Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2658-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
1-2658-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22939-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
V. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2658-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22939-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajam D. M.,nukentėjusiajam V. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, o būtent – kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. birželio 2 d., apie 01.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,01 prom.), nenustatytą kiekį kartų rankomis sudavė gulinčiam V. Č. į veidą, taip pat nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias pastarojo kūno vietas, automobilio durelėmis trenkė bei spardė į šalia stovėjusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. D., dešinę pusę, tokiais įžūliais bei vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose nežymiai sutrikdė V. Č. sveikatą, apgadino automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), padarydamas automobilio savininkui 100 eurų turtinę žalą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad tą dieną su D., L., V. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, D. negėrė, parvežė juos prie V. namų (duomenys neskelbtini), D. su L. išėjo namo, o jis (kaltinamasis) su nukentėjusiuoju liko mašinoje, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, V. – keleivio, klausėsi muzikos. Beklausant atvažiavo policija, liepė pritildyti muziką ir eiti namo, jie paklausė, pritildė muziką ir norėjo eiti namo. Kaltinamasis išlipo iš mašinos, atidarė V. dureles, norėjo padėti jam išlipti iš mašinos, nes jis nesugebėjo, kai išlipo, laikė V., bet uždarant dureles, jis nukrito, krisdamas kliudė mašinos sparną ir nukrito ant žemės; priėjo prie nukentėjusiojo, pradėjo purtyti, klausti, kas yra, sudavė tris smūgius į skruostą, jis pasakė, kad negali paeiti, girtas, tada kaltinamasis paėmė nukentėjusįjį per pečius ir bandė panešti iki namų, pavyko kokį metrą, du, daugiau nepavyko, po to vėl sudavė gal 3 smūgius, patraukė V. šiek tiek nuo važiuojamosios dalies, o po to atvažiavo policija. Lauke buvo keli žmonės, vienas jaunuolis klausė, ką jis daro, jis atsakė, kad nori parvesti V. namo. Nurodė, kad apie smūgius atsiminė, kai perskaitė bylos medžiagą, V. buvo visiškai girtas, negalėjo paeiti, atsimena, kad V. nespardė, bandė jį pakelti, bet ir pats griūdavo su juo, buvo sunku jį pakelti, panešti, nes jis buvo kaip lapas, slydo, o ir pats kaltinamasis buvo neblaivus, negalėjo normaliai paeiti. Tada jam neatrodė, kad gali draugui pakenkti, suduodamas smūgį, buvo išsigandęs ir norėjo greičiau jį parvesti namo, nesuprato padarinių dėl alkoholio. Draugo po to atsiprašė, jis neturi pretenzijų, dabar supranta, kad galėjo kam nors paskambinti, kad parvestų. Kitą dieną susitiko su apgadinto automobilio savininku, buvo keli įbrėžimai, juostelės, atsiradę tikriausiai kai norėjo V. paimti iš mašinos, greičiausiai durelės atsitrenkė į kitą automobilį, kaltinamasis atsiminė, kad atsitrenkė į tas dureles, galėjo būti daugiau nei vienas atsitrenkimas, gal du; neatsimena, kad būtų spardęs kitą automobilį, žalą iš karto atlygino – sumokėjo 100 eurų. Blogai vertina įvykį, kreipėsi į psichologą, dėl alkoholio vartojimo, anksčiau savaitgaliais vartodavo alkoholį.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. Č. