Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė D. V.-J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prašydama priteisti iš atsakovės 166,88 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

1.1. Ieškovė 2022 m. birželio 5 d. ginčo įvykio dieną atvyko adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti savo pusseserės V. V.. Aptariamu adresu esantis namas, kuriame gyvena ieškovės (duomenys neskelbtini), padalintas į dvi dalis su atskirais įėjimais. Vienoje namo dalyje gyveno ieškovės tėvai, kurie šiuo metu yra mirę, o kitoje – ieškovės (duomenys neskelbtini) V. ir A. V.. Ieškovė yra aptariamo namo bendrasavininkė. Jame taip pat dažnai lankosi ieškovės (duomenys neskelbtini) A. V., kuris piktnaudžiauja alkoholiu, kai išgeria, tampa agresyvus ir konfliktiškas. Jis nuolat reiškia ieškovei pretenzijas į po jų tėvų mirties paveldėtą turtą. A. V. iki motinos mirties neblaivus atvažiuodavo pas motiną, reikšdavo jai pretenzijas dėl po tėvo A. V. mirties palikto turto padalijimo. Todėl (duomenys neskelbtini) skambindavo ieškovei ir prašydavo pagalbos. Ieškovė nuvykdavo pas (duomenys neskelbtini) ir padėdavo jai kviesti policijos pareigūnus. Tokie konfliktai ir policijos pareigūnų iškvietimai tęsėsi kelerius metus. Tačiau ieškovė ir jos (duomenys neskelbtini) nesulaukdavo iš policijos pareigūnų veiksmingos pagalbos. Atvykę policijos pareigūnai sakydavo ieškovei, kad konfliktai kyla būtent jai atvykus pas (duomenys neskelbtini), todėl siūlė ieškovei kuo rečiau lankytis (duomenys neskelbtini) namuose. Be to, policijos pareigūnai buvo nurodę ieškovei nevykti aplankyti (duomenys neskelbtini) kartu su vaikais, nes kitą kartą iškvies Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovus. Pareigūnai siūlydami ieškovei nesilankyti (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, nepaisė to, kad dalis namo nuosavybės teise priklausė ieškovei. Pagal ankstesnius policijos iškvietimus dėl (duomenys neskelbtini) agresyvaus elgesio ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, (duomenys neskelbtini) nebuvo sulaikytas. Todėl pareigūnai, atvykę dėl 2022 m. birželio 5 d. tarp ieškovės ir jos (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto, žinojo apie ankstesnius konfliktus.

1.2. Tuo metu, kai ieškovė 2022 m. birželio 5 d. buvo pas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), apie 16 val. neblaivus A. V. įbėgo į (duomenys neskelbtini) namų pusę agresyviai reikalaudamas ieškovės atiduoti modemą-maršrutizatorių. Tačiau ieškovė atsakė (duomenys neskelbtini), kad jis galės naudotis modemu-maršrutizatoriumi tik tuomet, kai apmokės sąskaitą. Tuo metu modemas-maršrutizatorius buvo ant sofos šalia ieškovės. Todėl A. V. siekdamas jį atimti, užgriuvo ant ieškovės, o griūdamas nestipriai sudavė ranka ieškovei į veidą bei su koja atsitrenkė į ieškovės blauzdą. Ieškovė bandydama atstumti (duomenys neskelbtini) nuo savęs, patempė jį už marškinių. (duomenys neskelbtini), atėmęs modemą-maršrutizatorių, pasišalino į kitą kambarį. Tuomet ieškovė išėjo į kitą namo pusę, o vėliau išėjo į lauką pasivaikščioti. Ieškovė, grįžusi prie namo, pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Pastarieji informavo, kad (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimą dėl jo sumušimo. Tuomet ieškovė taip pat parašė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų.

