- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-200-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22939-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. M. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2019 m. birželio 2 d., apie 01.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,01 prom.), nenustatytą kiekį kartų rankomis sudavė gulinčiam V. Č. į veidą, taip pat nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias pastarojo kūno vietas, automobilio durelėmis trenkė bei spardė į šalia stovėjusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. D., dešinę pusę, tokiais įžūliais bei vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose nežymiai sutrikdė V. Č. sveikatą, apgadino automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) padarydamas automobilio savininkui 100 eurų turtinę žalą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu D. M. išteisintas nepadarius veikos, turinčios BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje D. M. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo tyčia įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, suduodant nukentėjusiajam V. Č. į veidą ir apgadinant automobilį VW Passat, priklausantį E. D., nėra įrodyta, todėl jis turi būti išteisintas (b. l. 151-159).
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 38 straipsniu baudžiamąją bylą D. M. atžvilgiu nutraukti, atleidžiant D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį jam su nukentėjusiuoju V. Č. susitaikius, skundu taip pat tikslinamos D. M. pareikšto kaltinimo faktinės aplinkybės.
3.1 Skunde teigiama, kad teismas išvadą, kad D. M. nepadarė BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, padarė neįvertinęs įrodymų visumos, kas sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis nemažiau kaip šešis kartus rankomis sudavė gulinčiam V. Č. į veidą, automobilio durelėmis nemažiau kaip du kartus trenkė į šalia stovėjusį automobilį VW Passat dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Apklaustų liudytojų J. K., S. B. parodymai patvirtina, kad D. M. suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo gana stiprūs, stipresni nei pliaukštelėjimai, nebuvo panašūs į bandymą pažadinti nukentėjusįjį, smūgiai buvo girdimi daugiabutyje esantiems asmenims, nukentėjusiajam šiais smūgiais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat nustatyta, kad D. M. du kartus automobilio durelėmis trenkė į šalia stovintį automobilį. Teismas šiuos D. M. veiksmus nepagrįstai vertino kaip padarytus neturint tyčios smurtauti prieš nukentėjusįjį, o tik siekiant parvesti neblaivų nukentėjusįjį namo.
3.2 Skunde pažymima, kad nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad jam nustatyta dešinės akies kraujosruva buvo padaryta dar tuomet, kai jis būdamas prie ežero neblaivus trenkėsi į suoliuką, pats D. M. šios aplinkybės nepatvirtino. Vertinant šią aplinkybę prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis ir D. M. yra draugai, todėl tokie nukentėjusiojo parodymai yra neobjektyvūs ir turi būti vertinami kritiškai. Prokuroro manymu poodinių kraujosruvų akies vokuose atsiradimo mechanizmas remiantis gyvenimiška patirtimi paprastai yra smūgių sudavimas, o asmeniui griūnant ir veidu atsitrenkiant į daiktus įprastai sužalojami į išorę atsikišę veido paviršiai. Be to, pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog nukentėjusiajam delnu išviso sudavė 6 kartus, o liudytojas S. B. patvirtino smūgių sudavimo į veidą faktą.
3.3 Faktinės aplinkybės, jog nukentėjusysis buvo neblaivus dėl ko negalėjo savarankiškai išlipti iš automobilio bei nueiti iki namų bei tai, jog kaltinamasis jį ištempė iš automobilio bei siekė nuvesti į namus nepaneigia kaltinamojo tiesioginės tyčios padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o vertinamos tik kaip nusikalstamos veikos tikslas (priežastis). Nusikalstamos veikos tikslas šiuo atveju reikšmingas baudžiamosios atsakomybes individualizavimui, o ne nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio - kaltės (tiesioginės tyčios) nustatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, jog “Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie” (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
3.4 Įvertinus kaltinamojo ranka suduotų smūgių intensyvumą bei stiprumą, taip pat tai, jog pastarojo veiksmai pasireiškė ir vandališkais veiksmais (automobilio durelių trenkimu nemažiau kaip du kartus į šalia stovintį kaimyno automobilį), tai, jog minėti veiksmai buvo atlikti vėlyvuoju paros metu (apie 1.00 val), viešoje vietoje - daugiabučio namo kieme, sukeliant pakankamą triukšmą, jam būnant neblaiviam (nustatyta 2,01 promilės) patvirtina, jog kaltinamasis, nepaisant egzistavusio aukščiau nurodyto tikslo - parvesti nukentėjusįjį namo, demonstravo abejingumą ne tik nukentėjusiojo sveikatai, svetimam turtui, tačiau ir visuomenėje egzistuojančioms elgesio taisyklėms bei principams, kuriais siekiama išreikšti nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams.