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami 3-4 metai, per draugus ir kaime netoli vienas nuo kito gyveno. Tą dieną nuvažiavo prie ežero, buvo su D. mašina, važinėdami po miškus, pradūrė padangą, paskambino D., kad atvažiuotų paimti. D. atvažiavo, D. negėrė, o jie gėrė alkoholį, alkoholis jį greit labai paveikė, prie ežero trenkėsi į medinį suoliuką, kliuvo į akį, buvo kraujosrūva, dėl sužalojimo vėliau nesikreipė į medikus. Kai važiavo į Vilnių, jis miegojo mašinoje. Kai atvažiavo policija, jie pritildė muziką, nusprendė eiti namo. Nurodė, kad nors buvo girtas, bet viską suvokė, tačiau kūnas neklausė, nesugebėjo išlipti iš mašinos, D. matė, kad nieko nebus, kad jis nepaeis, norėjo jam padėti, tempė jį iš mašinos už pažastų, bet neišlaikė ir jis (nukentėjusysis) krito ant žemės nugara, kai jis buvo nugriuvęs, D. sudavė į veidą delnais, kad atgaivinti, tempė už rankų, pažastų, patempė iki aikštelės vidurio, nurodė, kad nejautė, jog būtų suduota kojomis, jokių žymių nebuvo, kad kojomis būtų spardęs, jautė tik kad sudavė delnais, iš pradžių tris kartus, po to vėl 3 kartus. Kaimynai iškvietė greitąją, ji atvažiavo, nuvežė į ligoninę, lipant į greitosios mašiną, jam lyg ir buvo sąmonė aptemusi, atsimena, kad skaudėjo galvą – bet ją skaudėjo dėl alkoholio poveikio, jam visada taip būna, galvą pradėjo skaudėti po to, kai pamiegojo važiuodamas mašinoje, kai buvo kieme, gydytojai jam davė vaistų nuo galvos skausmo ir viskas. Nurodė, kad jokių pretenzijų D. M. neturi, jis nukentėjusiajam tik bandė padėti – tiek kai atvažiavo į mišką, kai jiems pradūrė padangą, tiek kai norėjo jį parvesti namo. Kiek atsimena, lipant trenkėsi durelės į kitą mašiną, vieną kartą tikrai, ar daugiau kartų buvo – neatsimena. Kieme buvo kitų žmonių – buvo moteris, du vyrai, jie sakė, kad D. ramintųsi, jis (nukentėjusysis) su tais žmonėmis nekalbėjo, tuo metu jis buvo ant važiuojamosios dalies automobilių aikštelėje, ant nugaros, ten gulėjo, nes D. jo nepavyko nutempti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Ž. parodė, kad kiek atsimena, buvo įvykis (duomenys neskelbtini), atvažiavo į iškvietimą, lyg ir dėl muštynių, kad buvo apgadintos transporto priemonės, vienas vaikinas buvo sužalotas, jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kitą vaikiną nuvežė į policijos komisariatą. Jie atvažiavo po fakto, buvo kitų žmonių, buvo vyras, kurio automobilis buvo apgadintas, liudytoja mergina, bet ką jie pasakojo, liudytojas neatsiminė, taip pat neatsiminė, ką sakė kaltinamasis, nukentėjusysis. Pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, nurodė, kad kaltinamojo elgesio neatsimena, jis ir nukentėjusysis buvo neblaivūs, kai atvažiavo, nukentėjusįjį rado tarp mašinų; vieta buvo vieša, šalia daugiabutis, be minėto vyro ir liudytojos, nebuvo daugiau žmonių, kurie būtų išėję iš namo, domėtųsi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, kad atsimena įvykį, buvo birželis, apie 23 val., namo ji tada grįžo 22.30 val., jau tada girdėjo muziką kieme, dėl muzikos atvyko policija, tada ji galvojo, kad mašinoje yra vienas vaikinas, antro nematė. Atvyko pareigūnai, muzika nutiko, po to prasidėjo triukšmas kieme. Pro langą matė, kaip du vaikinai bandė keliauti namo, buvo tam tikri veiksmai vieno prieš kitą, kai vienas ištraukė kitą iš mašinos, buvo apgadintas kitas automobilis, tada neatrodė jai panašu į pažadinimo veiksmus, bet galbūt taip buvo, pamatė, kad išėjo kaimynai, tada išėjo ir ji, matė, kaip buvo apgadintas automobilis. Po to atvyko policija. Patikslino dėl išgirsto triukšmo, kad pirmiausia prasidėjo durelių varstymai, matė, kaip vienas draugas bandė kitą ištraukti per kairės pusės dureles, tada buvo apgadintas automobilis, automobilio apgadinimai buvo padaryti atidarant dureles ir jomis užkabinus kitą automobilį, užkabino du kartus. Po to buvo veiksmai pažadinti vieną, o kai ji nusileido žemyn, matė nukentėjusiojo pamuštą antakį – pažadinimo pasekmes. Nurodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, tai jos kaimynas, tada jo ištraukimas iš mašinos neatrodė labai normaliai, ji matė, kaip traukė (veiksmą), bet paties ištraukimo momento iš mašinos nematė, po to matė, kaip nukentėjusysis buvo aikštelėje, buvo suduotas smūgis su delnu, matė, kaip jį bandė pakelti, padėti ant kapoto, o jis nuslydo ir gavo smūgį, matė dar veiksmą su koja, atrodė, lyg nukentėjusįjį judintų. Nurodė, kad kieme buvo S., jo žmona ir pareigūnai, neužfiksavo, ar buvo praeivių, ji asmeniškai lauke buvo apie 10-15 minučių.