1.3. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei baudžiamasis ieškovės persekiojimas buvo pradėti nepagrįstai ir neteisėtai, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika ir (ar), kad tokią veiką padarė ieškovė, taip pat neatlikti visi būtini pareiškimo apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką patikslinimo veiksmai, kad akivaizdūs prieštaravimai ir abejonės būtų pašalinti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. vasario 22 d.) 84–85 punktus ikiteisminio tyrimo pradėjimas ar atsisakymas jį pradėti nėra vieninteliai procesiniai veiksmai, kurie gali ir turi būti atlikti, gavus duomenų apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nes tam tikrais atvejais gali nepakakti duomenų nei vienam iš šių sprendimų priimti. Ieškovės (duomenys neskelbtini) A. V. 2022 m. birželio 5 d. 17.20 val. pranešime Bendrajam pagalbos centrui ir jo pranešime policijos pareigūnams dėl konflikto aplinkybių nurodytose faktinėse aplinkybėse yra prieštaravimų, neaišku, kas buvo fizinio konflikto iniciatorius, ar abu konflikto dalyviai smurtavo. Įvykio informacijos patikrinimo vietoje metu nebuvo užfiksuoti A. V. sužalojimai. Ieškovė įvykio vietoje pateikė kitokią negu jos (duomenys neskelbtini) įvykių versiją. Tokie prieštaravimai turėjo kelti esminių abejonių dėl jų pakankamumo ieškovės veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Be to, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nustatytas pranešėjo A. V. 2,02 promilės girtumas, taip pat pareigūnams turėjo būti žinoma informacija apie ankstesnius policijos pareigūnų iškvietimus, A. V. agresyvų elgesį, pavartojus alkoholio, jį, kaip linkusį agresyviai spręsti konfliktus, charakterizuojanti informacija. Tačiau aptariami duomenys ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje neįvertinti. Konflikto metu tame pačiame kambaryje buvo dvi ieškovės (duomenys neskelbtini) V. ir A. V.. Įvykio apžiūros vaizdo įraše užfiksuota, kad ieškovė nurodė pareigūnui, jog įvykio aplinkybes gali paliudyti (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, liudytoja 2022 m. birželio 5 d. neapklausta, o ieškovės ir A. V. pareiškimuose apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolų eilutėse „Asmuo, galintis suteikti reikšmingos informacijos“ pažymėta „nėra“, kas neatitinka tikrovės. V. V. apklausta tik 2022 m. birželio 7 d. ir jos parodymai sutampa su ieškovės pateikta įvykio versija. Pareigūno sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas per labai trumpą laiką. Tai kelia abejonių, ar surinktos informacijos patikimumas, pakankamumas ikiteisminiam tyrimui pradėti apskritai buvo įvertinti, ar sprendimas pradėti ieškovės atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą nebuvo priimtas skubotai bei automatiškai. Tokias abejones patvirtina taip pat ir tai, jog 2022 m. liepos 14 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš esmės remiantis tais duomenimis, kurie buvo surinkti ir (arba) galėjo ir turėjo būti surinkti informacijos patikrinimo bei patikslinimo stadijoje, apklausus įvykio liudytoją bei patikslinus paties pranešėjo prieštaringai nurodytas įvykio aplinkybes. Todėl pareigūnai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą veikti stropiai ir atidžiai. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje buvo padaryta esminių ir reikšmingų klaidų: akivaizdžiai neteisingi duomenys nebuvo patikslinti; įvykio metu reikšmingi duomenys apie pranešėją ir jo neblaivumą nebuvo įvertinti; neapklausti įvykio liudininkai. Šie duomenys galėjo būti nustatyti tiek informacijos patikrinimo vietoje metu, tiek per įstatyme nustatytą 10 dienų duomenų patikslinimo laikotarpį. Būtinų patikslinimo veiksmų neatlikimas nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą baudžiamojo persekiojimo pradėjimą ieškovės atžvilgiu. Be to, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešus prokurorei, nebuvo imtasi tinkamų veiksmų, kad neteisėti pareigūnų veiksmai būtų nedelsiant konstatuoti bei ištirti, be kita ko, panaikinant tiek nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir (arba) pakeičiant ieškovės procesinį statusą iš įtariamosios į liudytojos, tiek pritaikytą kardomąją priemonę.