3.5 Nors kaltinamasis teisminio posėdžio metu parodė, jog dėl atliekamų veiksmų sukeliančių padarinių nesuprato dėl alkoholio, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio negali būti aplinkybė, kuri šalintų pastarojo baudžiamąją atsakomybę ar kuria būtų grindžiamas pavojingų padarinių nenumatytas. Tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, jog fiziologinis girtumas nesukelia tokių didelių žmogaus psichikos pokyčių, kad jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
2.6 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog “Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą” (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K- 159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Aukščiau nurodyti faktiniai bei teisiniai argumentai teikia pagrindą išvadai, jog kaltinamasis D. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis, rankomis ne mažiau kaip šešis kartus suduodamas nukentėjusiajam į veidą bei automobilio durelėmis ne mažiau kaip du kartus trenkdamas i į šalia stovintį automobilį, bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradėjo elgtis taip, jog tokie padariniai nekiltų.
3.6 Skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į teisme ištirtų įrodymų visumą, iš D. M. pareikšto kaltinimo šalintos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo bei automobilio spardymu bei tikslintinas smūgių rankomis bei trenkimo automobilio durelėmis į kaimyno automobilį skaičius, todėl šiame apeliaciniame skunde kaip teisės analogija remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BK) 256 straipsnio 1 dalimi prokuroras tikslina kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, faktines aplinkybes, jas išdėstydamas sekančiai: D. M. 2019-06-02, apie 01.00 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,01 prom.), nemažiau kaip šešis kartus rankomis sudavė V. Č. į veidą, taip pat automobilio durelėmis ne mažiau kaip du kartus trenkė į šalia stovėjusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. D., dešinę pusę, tokiais įžūliais bei vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose nežymiai sutrikdė V. Č. sveikatą, apgadino automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas automobilio savininkui 100 eurų turtinę žalą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
3.7 Skundu prašoma D. M., vadovaujantis BK 38 straipsniu pagal BK 284 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Nurodoma, kad iš kaltinimo pašalinus nukentėjusiojo ir automobilio spardymo veiksmus galima konstatuoti, kad D. M. savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) naudotojas E. D. nei savininkas E. D. nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau jie pretenzijų kaltinamajam neturi, dėl automobilio sugadinimo padaryta 100 eurų turtinė žala atlyginta. D. M. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jam su nukentėjusiuoju susitaikius. Prokuroro manymu, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi jis neteistas, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl baudžiamojo proceso pradėjimas bei dalyvavimas proceso veiksmuose, proceso prievartos priemonių taikymas ir su tuo susijusių neigiamų išgyvenimų patyrimas bei “antrojo šanso” suteikimas turėtų skatinti kaltinamąjį pozityviai elgtis ateityje.
3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintasis D. M. ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismo padarytos išvados pagrįstos visuotine ir išsamia byloje esančių įrodymų analize, argumentuotos. Kolegija sprendžia, kad D. M. pagal BK 284 straipsnį išteisintas pagrįstai, nenustačius, kad buvo padaryta BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.
5. Nesutiktina su skundo teiginiais, kad byloje surinkti įrodymai nebuvo įvertinti visumoje kas ir lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ne tik palankias, bet ir D. M. kaltinančias aplinkybes. Liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, bei kitais byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės buvo susietos ir įvertintos visumoje. Kolegija dar kartą susipažinus su bylos duomenimis bei skundo argumentais negali šių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.
6. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis ir nukentėjusysis girtavo prie ežero, namo juos automobiliu parvežė blaivus draugas, kuris išėjo, o jie toliau liko sėdėti automobilį. Po kiek laiko jie nusprendė eiti namo, tačiau nukentėjusysis dėl girtumo to padaryti nesugebėjo, iškrito iš automobilio. D. M. bandė jį pakelti ir parvesti namo. Kaltinamasis neneigė sudavęs apie 6 kartus nukentėjusiajam į veidą tokiu būdu bandydamas sužadinti jo sąmonę, neneigia, kad netyčia automobilio durelėmis apgadino šalia stovintį automobilį. Prokurorui skundu prašant patikslinti kaltinimą ir pašalinus iš jo smūgių sudavimą nukentėjusiajam ir į automobilį kojomis, konstatuotina, kad D. M. faktines bylos aplinkybes pripažino visiškai. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis, bei liudytojai. Taigi ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra, prokuroras kelia šių aplinkybių teisinio vertinimo klausimą.
7. Liudytojas S. B. parodė, kad pamatė, kaip vienas vyriškis gulinčiam vyriškiui sudavė smūgius į veidą, jo manymu smūgiai buvo stiprūs. Jam išėjus į lauką ir paklausus vyriškio ką šis daro, pastarasis paaiškino, kad bando namo parvesti draugą (b.l. 52). Liudytoja J. K. parodė, kad matė kaip vienas vyriškis už pažastų traukia kitą iš automobilio, vėliau matė kaip tam vyriškiui buvo suduodami smūgiai į veidą delnais ir kumščiu, girdėjo kaip tas, kuris sudavė smūgius, rusų kalba sakė „kelkis, einam“ (b.l. 56). Būtent šių liudytojų parodymais, juos vertindamas kartu su teismo medicinos eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir grindė D. M. pareikšto kaltinimo pagrįstumą.