Liudytojas E. D. parodė, kad įvykis buvo birželio mėnesį, jis miegojo, išgirdo triukšmą, kaip kaimynas bandė sudrausminti. Išėjo į balkoną, pamatė, kad šviečia žibintuvėliu į jo automobilį, todėl jis nusileido į apačią, kur jam pasakė, kad apgadino jo automobilį. Jis nuėjo apžiūrėti ir po to atvyko policijos ekipažas, jis parašė pareiškimą. Kitą dieną su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo – dėl 100 eurų, žalą atlygino grynais pinigais. Nurodė, kad tą vakarą jam niekas nepasakojo, kaip buvo padaryti apgadinimai, tada kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo neblaivūs, vienas sėdėjo prie automobilio, kitas stovėjo. Nurodė, kad žala jam atlyginta, pretenzijų neturi, buvo padaryti keli įbrėžimai, automobilis brolio, bet kadangi jis tolimųjų reisų vairuotojas, tai naudojosi automobiliu jie. Kai nusileido į kiemą, jame buvo kaimynas S. su žmona ir J., po kokių 5 minučių atvyko policija.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad tada buvo su žmona namie, buvo praviras langas, išgirdo smūgius, kad kažkas vyksta, pro langą pamatė, kaip vienas tampė, daužė kitą. Patikslino, kad pirmiausia dėmesį atkreipė garsai – išgirdo smūgius kaip su delnu per veidą, pro langą matė, kaip kaltinamasis tempė nukentėjusįjį už striukės, rankų ar pažastų – tiksliai neatsimena, kai pažiūrėjo pro langą, nukentėjusysis jau buvo ant asfalto – iš pradžių jam per veidą patapšnojo, o po to tempė. Išėjęs į lauką pamatė nukentėjusįjį, kuris gulėjo ir nejudėjo, kaltinamasis stovėjo, po to nukentėjusysis sujudėjo. Kai išbėgo, paklausė – ką jis daro, kaltinamasis atsakė, kad tempia namo; nurodė, kad kaltinamasis nebuvo agresyviai nusiteikęs, kai jis jo paklausė. Matė, kaip kaltinamasis trankė nukentėjusiajam per veidą, bandė išblaivyti, nukentėjusysis, kaip liudytojui pasirodė, buvo neblaivesnis nei kaltinamasis, liudytojas iškvietė policiją, o policija iškvietė greitąją. Be liudytojo su žmona išbėgo dar viena kaimynė ir atėjo apgadintos mašinos savininkas. Dėl mašinos nurodė, kad ji buvo apibraižyta, tačiau apgadinimo mechanizmo liudytojas nežino, to nematė. Paaiškino, kad policiją iškvietė dėl to, kad kai žiūrėjo pro langą su žmona, pagalvojo, kad nukentėjusįjį gal uždaužė, nes jis atrodė kaip negyvas, tada atrodė, kad mušasi, bet kai nusileido į kiemą, pasirodė, kad nieko nebuvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 22), liudytojas patvirtino juos, dėl suduotų smūgių, nurodė, kad buvo daugiau kaip pliaukštelėjimai.