1.4. Ieškovės laikinas sulaikymas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitiko BPK 140 straipsnyje numatytų pagrindų, nebuvo proporcingas ir būtinas procesiniams veiksmams atlikti. Pirma, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas nesant pakankamų duomenų, leidusių spręsti, jog ieškovė galbūt įvykdė nusikalstamą veiką, įvykio vietoje neatlikus liudytojų apklausos, esant pakankamai jau įvyko vietoje nustatytų (galėjusių ir turėjusių būti nustatytų) duomenų apie akivaizdžiai nepagrįstą ir prieštaringą neblaivaus (duomenys neskelbtini) pranešimą. Ieškovė kaip įtariamoji buvo sulaikyta 2022 m. birželio 5 d. 18.00 val. ir nuvežta į policijos komisariatą. Ieškovė pristatyta į policijos komisariatą 20.02 val. ir apytiksliai tuo pat metu buvo priimtas vyriausiojo tyrėjo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Nepaisant to, kad konfliktas įvyko apie 16 val., ieškovės (duomenys neskelbtini) 17.20 val. skambino į bendrąjį pagalbos numerį, laikino sulaikymo protokolas surašytas tik 21.23 val., jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, kelios minutės po to, kai ieškovei buvo išaiškintos įtariamojo teisės (21.15 val.) ir ji paprašė apklausos metu užtikrinti gynėjo dalyvavimą (21.19 val.). Be to, laikino sulaikymo protokolo skiltyje „Sulaikymo pagrindai ir motyvai“ yra lakoniškai įrašyta: „Tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo“. Vadinasi, ieškovė sulaikyta BPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu. Toks sulaikymo pagrindas kartu identifikuoja ieškovės atžvilgiu taikyto laikino sulaikymo tikslą – išimtinai asmens tapatybei nustatyti bei būtiniesiems proceso veiksmams atlikti, nenustačius jokių kitų sulaikymo pagrindų. Per laikotarpį nuo ieškovės faktinio laikino sulaikymo iki laikino sulaikymo protokolo surašymo buvo atlikti visi su sulaikytąja susiję neatidėliotini informacijos patikrinimo veiksmai: nustatyta ieškovės tapatybė; patikrintas jos blaivumas; ji pateikė savo paaiškinimus dėl įvykio, taip pat priimtas pareiškimas, atlikta įvykio vietos apžiūra. Nepaisant to, ieškovė nebuvo paleista ir visą naktį praleido areštinėje. Laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau BPK 140 straipsnyje nenumatyta galimybė, nesant suėmimo ir kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kartu nenustačius pasislėpimo, naujų nusikalstamų veikų darymo, trukdymo procesui pavojaus, kad laikinas sulaikymas galėtų būti taikomas jau pradėto ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimo tikslais ir, kad bet koks ikiteisminio tyrimo veiksmas šiuo atveju būtų laikomas savaime būtinu, o laisvės apribojimas – proporcingu. BPK 140 straipsnio 6 dalies nuostata įtvirtinta ne kaip atskiras sulaikymo pagrindas, bet kaip garantija sulaikytam asmeniui esant kitiems šiame straipsnyje nustatytiems laikino sulaikymo pagrindams. Todėl nėra pagrindo aiškinti BPK 140 straipsnio 6 dalies nuostatą, kaip neva numatančią atskirą laikino sulaikymo pagrindą – sulaikymą įtariamojo apklausos tikslu. Nenustačius pasislėpimo, naujų nusikalstamų veikų darymo, trukdymo procesui pavojaus, toks sulaikymas išimtinai įtariamojo apklausos tikslu neatitinka laisvės apribojimo būtinumo ir proporcingumo sąlygų. Sulaikymas negalėjo būti pateisintas taip pat ir remiantis tuo, kad ieškovė jos, kaip įtariamosios, apklausos metu pageidavo advokato dalyvavimo. Be to, ieškovė buvo laikoma sulaikyta net po to, kai 2022 m. birželio 5 d. nutarimu, priimtu 23.31 val., dėl to paties įvykio ji buvo pripažinta nukentėjusiąja.

1.5. Ieškovei 2022 m. birželio 6 d. nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė nebuvo būtina ir proporcinga. Nutarime skirti kardomąją priemonę nurodyta, kad duomenys, leidžiantys manyti, jog ieškovė padarė jai inkriminuojamą veiką yra liudytojo parodymai. Tačiau A. V. parodymai buvo nepatikimi, prieštaringi ir nepakankami ikiteisminiam tyrimui pradėti ir pagrįstam įtarimui konstatuoti. Kardomoji priemonė negali būti skiriama, kai nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Be to, aptariamas nutarimas visiškai nemotyvuotas, jame neatskleista, kokios konkrečiai aplinkybės ir kokie faktiniai duomenys buvo vertinti, kokiais konkrečiai motyvais buvo vadovautasi priimant nutarimą. Ieškovė bendradarbiavo, teikė informaciją, netrukdė atlikti procesinius veiksmus, todėl nebuvo jokio pagrindo daryti prielaidą, jog ji ateityje gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Skiriant ieškovei laikiną sulaikymą, jokie suėmimo pagrindai nebuvo identifikuoti ir konstatuoti, todėl neaišku, kodėl po kelių valandų, atlikus ieškovės apklausą, staiga be jokių motyvų konstatuotas pavojus šiems proceso tikslams ir poreikis juos užtikrinti: neva siekiant užtikrinti ieškovės dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir netgi nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė paskirta tik formaliai, neatlikus ieškovės laisvės suvaržymo būtinumo ir proporcingumo vertinimo.