8. Vertinant šių liudytojų parodymus būtina pažymėti tai, kad apklausiant juos teismo posėdyje tiek S. B. tiek J. K. nebuvo tokie kategoriški teigdami, kad smūgiai buvo stiprūs. S. B. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam tapšnojo per veidą, tempė jį už striukės, rankų, pažastų. Liudytoja J. K. parodė, kad matė kaip du vaikinai „bandė keliauti” namo, kaltinamasis bandė pažadinti nukentėjusįjį suduodamas jam delnu į veidą, bandė padėti jį ant kapoto, tačiau pastarasis nuslydo ir nugriuvo.
9. Prokuroras D. M. netiesioginę tyčią padaryti BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką grindžia ne tik liudytojų nurodytomis aplinkybėmis apie suduodamų smūgių stiprumą, bet ir teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam konstatuotą sužalojimą. Byloje nustatyta, kad dėl padarytos kraujosruvos dešinės akies vokuose nukentėjusysis jau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šį sužalojimą jis pasidarė dar būdamas prie ežero, kuomet griuvo ir atsitrenkė į suoliuką, šia aplinkybę jis patvirtino ir apklausimas teismo posėdyje. Teismo med. specialistas išvadoje nurodė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek ir kur nors atsitrenkiant. Prokuroro pateikti argumentai, kad remiantis gyvenimiška patirtimi ir teisine praktika labiau tikėtina, kad smūgiai buvo suduoti, o ne atsirado atsitrenkiant į kokius nors daiktus tėra prielaida, taip pat nesutiktina, kad nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jis su kaltinamuoju yra draugai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nebandė neigti, kad D. M. sudavė jam į veidą. Aplinkybę, kad dešinę akį jis susižalojo pats nukentėjusysis nurodė iškart po įvykio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jo parodymai nepatikimi ir neobjektyvūs.
10. BK 284 straipsnio sudėtis D. M. veiksmuose grindžiama ir automobilio, priklausančio E. D. sugadinimu, šiuos veiksmus vertinant kaip vandališkus. Teismų praktikoje vandališki veiksmai yra suprantami kaip barbariškas turto naikinimas, tai yra daiktų daužymas, ardymas ar kitoks betikslis daiktų tyčinis niokojimas. Nustatant vandališkų veiksmų pobūdį turi būti įvertinamas ir tokių veiksmų motyvas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio durelės buvo apgadintos netyčia, galimai griūnant nukentėjusiajam ir kelis kartus atsitrenkiant automobilio durelėms bandant iš automobilio ištraukti nukentėjusįjį. Kolegijos nuomone toks automobilio apgadinimo būdas niekaip negali būti vertinamas kaip piktybinis tyčinis turto niokojimas, todėl visiškai pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad byloje nėra įrodymų, kad automobilis buvo apgadintas tyčia.
11. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymu, pirmiausia jis siejamas su visuomenės saugumu. Nustatant asmens kaltės turinį būtina įvertinti išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą, nukentėjusiojo asmenybę, o taip pat ir kaip jis pats suvokė bei vertino savo veiksmus, (kasacinė nutartis Nr. 2K-171/2015).Viešosios tvarkos požymių turinys nėra tiksliai apibrėžtas kiekvienu atveju jis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes.
12. Kolegija pritaria pirmos instancijos padarytoms išvadoms, kad D. M. veiksmai, bandant nukentėjusįjį ištraukti iš automobilio, tempiant jį, suduodant jam į veidą gali būti vertinami kaip BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymiai, tačiau vien tik aplinkybė, kad kaltinamojo veiksmais sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka neleidžia daryti išvados, kad buvo padaryta šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Byloje neginčijamai nustatyta, kad visi nukentėjusiojo veiksmai buvo atlikti siekiant parvesti namo neblaivų draugą, tai patvirtino, ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytojai. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia įžvelgti kaltinamojo veiksmuose tyčios, tai yra, kad jis sąmoningai atliko veiksmus, kuriais trikdė visuomenės rintį ir šokiravo aplinkinius. Kaltinamasis paaiškino, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė bandydamas atgaivinti draugą, kadangi jis buvo nesąmoningas ir jis dėl tokios draugo būklės išsigando. Nukentėjusiojo nesąmoningą būseną patvirtina ir medicininiai dokumentai iš ligoninės, į kurią nukentėjusysis iškart į bylą buvo nugabentas, kurių duomenys aprašyti teismo medicinos specialisto išvadoje. Liudytoja J. K., apklausta teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį pažadino tik atvykę medikai.
13. Kaip jau minėta prokuroras D. M. tyčią grindė suduotų smūgių intensyvumu bei stiprumu. Kolegijos nuomone, suduotų smūgių stiprumą, vertinant juos nustatytų aplinkybių kontekste, lėmė D. M. neblaivumas, jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumas. Skunde teisingai pažymima, kad asmens neblaivumas negali būti vertinama kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, tačiau nustačius kaltinamojo veiksmų priežastis bei tyčios nebuvimą tai paaiškina bandymo atgaivinti nukentėjusįjį intensyvumą.
14. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.). Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį – išteisinti D. M. pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jomis abejoti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.