Bendrojo pagalbos centro informacijoje nurodyta, kad 2019 m. birželio 2 d., apie 01.04 val. pranešėjas nurodė, kad mato, kaip iš kiemo pusės vyriškis daužo kitą gulintį vyriškį tarp automobilių (b. l. 8); 2019 m. birželio 2 d., 01.05 val. gautas pranešimas, kad kieme vaikinas daužo stovintį automobilį, mato iš balkono (b. l. 9); 2019 m. birželio 1 d., 23.56 val. gautas pranešimas, kad tarp 222 ir 224 namų stovi automobilis BMW sidabrinės spalvos, iš kurio garsiai groja muzika, pranešė gyventoja (b. l. 10).

Apžiūrėjus iš Bendrojo pagalbos centro gautus garso įrašus, kuriuose užfiksuoti pranešimai, susiję su nagrinėjamu įvykiu (b. l. 16), surašytas 2019 m. liepos 1 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 14-15).

Apžiūrėjus įvykio vietą surašytas 2019 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokolas (b. l. 18-22).

2019 m. birželio 2 d. susitarime, pasirašytame tarp D. M. ir E. D. nurodyta, kad E. D. neturi jokių pretenzijų D. M. dėl apgadinto automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. D. nurodė, be kita ko, kad jis yra automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, savo automobilį labai dažnai duoda naudotis savo broliui E., nes jis (E. D.) yra tolimųjų reisų vairuotojas, 2019 m. gegužės mėnesį jis buvo išvykęs į komandiruotę ir automobilio naudojosi brolis; sugrįžus iš komandiruotės, brolis papasakojo, kad automobilis buvo apgadintas incidento metu, prie namo, kur gyvena jo brolis, jam pasakė, kad įlenktos galinės keleivio durelės, yra įbrėžimai keliose vietose, apžiūrėjęs įsitikino, kad pažeidimai nežymūs ir jis asmeniškai pretenzijų neturi, jis automobilio netvarkė, brolis jam sakė, kad pats bandė užtaisyti įlenktą vietą; nurodė, kad civilinio ieškinio neteiks, prašo nukentėjusiuoju nepripažinti, pretenzijų incidento kaltininkui neturi (b. l. 29).

Apžiūrėjus automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 8 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu ant automobilio galinių keleivio durelių matomi keli įbrėžimai, daugiau pažeidimų nestebima (b. l. 32-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2443/2019 (01) ištyrus V. Č. medicininius dokumentus konstatuota, kad V. Č. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, padaryta paveikus kietu buku daiktu; nustatyti sužalojimo padarymo laiko nėra galimybės, kadangi neaprašytas kraujosruvos pobūdis; neurochirurgo įraše nurodytas kairės ausies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi nenurodyti jokie konkretūs sužalojimams būdingi požymiai bei pobūdis; poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; ji padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas padarytas galimai vienu daiktu; poodinės kraujosruvos gali atsirasti tiek griūvant ir pačiam atsitrenkiant į kažkokius daiktus, tiek ir suduodant smūgius, šiuo atveju atskirti, kokiu būtent būdu buvo padaryta poodinė kraujosruva, nėra galimybės, kadangi vien iš kraujosruvos to padaryti neįmanoma, o kitų papildomų/gretutinių sužalojimų, iš kurių galima būtų spręsti, ar jie galėjo būti padaryti griuvimo metu, medicinos dokumentuose neaprašyta (b. l. 46-47).

Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad 2019 m. birželio 2 d., 01.52 val. D. M. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius.

Pažymėtina, kad teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.); įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą.

D. M. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, D. M. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. birželio 2 d., apie 01.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,01 prom.), nenustatytą kiekį kartų rankomis sudavė gulinčiam V. Č. į veidą, taip pat nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias pastarojo kūno vietas, automobilio durelėmis trenkė bei spardė į šalia stovėjusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. D., dešinę pusę, tokiais įžūliais bei vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose nežymiai sutrikdė V. Č. sveikatą, apgadino automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), padarydamas automobilio savininkui 100 eurų turtinę žalą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, įvertinęs tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo V. Č., taip pat liudytojų – S. B., J. K., E. D., E. Ž. parodymus, nustatė tokias aplinkybes: 2019 m. birželio 2 d., apie 1.00 valandą Bendruoju pagalbos telefonu buvo paskambinta dėl kieme adresu (duomenys neskelbtini), vykstančių muštynių – kad vienas asmuo muša kitą tarp automobilių, taip pat kad daužomas automobilis, po ko atvykusi policija minėtame kieme rado nukentėjusįjį, kuris gulėjo tarp automobilių, taip pat kaltinamąjį, kurie abu buvo neblaivūs, bei nukentėjusiajam iškvietė greitąją pagalbą. Dėl šių aplinkybių visų jau minėtų asmenų parodymai visiškai sutampa ir kaltinamasis taip pat neneigia šių aplinkybių – t. y. kad dėl jo veiksmų buvo iškviesta policija. Vis dėlto dėl aplinkybių, kas iš tikrųjų įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, įvertinus pirminius liudytojų duomenis, teismo vertinimu, surinktus duomenis reikia itin atidžiai įvertinti.