1.6. Ieškovė patyrė didžiulį sukrėtimą dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo ir laikino sulaikymo. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ieškovė jautė stiprų neteisingumo jausmą, neviltį, nesaugumą. Tai buvo neatsitiktinė pareigūnų klaida. Tokiu būdu pareigūnai siekė pamokyti ieškovę, realizuodami ne kartą išsakytus perspėjimus, kad ieškovė nesilankytų jos (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresu. Be to, ieškovė prieš kelias dienas iki sulaikymo pateikė policijos komisariatui paklausimą, kokių veiksmų buvo imtasi pagal jos pateiktą pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) mirties aplinkybių. Pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus šiame ikiteisminiame tyrime atliko vyriausiasis tyrėjas R. B., kuris po kelių dienų priėmė skundžiamus sprendimus dėl ieškovės baudžiamojo persekiojimo bei laikino sulaikymo. Ieškovė suvokė, jog baudžiamasis jos persekiojimas ir sulaikymas naudojami kaip priemonė atgrasyti ją nuo skundų rašymo. Ieškovė dėl sulaikymo jautė stiprų gėdos jausmą, jautėsi beteisė, visą areštinėje praleistą naktį negalėjo užmigti, verkė. Ieškovė kitą dieną patyrė dar papildomus išgyvenimus, pažeminimą dėl situacijos ir nerimą, kai ją apklausinėjo buvusi ieškovės (duomenys neskelbtini) J. R.. Ieškovė baiminosi, kad apie jos sulaikymą sužinos bendri pažįstami. Ieškovė įvykių metu studijavo universitete ir 2022 m. birželio 10 d. turėjo laikyti paskutinį sesijos egzaminą. Tačiau ji dėl sulaikymo ir patirto streso negalėjo susikaupti, ją kankino nemiga, todėl neišlaikė egzamino. Ieškovė sumokėjo 166,80 Eur už egzamino perlaikymą. Todėl ieškovei sukelta ne tik neturtinė, bet taip pat ir turtinė žala, nes reikėjo mokėti už egzamino perlaikymą. Po ieškovės paleidimo iš areštinės ji patyrė papildomus laisvės suvaržymus ir reikšmingus nepatogumus dėl taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Ieškovė su savo šeima buvo suplanavusi, kad 2022 m. birželio 11 d. ieškovė vyks pas jau išvykusius (duomenys neskelbtini) atostogų, iš anksto buvo nupirkusi bilietus. Ieškovė nuo 2022 m. birželio 9 d. kelis kartus teiravosi dėl leidimo išvykti, nes iš prokurorės nebuvo gavusi nei patvirtinimo, kad prašymas gautas, nei rašytinio leidimo išvykti. Rašytinis leidimas išvykti ieškovei buvo pateiktas tik 2022 m. birželio 17 d., t. y. jai jau išvykus, todėl ieškovė nerimavo, ar žodinis leidimas vykti yra pakankamas, ar jos kelionė nebus sustabdyta, ar vėliau nebus ji pripažinta pažeidusi kardomąją priemonę. Papildomus nepatogumus dėl laisvės ribojimo ieškovė patyrė taip pat vėliau, kai turėjo teirautis ir derinti planuotą išvyką su (duomenys neskelbtini) prie jūros 2022 m. liepos mėn.

1.7. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina kitas dvi civilinės atsakomybės sąlygas: žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Pareigūnų neteisėti veiksmai, pradėjus nepagrįstą ieškovės baudžiamąjį persekiojimą bei pritaikius jos laisvės suvaržymus, sukėlė ieškovei realias neigiamas pasekmes (žalą): apribojo ieškovės laisvę; trukdė bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams; sukėlė papildomas prievoles. Ieškovei atsirado didelė vidinė įtampa, nemiga, apetito stoka, buvo pažeistos jos teisės į orumą, gerą vardą, taip pat judėjimo laisvė. Ši žala, atsiradusi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmais. Yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti.