laukė ir tikėjosi ieškovo pastabų, po kurių pateikimo galėtų pateikti galutinį produktą su ištaisytais techniniais pastebėjimais, tačiau ieškovas elgėsi pasyviai ir jokių žadėtų pastabų nepateikė, laukė kol sueis Sutartyje numatytas produkto pateikimo terminas, o jam suėjus pareiškė pretenzijas, kad Sutartis pažeista. Nurodo, jog apelianto argumentas, jog apeliacinio skundo pateikimo metu Sutartis nėra įvykdyta, rezultatas vis dar nėra perduotas, atmestinas, nes atsakovo tinkamas ir galutinis sutartinių įsipareigojimų įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymų. Atsakovo manymu, pirmos instancijos teismas nustatė ieškovo Sutarties pažeidimo faktą, kuris eliminuoja atsakovo esminio Sutarties pažeidimo faktą, todėl apelianto argumentas dėl neaiškios teismo pozicijos esminio Sutarties pažeidimo klausimu atmestinas. Pažymi, jog demonstracinė svetainės versija ieškovui buvo pateikta 2012-06-21, t.y. iki sutartyje nustatytos datos – 2012-07-02, todėl gavęs pastabas ir reikiamą informaciją atsakovas galutinį produktą būtų pateikęs laiku, tačiau ieškovas tik 2012-06-29 pažadėjo pateikti pastabas, kurių taip ir nepateikė. Pažymi, jog leisti papildyti bylos medžiagą yra teismo diskrecijos teisė, tuo tarpu ieškovas pats nepasinaudojo jam suteikta galimybe, nes bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos medžiagą papildyti atsisakė, todėl teiginiai apie pažeistą teisę įrodinėti nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).

Byloje kilo ginčas dėl šalių sutarties nutraukimo teisėtumo bei sutarties nutraukimo teisinių pasekmių.

Byloje nustatyta, kad šalys 2012-04-10 sudarė interneto svetainės kūrimo sutartį Nr. 12/04/10 kuria susitarė, jog atsakovas pagal ieškovo užduotį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atliks interneto svetainės kūrimo darbus ir perduos šių darbų rezultatą ieškovui. Ieškovas sumokėjo 4 319,70 Lt avansą pagal Sutartį. Sutarties 3.1.1. p. atsakovas įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo būsimos svetainės prototipo suderinimo bei 4.2.1. p. nurodytos informacijos gavimo dienos, pateikti ieškovui būsimos svetainės dizaino koncepciją. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad svetainės dizaino koncepcija buvo patvirtinta 2012-05-21, apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl būsimos svetainės dizaino koncepcijos sukūrimo ir patvirtinimo nekilo. Pagal Sutarties 3.1.3. p. atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo svetainės dizaino patvirtinimo sukurti sklandžiai veikiančią, Sutarties priede nustatytas sąlygas atitinkančią svetainę. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad šalys susitarė dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo iki 2012-07-12 - atsakovas pasiūlė susitarti dėl projekto starto dienos – 2012-07-12, ieškovas sutiko ir ketino dalyvauti bandymuose (b.l. 34). Po apsikeitimo elektroniniais laiškais šalių bendravimas nutrūko, 2012-08-30 pranešimu ieškovas pranešė atsakovui apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2012-09-29, pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą (b.l. 35). Atsakovas su vienašališku sutarties nutraukimu nesutiko, 2012-09-12 raštu Nr. 12/09/12-1 pranešė, kas šalių Sutarties 5.4 p. nustato, jog šalims patvirtinus svetainės dizainą, sutartis gali būti nutraukta tik raštišku šalių susitarimu, sutiko aptarti sutarties nutraukimo sąlygas ir sudaryti abiems šalims priimtiną rašytinį susitarimą dėl sutarties nutraukimo (b.l. 62-63). Ieškovas pranešė, kad nesutinka vykdyti papildomų susitarimų ar derybų dėl kitokių Sutarties sąlygų nutraukimo, taip pat nurodė, kad nutraukė sutartį CK 6.217 str. 3 d. nustatyta tvarka dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovas 2012-10-04 raštu pranešė, kad nepripažįsta vienašališko sutarties nutraukimo ir sustabdo sutarties vykdymą iš savo pusės (b.l.67-69). 2012-12-04 elektroniniai laiškai patvirtina, kad tarp šalių vis dėl to įvyko derybos dėl sutarties nutraukimo, tačiau susitarimo dėl sutarties nutraukimo pasiekti nepavyko (b.l. 70).

Taigi, byloje reikia nustatyti, ar ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, galiojant šalių Sutarties 5.4 p. nuostatai dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, jeigu taip, ar teisėtai ieškovas nutraukė sutartį ir ar sutarties nutraukimas sukelia ieškovo nurodytas pasekmes (pareiga grąžinti sumokėtą avansą).

LAT CBS teisėjų kolegija 2013-06-17 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013 pažymėjo, kad „...nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių“.