Kaip išplaukia tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek ir nukentėjusiojo parodymų, kurie, pažymėtina, iš esmės atitinka ir jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be to, iš esmės atitinka ir tarpusavyje, matyti, jog kaltinamasis pripažįsta atlikęs tam tikrus veiksmus nukentėjusiojo V. Č. atžvilgiu – t. y. kad jis tempė nukentėjusįjį iš automobilio, po ko nukentėjusysis nugriuvo, kad jis nukentėjusiajam sudavė iš pradžių 3 kartus delnu per veidą, po to bandė jį patraukti nuo važiuojamosios dalies, tačiau nepavyko, kad nukentėjusiajam vėl apie tris kartus trenkė su delnu per veidą, visgi savo tokius veiksmus jis grindė noru atgaivinti nukentėjusįjį, kuris buvo labai girtas, dėl ko nepaėjo, ir minėtus veiksmus atliko išsigandęs ir norėdamas kuo greičiau nuvesti jį į namus, patraukti nuo važiuojamosios kelio dalies ir pan. Minėta, kad iš esmės tokius parodymus patvirtino ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, kad kaltinamasis iš tikrųjų norėjo jam padėti pareiti namo, kadangi nukentėjusysis buvo labai neblaivus ir nors įvykius atsimena, tačiau kūnas jo visai neklausė, nurodė, kad jautė, kaip kaltinamasis jam delnu sudavė, tačiau tik norėdamas jį atgaivinti, taip pat kad tempė jį už pažastų, tačiau kaltinamajam nepavyko, nes irgi buvo neblaivus, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo. Teismas, įvertinęs nurodytų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų visumą, bei sulyginęs šiuos duomenis su liudytojų parodymais, sprendžia, kad byloje nėra paneigta tokia kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodoma (akcentuojant, kad minėti parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus) įvykių versija nėra paneigta neabejotinais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai, betarpiškai matę tam tikras nagrinėjamo įvykio aplinkybes. O būtent – liudytoja J. K. parodė, kad jos dėmesį patraukė triukšmas, dėl ko pažiūrėjo pro langą, pamatė, kaip du vaikinai bandė keliauti namo - vienas ištraukė kitą iš mašinos, tada tų vaikinų automobilio durelėmis buvo apgadintas kitas šalia stovėjęs kaimyno automobilis, po to buvo veiksmai pažadinti vieną, o kai ji nusileido į kiemą, matė nukentėjusiojo pamuštą antakį; nurodė, kad matė nukentėjusįjį automobilių aikštelėje, kad jam buvo suduotas smūgis su delnu, matė, kaip jį bandė pakelti, padėti ant kapoto, o nukentėjusysis nuslydo ir griuvęs gavo smūgį, dar matė, lyg nukentėjusįjį su koja judintų. Liudytojas S. B. parodė, kad pro pravirą langą išgirdo smūgius – kaip su delnu per veidą, pro langą matė, kaip kaltinamasis tempė nukentėjusįjį už striukės, rankų ar pažastų – tiksliai neatsimena, kai nukentėjusysis buvo ant asfalto, iš pradžių jam kaltinamasis per veidą patapšnojo, o po to tempė; išėjus į lauką, nukentėjusysis gulėjo ir nejudėjo, o kai kaltinamojo paklausė, ką pastarasis daro, kaltinamasis atsakė, kad tempia namo. Liudytojas E. D., kaip matyti iš jo parodymų, nors irgi nusileido į kiemą, tačiau pačių šių įvykių nematė, matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, bei apžiūrėjo savo valdytą automobilį dėl apgadinimų.

