- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-1403-1036/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01173-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- M. M.
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
išnagrinėjęs M. M. (M. M.), gimusio 1997 m. rugpjūčio 10 d., gyv. Gagarina 86, Chinkent, Kazakstane, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 13:35 val., Vilniaus r., Vilnius – Minskas 12 km., būdamas pradedantysis vairuotojas viršijo leistiną 70 km/ val., greitį, važiavo 141,7 km/ val., greičiu, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 134 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d.
M. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.). M. M. pažeidimo tyrimo metu paaiškino, kad viršijo greitį, nes buvo išsigandęs jog jį persekioja vyrai ir nori apvogti, todėl jis viršijo leistiną greitį, taip bandė nuo jų pabėgti.
L. R. Trainavičius parodė, kad dirba kelių policijoje, matavo greitį ir sustabdė automobilį, kurio vairuotojas viršijo greitį ir siūlė kyšį. Kolega su juo lauke daugiau bendravo. Su juo transporto priemonėje bendravo, klausė „kur skubat?“. Šis bandė teisintis, minėjo, kad su savimi turi labai didelę pinigų sumą. Pažeidėjas buvo išsigandęs. Jis automobilyje nešnekėjo, apie tai, kad jį kažkas vejasi, tai pasakojo nuvažiavus į policijos komisariatą.
L. Ž. Matuiza parodė, kad dirba patruliu, buvo didelis greičio viršijimas. Vairuotojas buvo pradedantysis, kuriam leistina važiuoti 70 km/h. Greičio viršijimas virš 50 km/h kelyje A3, maždaug 12 km prie Skaidiškių viaduko. Viršijo greitį, buvo surašytas protokolas, buvo pristatytas į policijos komisariatą dėl kyšio siūlymo. Kai sustabdė, šis buvo pasimetęs. Komisariate minėjo, kad turėjo apie 25 000 eurų su savimi. Sakė, kad nežinojo, jog galima važiuoti 70 km/h. Klausė, dėl ko greitis viršytas, sakė, kad persekiojo.
I. M. M. atstovo, policijos pareigūnų paaiškinimus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog M. M. viršijo leistiną greitį.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nors pats M. M. neginčija, kad vairuodamas automobilį, viršijo važiavimo greitį, tačiau nurodo, kad tai padarė būtino reikalingumo būklėje, nes tuo metu jam pasirodė, jog jo automobilį persekiojo automobilis, todėl bijodamas užpuolimo ir siekdamas apsaugoti pinigus, buvo priverstas padidinti važiavimo greitį. ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad bylos medžiagoje nėra M. M. iškeltos versijos patvirtinančių objektyvių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad M. M. dėl galimo kito automobilio persekiojimo būtų kreipęsis į policiją, jo automobilį persekiojusio automobilio valstybinio numerio neįsidėmėjo, policijos pareigūnam jog įtaria, kad galėjo būti persekiojamas pasakė komisariate, iškart sustabdžius to neminėjo bei neprašė pagalbos, o siūlė kyšį, be to, kito greitį viršijančio automobilio pareigūnai neužfiksavo. Įvertinus šias aplinkybes, M. M. iškelta versija neatitinka realybės ir laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės arba sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, todėl teigti, jog minėtą pažeidimą jis padarė būtino reikalingumo būklėje, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas.
M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Posėdžio metu M. M. advokatas Nikolaj Voinov prašė šiam neatimti teisės vairuoti, kadangi atstovaujamajam reikia važinėti į darbą yra jaunas verslininkas bei taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnį.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbiniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad M. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia ar jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str., nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairuotojui viršijant greitį yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014). Pažeidėjas M. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos M. M. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybe, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, M. M. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ((duomenys neskelbtini) str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje ir skirti 289 EUR (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16060379993.
Išaiškinti M. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.