Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-03 · Administracinė byla Nr. I-8132-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
I-8132-505/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01494-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-8132-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01494-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 51.5; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui A. J.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-01889-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b. l. 1–2, 12–13).

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-01889-e nusprendė panaikinti jam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2001 metais išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, jog minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškino, jog 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pavartojant fizinį smurtą ir suduodant nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Pabrėžė, jog susitaikęs su nukentėjusiuoju jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime minimi administracinės teisės pažeidimai buvo mažareikšmiai ir nesusiję su sistemingais ginklų laikymo taisyklių pažeidimais, išskyrus vieną, todėl sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į sprendime išvardytų veikų padarymo laiką, priežastis, aplinkybes, jų galiojimą ir pobūdį. Nurodė, jog nuo 2004 metų jis yra medžiotojas, 2003 m. spalio 2 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas už pilietinį brandumą, ištikimybę kilniems idealams ir tvirtą paramą policijai jam buvo pareiškęs padėką, Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2007 metais jis buvo apdovanotas ženklu „Už paramą policijai“, 2019 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas pareiškė padėką už svarų asmeninį indėlį, pagalbą ir bendradarbiavimą organizuojant lauko taktikos pratybas. Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba, neturėdama išsamių duomenų apie jo asmenybę ir profesinę veiklą, sprendimą priėmė nepagrįstai ir neteisėtai. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–19).

Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), susitaikius su nukentėjusiuoju. Pabrėžė, kad nusikaltimo sudėtis, esanti pareiškėjo veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, nes jis dėl menkavertės priežasties, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreipė dėmesį, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pareiškėjas taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jam susitaikius su nukentėjusiosiomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad, policijos registrų duomenimis, pareiškėjas nuo 2000 m. iki 2019 m. daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų 1 kartą už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo, 4 kartus už leistino greičio viršijimą, 1 kartą už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, 2 kartus už autotransporto priemonės vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone, 1 kartą už ginklo gabenimo tvarkos pažeidimą, 1 kartą už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, 2 kartus už pėsčiųjų tvarkos pažeidimą, 3 kartus už kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus.

Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kauno apylinkės teismo ir Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiuose konstatuoti pareiškėjo chuliganiški veiksmai yra pavojingi savaime ir liudija apie pareiškėjo agresyvumą, aiškų negerbimą žmogaus, visuomenės, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, ir dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, darytina išvada, kad pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Be to, kaip matyti, pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, nesistengia pasitaisyti, iš savo klaidų teigiamų išvadų nedaro. Visa tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir įrodo jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei. Atsakovo atstovės nuomone, nepaisant to, kad pareiškėjas kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau nusikalstamų veikų padarymo būdas bei aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo brutualūs, šiurkštūs. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotą medžiotojo bilietą, tačiau 2002 m. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus savigynai. Mano, kad skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-01889-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2001 m. spalio 11 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2272 (b. l. 20). Pareiškėjo vardu registruoti: (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1720-311/2019 duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 11.45 val. prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjas mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą, t. y. kumščiu vieną kartą sudavė A. R. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine kraujosruva. Jo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė bei įsipareigojo per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę 300 Eur žalą. Remiantis BK 38 straipsniu, pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla buvo nutraukta (b. l. 25-30).

Atsakovas, remdamasis Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio duomenimis, atsižvelgęs į Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), jam susitaikius su nukentėjusiosiomis ir visiškai pripažinus kaltę, bei į tai, kad pareiškėjas nuo 2000 m. iki 2019 m. 14 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, 2019 m. birželio 26 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą (b. l. 20–21), t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2272.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas)(aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2019-05-01 iki 2019-09-01). Taigi, Įstatymo tikslas – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų vertinimas patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina taip pat išvadą, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 56 str.). Darytina išvada, kad tokio pobūdžio duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio sąvokos (ABTĮ 56 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Kaip minėta, tiek Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-964/2014 duomenimis (b. l. 31–39), tiek Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio duomenimis, pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos prieš pareiškėją buvo nutrauktos, kadangi A. J. su nukentėjusiaisiais susitaikė ir visiškai pripažino jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas ginčijamame sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėti faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (2014 m. sausio 1 d. pareiškėjas viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. vienai nukentėjusiajai tyčia trenkė į kairį skruostą, vėliau tyčia rankomis suėmęs kitai nukentėjusiajai už galvos ją papurtė ir savo galva trenkė nukentėjusiajai į kaktos sritį; 2019 m. vasario 9 d. konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą), todėl jis (informacija apie šiuos faktus) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Konstatuotina, kad minėtais teismų nuosprendžiais nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis – dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, priimti nuosprendžiai, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. pareiškėjo chuliganiški veiksmai yra pavojingi ir liudija apie pareiškėjo agresyvumą, aiškų negerbimą žmogaus, visuomenės, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, Nr. A45-822/2018).

Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad jam 2003 m. spalio 2 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas už pilietinį brandumą, ištikimybę kilniems idealams ir tvirtą paramą policijai pareiškė padėką, 2007 m. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro pareiškėjas buvo apdovanotas ženklu „Už paramą policijai“, 2019 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas pareiškėjui pareiškė padėką už svarų asmeninį indėlį, pagalbą ir bendradarbiavimą organizuojant lauko taktikos pratybas (b. l. 6, 7, 8), tačiau į bylą pateiktais atsakovo duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2000 m. iki šiol 15 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų 1 kartą už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo (pažeidimas padarytas 2019 m. birželio 25 d.), 4 kartus už leistino greičio viršijimą, 1 kartą už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, 2 kartus už autotransporto priemonės vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone, 1 kartą už ginklo gabenimo tvarkos pažeidimą, 1 kartą už automobilio vairavimą esant neblaiviam, 2 kartus už pėsčiųjų tvarkos pažeidimą, 3 kartus už kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą (b. l. 40–43), ir tai patvirtina, jog pareiškėjo elgesys akivaizdžiai labiau kelia grėsmę viešajai tvarkai, nei patvirtina asmenybės pilietinį brandumą, ištikimybę kilniems idealams.

Nors pareiškėjas teigia, kad dėl jo nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, todėl turėtų būti pripažinta, kad jis nekelia grėsmės, tačiau, teismo vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėjas kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau nusikalstamų veikų padarymo būdas bei aplinkybės visada yra jo gyvenimo faktai, charakterizuojantys jo asmenybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o taip pat akivaizdaus jos neteisingumo.

Atsižvelgdama į byloje pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas bei įvertinęs surinktus faktinius duomenis pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-01889-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, ir daro išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga, todėl pareiškėjo A. J. skundo reikalavimas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-01889-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėNatalja Zelionkienė