Taigi įvertinęs liudytojų J. K. ir S. B. parodymus – tiek atskirai, tiek ir visumoje, teismas sprendžia, kad jais nėra paneigiamos kaltinamojo nurodytos aplinkybės. Nors ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės, kurios galėtų liudyti apie tam tikrą smurtinio pobūdžio, piktybinių veiksmų atlikimą, kas galėtų suponuoti apie tyčią smurtauti (pvz., liudytojas S. B. nurodė, kad jis mano, jog vyrui buvo suduoti rimti smūgiai, ne smūgiai gaivinimui, nes buvo stiprus smūgių garsas ir jiems (liudytojui su žmona) atrodė, kad smūgiai stiprūs, b. l. 52; liudytoja J. K. nurodė, be kita ko, kad matė, kaip vėliau sulaikytas jaunuolis spardė jos pažįstamą kaimyną (t. y. nukentėjusįjį) gulintį į įvairias kūno vietas – į krūtinę, galvą, spyrė tikrai ne vieną kartą ir pan., b. l. 56), vis dėlto, kaip matyti iš jų parodymų, dėl kaltinamojo atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu jų parodymai teisiamojo posėdžio metu tam tikru aspektu pakitę – tai yra iš šių liudytojų parodymų visumos matyti, kad jie neatmeta galimybės, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis, kuris buvo tikrai pakankamai neblaivus (nustatyta 2,01 promilių neblaivumas) bandė nukentėjusįjį (kuris pagal asmenų paaiškinimus buvo dar neblaivesnis už kaltinamąjį) parvesti (partempti) namo, nurodant, kaip minėta – kad smūgiai buvo lyg bandytų atgaivinti, delnu per veidą, kad kaltinamasis tempė nukentėjusįjį už pažastų ir pan. Juolab pažymėtina, kad net ir pirminiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose S. B. parodymuose buvo nurodyta aplinkybė, kurią jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, kad kai jis sušuko kaltinamajam, ką jis daro, pastarasis nurodė, kad tempia nukentėjusįjį namo, be to, šis liudytojas teisiamajame posėdyje nurodė, kad bendraujant su kaltinamuoju, pastarasis nebuvo agresyvus. Taigi iš nurodytų liudytojų parodymų teisiamajame posėdyje iš esmės išplaukia, kad būtent įvykio metu situacija jiems pasirodė pavojinga, juolab nukentėjusysis gulėjo, nejudėjo, dėl ko ir buvo skambinta Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu, siekiant iškviesti policiją, visgi šiuo metu apklausti jie neatmetė galimybės, kad iš tikrųjų tada neblaivus kaltinamasis bandė tokiu būdu atgaivinti nukentėjusįjį, jį nuvesti (nutempti) namo ir pan.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo neblaivumas nebuvo išmatuotas, visgi įvertinus specialisto išvadoje aprašytus duomenis, užfiksuotus jo medicininiuose dokumentuose ligoninėje, į kurią jį išvežė iš įvykio vietos, abejonių dėl to, kad jis tikrai buvo labai neblaivus, teismui nekyla – pats nukentėjusysis irgi tai patvirtino. Kaip matyti iš specialisto išvadoje nurodytų duomenų, ligoninėje jam buvo konstatuotas ir girtumas, pažymint, be kitų duomenų, kad pacientas skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, bendru silpnumu; orientacija sutrikusi laike, vietoje ir savyje, koordinacinių medinių neatlieka, guli, girtumo požymiai – alkoholio kvapas iš burnos, injekuotos skleros, nerišli kalba, koordinacijos sutrikimai, toksikologo apžiūros metu taip pat nurodyta, kad pacientas skundžiasi galvos svaigimu, nori miego, prisipažįsta alkoholį vartojęs 2 dienas, sąmoningas, orientuotas, į klausimus atsako pagal prasmę, kalba nerišli, koordinacija sutrikusi, alkoholio kvapas iš burnos, veidas hiperemiškas, junginės injekuotos, gulima priverstinė padėtis dėl girtumo, indikacijų gydymui SPS nėra, negalint užtikrinti saugaus transportavimo į namus, lieka stebėjimo palatoje (b. l. 46, lapo antra pusė). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jam labai skaudėjo galvą, tačiau tai buvo dėl išgerto alkoholio.