Byloje nėra ginčo, kad svetainės dizaino koncepcija buvo patvirtinta 2012-05-21, taigi pagal šalių Sutarties 5.4 p. Sutartis galėjo būti nutraukta tik raštišku šalių susitarimu. Bylos medžiaga tvirtina, kad po to, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą su raštu dėl vienašališko sutarties nutraukimo, šalys bandė susitarti dėl Sutarties nutraukimo joje numatyta tvarka, t.y. šalių susitarimu. Šalys apsikeitė raštais, kuriuose išdėstė savo pozicijas (b.l. 62-69). Iš 2012-12-04 elektroninio šalių surašinėjimo matyti, kad šalių atstovai buvo susitikę deryboms dėl sutarties nutraukimo (b.l. 70), tačiau susitarimas dėl sutarties nutraukimo pasiektas nebuvo. Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad nei viena iš šalių neketino išsaugoti sutarties. Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo nebuvo pasiektas, nes ieškovas kategoriškai reikalavo grąžinti avansą, atsakovas, laikydamas, kad jis dalį darbų pagal sutartį atliko (pateikė ieškovui svetainės dizaino koncepciją ir ieškovas ją priėmė), reikalavo palikti jam avansą bei sumokėti už atliktą darbą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepaisant to, kad po ieškovo pareiškimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo, šalys pasinaudojo sutartyje nustatyta jos nutraukimo tvarka, tačiau Sutartis nutraukta nebuvo, nes susitarti dėl sutarties nutraukimo nepavyko.

Sutarties 5.4 p. numato sutarties nutraukimo tvarką (nutraukimas raštišku šalių susitarimu), tačiau nenumato pagrindų, dėl kurių šalių Sutartis galėtų būti nutraukta po internetinės svetainės dizaino sukūrimo. Šalių susitarimas dėl Sutarties nutraukimo ir dėl to kilsiančių padarinių pasiektas nebuvo, todėl pagal Sutarties 5.7 p. nuostatas šalių ginčas dėl sutarties nutraukimo turėjo būti perkeltas į teismą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių Sutarties nuostatai dėl galimybės nutraukti Sutartį po svetainės dizaino patvirtinimo išimtinai susitarimo ar teisminiu keliu imperatyvioms įstatymo normoms ir sutarties laisvės principui neprieštarauja, šis susitarimas galioja. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad atsakovas po nustatyto papildomo darbų atlikimo termino neįvykdęs Sutarties, ją pažeidė iš esmės, dėl ko ieškovas įgijo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai CK 6. 217 str. pagrindu. CK 6.217 str. 5 d. numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kaip jau buvo paminėta, šalių Sutartyje nenumatyta pagrindų, dėl kurių sutartis galėtų būti nutraukta, įtvirtinta tik sutarties nutraukimo tvarka – šalių raštišku susitarimu, arba, šalims nesusitarus – per teismą. Tai reiškia, kad sutarties šalys atsisakė nuo teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir susitarė, kad po svetainės dizaino patvirtinimo Sutartį bus galima nutraukti tik šalių susitarimu arba per teismą nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindų. Sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo turėjo vykti taip pat Sutartyje numatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiems šalių susitarimams, vienašališkas ieškovo sutarties nutraukimas pažeidžia Sutartyje numatytą Sutarties nutraukimo tvarką ir nesukelia atsakovui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas netinkamai pasinaudojo CPK 6.217 str. 3 d. nustatyta sutarties nutraukimo tvarka. Pirma, kolegija nesutinka, kad sutarties pažeidimu laikytinas ne sutarties įvykdymo termino pažeidimas, bet svetainės nesukūrimas ir jos neperdavimas ieškovui.

Kaip jau buvo minėta, šalių Sutartyje buvo įtvirtinti tam tikri darbų atlikimo etapai: Sutarties 3.1.1. p. atsakovas įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo būsimos svetainės prototipo suderinimo bei 4.2.1. p. nurodytos informacijos gavimo dienos pateikti ieškovui būsimos svetainės dizaino koncepciją, Sutarties 3.1.3. p. atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo svetainės dizaino patvirtinimo sukurti sklandžiai veikiančią, Sutarties priede nustatytas sąlygas atitinkančią svetainę. Ginčo, kad svetainės dizaino koncepcija buvo ieškovui pateikta 2012-05-21, nėra, t.y. dalis sutartyje numatytų darbų buvo atlikta. Šalys taip pat neginčija, kad susitarė dėl Sutarties 3.1.3 p. numatyto darbų užbaigimo termino pratęsimo iki 2012-07-12, atsakovas sutinka, kad iki 2012-07-12 svetainės kūrimo darbai pabaigti nebuvo. Taigi apeliantas be pagrindo teigia, jog pagal Sutartį atsakovas neatliko jokių darbų, Sutartyje numatytų darbų pirmas etapas buvo atliktas. Atsakovas pažeidė Sutartyje numatytą antro etapo darbų užbaigimo terminą, taigi galima kalbėti tik apie sutarties įvykdymo termino pažeidimą. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kitą šalis nevykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.). Iš ieškovo pranešimo dėl sutarties nutraukimo seka, kad papildomas sutarties įvykdymo terminas atsakovui nustatytas nebuvo. Ieškovas nurodė, kad nuraukia sutartį, nes dėl Sutarties 3.1.3 p. numatyto įsipareigojimo neįvykdymo projekto vystymas ieškovui būtų ekonomiškai nenaudingas (b.l.36 ). Šalių susitarimas dėl Sutartyje numatyto antro etapo darbų pabaigos termino pratęsimo iki 2012-07-12 negali būti laikomas papildomai nustatytu Sutarties įvykdymo terminu CK 6.217 str. 3 d. prasme. Ieškovo pareiškimas dėl vienašalio Sutarties nutraukimo neatitinka CPK 6.217 str. 3 d., 6.218 str., dėl ko taip pat nesukelia teisinių pasekmių atsakovui.

Apibendrinant tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas aplinkybes, svarbias bylos išnagrinėjimui, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam byloje nagrinėtų klausimų išsprendimui (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

Atmetus apeliacinį skundą iš dalies, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 98 str.). Atsakovas patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jos priteisimos (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d. ).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „EnterNet“ atsakovo UAB „Meganora“ naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai N. ŠvedienėV. Zelianka