Tiek medicininiuose nukentėjusiojo V. Č. dokumentuose, tiek ir specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Č. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, padaryta paveikus kietu buku daiktu, kuri atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kita vertus, specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad šio sužalojimo padarymo laiko nustatyti galimybės nėra, nes neaprašytas kraujosruvos pobūdis, bei kad poodinės kraujosruvos gali atsirasti tiek griūvant ir pačiam atsitrenkiant į kažkokius daiktus, tiek ir suduodant smūgius, šiuo atveju atskirti, kokiu būtent būdu buvo padaryta poodinė kraujosruva, nėra galimybės, kadangi vien iš kraujosruvos to padaryti neįmanoma, o kitų papildomų/gretutinių sužalojimų, iš kurių galima būtų spręsti, ar jie galėjo būti padaryti griuvimo metu, medicinos dokumentuose neaprašyta (b. l. 46-47). V. Č. nurodė, kad minėtas sužalojimas buvo padarytas tą dieną, bet dar prieš įvykį, kai jis, būdamas neblaivus, kai buvo prie ežero, griuvo ir atsitrenkė į medinį suoliuką, pastebint, kad tokius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl įvertinus tiek šiuos nukentėjusiojo parodymus, tiek specialisto išvadoje konstatuotas išvadas, kuriose neatmetama tokia galimybė, juolab byloje nesant tokias nukentėjusiojo parodytas aplinkybes dėl minėto sužalojimo paneigiančių duomenų – kaip minėta, liudytojai teisiamajame posėdyje konkrečiai nenurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam būtų trenkęs, pvz., kumščiu, į akies sritį ir pan., teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų daryti išvadą, jog minėtą sužalojimą nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – t. y. suduodamas nukentėjusiajam ranka. Taigi pripažintina, kad byloje neįrodyta, jog D. M. padarė nurodytą sužalojimą, kuris kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinime D. M. inkriminuota ir tai, kad jis nenustatytą kiekį kartų spyrė nukentėjusiajam į įvairias pastarojo kūno vietas. Nurodytą aplinkybę neigia tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis, nurodęs, be kita ko, kad jis nejautė, kad jam būtų suduota kojomis, be to, nebuvo po įvykio ir likę žymių, kad būtų suduota kojomis. Medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje taipogi nėra nustatyta, kad būtų padaryta kažkokių sužalojimų kūne, kurie galėtų būti paaiškinti smūgiais kojomis ir pan. Be to, ir iš paties nukentėjusiojo nurodytų sveikatos priežiūros įstaigoje aplinkybių matyti, kad jis iš esmės skundėsi būtent galvos skausmu, svaigimu ir pan. Iš liudytojų J. K. ir S. B. parodymų taip pat neišplaukia kategoriško teigimo, kad kaltinamasis būtų spyręs ar spardęs nukentėjusįjį, pastebint, kad J. K. parodė, kad matė kažkokius kaltinamojo veiksmus su kojomis, bet tai buvo panašu gal į nukentėjusiojo judinimą. Taigi ir šiuo atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad D. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų spyręs nenustatytą kiekį kartų nukentėjusiajam į pastarojo įvairias kūno vietas, t. y. byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis būtų atlikęs nurodytus veiksmus.

Dėl automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, pažymėtina, kad kaltinamasis neneigia, kad minėtu laiku ir vietoje automobiliui buvo padaryti apgadinimai, kurių atsiradimą jis aiškino tuo, kad apgadinimus galėjo padaryti savo automobilio durelėmis, pastarosioms atsitrenkus į automobilį VW Passsat, kai jas atidarinėjo, norėdamas padėti nukentėjusiajam išlipti iš automobilio / ištempti jį iš automobilio. Tokius kaltinamojo paaiškinimus iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad apgadinimai galėjo būti padaryti durelėms atsitrenkus į minėtą automobilį, kai jam kaltinamasis norėjo padėti išlipti iš automobilio arba kai nukentėjusiajam nepavykus išlipti, jis griuvo tarp minėtų automobilių (kaltinamojo automobilio ir apgadinto automobilio VW Passat). Tai, kad apgadinimai galėjo būti padaryti būtent kaltinamojo automobilio durelėmis, iš esmės patvirtino ir liudytoja J. K., be to, jos parodymai taip pat iš esmės nepaneigia ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad apgadinimai buvo padaryti būtent bandant padėti nukentėjusiajam išlipti iš automobilio (tempiant jį iš automobilio), o ne specialiai – tyčia trankant minėtą automobilį ir pan. Taigi įrodymų, kad kaltinamasis būtų sąmoningai – tyčia spardęs nurodytą automobilį, byloje nėra.

Todėl įvertinęs visus nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje nėra paneigti kaltinamojo parodymai dėl įvykio, o būtent, kad muštynių tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, kad atitinkami jo (kaltinamojo) veiksmai – nukentėjusiojo tempimas, sudavimas jam delnu per veidą ir pan. buvo atlikti ne turint tikslą smurtauti prieš nukentėjusįjį, o siekiant pastarąjį parvesti namo, kadangi nukentėjusysis dėl neblaivumo negalėjo paeiti, atitinkamai minėtus veiksmus atlikdamas kaltinamasis irgi buvo reikšmingai neblaivus, dėl ko, kaip jis aiškino, jam nepavyko tinkamai pasirūpinti nukentėjusiuoju – savo draugu. Taip pat teismas sprendžia, kad nėra paneigta ir tai, jog liudytojų pamatytas vaizdas – kad nukentėjusysis gulėjo ant važiuojamosios dalies ir pan., buvo nulemtas ne prieš jį atliktų kaltinamojo veiksmų, o nukentėjusiojo girtumo.

Minėta, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai (kurių dalis, kaip minėta, nėra įrodyta – t. y. kad kaltinamasis spyrė nenustatytą kiekį kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, bei kad spardė minėtą automobilį) kaltinime kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, kaltinime nurodytus veiksmus kvalifikuojant kaip įžūlius ir vandališkus veiksmus, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismų praktikoje dėl įžūlaus elgesio pasisakoma, be kita ko, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka; toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Visgi taip pat pažymima, kad sveikatos sutrikdymų padarymas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo (pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-120-628/2018). Vandališkais veiksmais teismų praktikoje laikomi veiksmai daužant, gadinant ar kitaip niokojant svetimą turtą.

Be to, teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Sprendžiant, ar nustatyti (įrodyti) kaltinamojo veiksmai, tempiant nukentėjusįjį V. Č. iš automobilio, siekiant nuvesti pastarąjį namo, nes jis dėl girtumo nepaėjo, to pasekoje – svetimo automobilio apgadinimas savo automobilio durelėmis, taip pat nepavykus nukentėjusiojo patempti ir pastarajam nugriuvus – sudavimas jam delnu į veidą, siekiant jį atgaivinti ir pan. – gali būti vertinami kaip atitinkantys BK 284 straipsnio sudėtį, teismas pirmiausia pastebi, kad iš tikrųjų dėl minėtų kaltinamojo veiksmų (iš dalies – ir nukentėjusiojo būsenos) buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – pašaliniai, su minėtu įvykiu nesusiję asmenys iškvietė policiją, manydami, kad kieme vyksta muštynes, išsigando dėl nukentėjusijo būklės, išėjo į lauką ir pan. Visgi vien tik pastaroji aplinkybė, teismo vertinimu, neleidžia spręsti, kad nustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, nes visuomenės rimtis ir tvarka gali būti sutrikdyta ir ne nusikalstamais veiksmais – įvykus nelaimingiems atsitikimams ir pan., dėl ko kiti pašaliniai asmenys būtų sutrikdyti, sutrikdyta įprastinė tvarka ir pan. Savo ruožtu šiuo aspektu itin svarbu, ar nustatyta tiesioginė tyčia kaltinamojo veikoje – t. y. kad jis atitinkamus veiksmus atliko sąmoningai, suvokdamas, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, šokiruoja juos ir pan., ir būtent to siekia. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios liudytų apie tokius kaltinamojo motyvus, paskatas ir tikslus. Priešingai – kaip minėta, nepaneigta, kad kaltinamasis, kaip nurodė – pats išsigandęs dėl nukentėjusiojo būklės, minėtus veiksmus atlikdamas siekdamas atgaivinti savo draugą, parvesti jį namo, o ne siekdamas smurtauti prieš jį, sąmoningai ir tyčia apgadinti svetimą turtą ir pan. Taigi, teismo vertinimu, nustatytų kaltinamojo veiksmų šioje situacijoje nėra pagrindo traktuoti kaip įžūlių ir vandališkų, kuriais būtų siekiama demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus dėl minėtų veiksmų kvalifikavimo, teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad D. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, neįrodyta, todėl jis išteisinamas pagal BK 284 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagrindo svarstyti klausimą, ar D. M. veikoje nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymių, nėra, kadangi pagal BPK 167 straipsnio 1 ir 2 dalis, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti pradėtas tik kai yra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundas, arba tais atvejais, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų – prokuroro reikalavimu. Kaip minėta, šiuo atveju nukentėjusysis V. Č. viso proceso metu D. M. pretenzijų neturėjo ir, kaip išplaukia iš jo parodymų, D. M. veiksmų savo atžvilgiu netraktavo kaip nusikalstamų, priešingai – nurodė, kad taip kaltinamasis siekė jam padėti.

Dėl svetimo turto – automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, pastebėtina, kad padaryta žala – 100 eurų, t. y. nesiekia nedidelės žalos ribos, kai galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, juolab, kaip minėta, duomenų apie tyčinį kaltinamojo veikimą byloje nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 78).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė