Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą dėl ne teismo tvarka institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikusiam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11566-2018, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu A. G., už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta 85,00 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2017 m. gegužės 5 d., 7.10 val., kelyje (duomenys neskelbtini) (k. pusė) Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiuodamas į antrąją neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nesukliudys antrąja eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, staigiai rikiavosi, taip priversdamas antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai, greta važiavusį automobilį staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį bei kryptį, taip padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei ir sveikatai.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. birželio 18 d., gautas A. G. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11566-2018, administracinio nusižengimo byloje, kuriame pareiškėjas nurodo, kad už administracinį nusižengimą paskirtą baudą jis sumokėjo 2018 m. balandžio 16 d., tačiau ją sumokėjo neturėjęs galimybės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d., iki 2018 m. birželio 15 d., buvo išvykęs į komandiruotę ir tik vėliau susipažinęs su minėto nusižengimo medžiaga išsiaiškino, kad administracinį nusižengimą padarė ne jis, o tuo metu jo automobilį vairavo tėvas S. G.. Atsižvelgdamas į tai prašo minėtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-11566-2018, panaikinti (skundo b. l. 3).

Skundą padavęs ir administracine nuobauda nubaustas asmuo – A. G., teismo posėdžio metu parodė, kad elektroniniu būdu gavo pranešimą į VMI sistemą apie tai, kad yra skolingas, todėl jis paskirtą baudą sumokėjo. Pranešime apie baudą buvo nurodyta, kad galima susipažinti su bylos medžiaga, todėl jis per internetinę svetainę „epolicija.lt“ pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, nes iš gauto pranešimo nebuvo aišku ką jis pažeidė. Jau susimokėjęs baudą, ir užpildęs prašymą, registruota siunta gavo popierinį bylos medžiagos variantą, kur dviejuose lapuose buvo parašyta tas pats, kas ir pranešime į VMI, kad tam tikrą valandą, tam tikram kelio kilometre, jo automobilis pažeidė įstatymo normą. Kadangi jis jau buvo sumokėjęs baudą tai neperskaitė iki galo, jog reikia pateikti ir vairuotojo pažymėjimą. Po to jis būdamas komandiruotėje, Suomijoje, gavo pranešimą, kad reikia susimokėti baudą, todėl jis pradėjo aiškintis ir VMI sužinojo, kad iš policijos yra gautas pranešimas, jog jis neįvykdė administracinio nurodymo. Pasiskambinęs į policiją, bendravo su nutarimą priėmusia tyrėja, kuri paaiškino, kad jis turėjo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir paklausė, kaip jam elgtis, kai jis yra išvykęs ir nesutinka su nutarimu, tai ji pasakė, kad per dvidešimt kalendorinių dienų jis gali nutarimą apskųsti, nurodė, kad apskundimo laikas baigėsi sekmadienį, o jis tik pirmadienį susipažino su medžiaga ir paaiškino, kad pažeidimo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), Kaune. Dar būdamas komandiruotėje, ir perskaitęs pranešimą, pasižiūrėjo elektroninį tabelį ir pamatė, kad tą dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje, (duomenys neskelbtini). Pagalvojęs, ir pakalbėjęs su tėčiu suprato, kad tuo metu jo automobilį vairavo tėtis, kuris buvo atvykęs į Kauną prieš mamos gimtadienį, kadangi jo automobilį vairuoja arba tėtis, arba sesers vyras, kuris darbo dienomis automobilio nevairuoja. Paaiškino, kad A. G. tą dieną į darbą vyko su darbo automobiliu, įmonėje yra užfiksuota, kas tą dieną vairavo automobilį. Parodė, kad tėtis neatsimena, jog būtų toks įvykis, kurio metu būtų kažką padaręs. Ankščiau jo automobilį tėtis taip pat yra vairavęs. Iš policijos jis gavo duomenis kai grįžo iš komandiruotės, gegužės pradžioje. Nuo tada kai jis gavo pranešimą į VMI sistemą, t. y. apie balandžio 16 d., iki kol gavo medžiagą iš policijos praėjo pora savaičių. Kai jis gavo pirmą pranešimą į VMI sistemą, pagalvojo, kad gavo baudą už greičio viršijimą, bet po to, jau susimokėjęs, pasiskaitęs koks nusižengimo straipsnis, nesuprato pažeidimo esmės. Reikalavimas pateikti vairuotojo pažymėjimą buvo tik pranešime iš policijos, bet VMI pranešime to nebuvo. Šiuo metu jis vairuotojo pažymėjimą turi, policijai jo nėra padavęs, kadangi policijoje paaiškino, kad nuo skundo užregistravimo, jis gali vairuoti iki teismo sprendimo. Nors jo darbo laikas oficialiai yra nuo 8.00 val., ryto, tačiau jis tuo metu jau buvo darbo vietoje. Vaizdo įraše matosi automobilio numeriai, jis jame atpažino savo automobilį. Savo skundą palaiko.

Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš metus, savaitės pabaigoje, buvo atvykęs aplankyti anūko ir paprašė sūnaus mašinos, su ja ryte nuvyko į darbą Vilniuje ir po 8.00 val., jau buvo darbe. Kas galėjo atsitikti jam bevažiuojant link Vilniaus nežino. Pripažįsta, kad gal ir buvo kažkoks nesaugus vairavimas, tačiau nelabai atsimena to, neatsimena, kad būtų sukėlęs avarinę situaciją, tačiau pripažino, kad įvykio dieną sūnaus A. G. automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, kadangi dieną prieš tai buvo atvykęs į Kauną aplankyti anūkės. Vilniuje, kuomet dirba, gyvena vagonėliuose, vyksta kaip į komandiruotę sekmadienį vakare ir grįžta penktadienį vakare į Akmenės rajoną. Nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą gavo dar 1976 metais, teisė vairuoti per tą laiką niekada nebuvo atimta.

Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. yra jo vaikų krikšto tėtis, jos brolis, jų santykiai yra artimi. Atsimena, kad buvo paprasta darbo diena kai pas ją po darbo buvo atvykęs tėtis, nes tuo metu planavo grįžti į tėviškę dėl mamos gimtadienio ir po to ryte išvyko į darbą. Tėtis dirba Vilniuje, gyvena darbovietės suteikiamose patalpose ir po darbo valandų kartais atvyksta į Kauną. Yra mačiusi, kad tėtis vairuotų brolio automobilį. Brolis pasakojo, kad po metų laiko, kai jau susimokėjo baudą, gavo dar vieną pranešimą apie baudos mokėjimą, todėl vyko aiškintis į policiją.

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 1), kuriame užfiksuotas pavojingai manevruojantis automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), iš vaizdo įrašo nematyti kas šį automobilį vairuoja.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie įvykį pranešė asmuo, vardu E., nurodydamas, jog 2017 m. gegužės 4 d., 7.10 val., automagistralėje, prie PC „(duomenys neskelbtini)“, automobiliu „Subaru“ (duomenys neskelbtini) važiavęs asmuo nesaugiai manevravo ir dėl staigaus stabdymo, kurio metu girdėjosi cypiantis padangų garsas, pareiškėjo automobilyje buvę mažamečiai vaikai išsigando, todėl prašo nubausti taip pasielgusį asmenį (nusižengimo b. l. 8–9).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad automobilis „Subaru Legacy BL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso AB „Swedbank lizingas“ (skundo b. l. 29).

Iš AB „Swedbank“ 2017 m. gegužės 18 d. rašto Nr. SL-SR/17-1773, nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ priklausančia transporto priemone „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal lizingo (veiklos nuomos) sutartį naudojasi A. G. (nusižengimo b. l. 10).

2018 m. birželio 18 d. A. G. pateikė prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga (nusižengimo b. l. 11).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandiruotės užduoties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad inžinierius-projektuotojas A. G. nuo 2018 m. gegužės 28 d., iki 2018 m. birželio 15 d., buvo komandiruotėje, Suomijoje (skundo b. l. 4).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. inžinierius-projektuotojas A. G. dirbo pilną darbo dieną, atliko garantinius darbus (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 19, 20–22).

Iš duomenų apie asmenį (Sodros DB) nustatyta, kad S. G. 2017 m. gegužės 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skundo b. l. 27).

Teismo posėdžio metu buvo išnaudotos visos galimybės apklausti liudytoją E. K. (b. l. 58, 59, 71), tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, dėl teismui nežinomų priežasčių.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 11 d. pažymos Nr. 02-18-130, apie darbo laiką bei 2017 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir pažymos apie darbo laiką ir jo naudojimą nustatyta, kad mūrininkas montuotojas S. G. 2017 m. gegužės 5 d. dirbo statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), pilną darbo dieną, darbo pradžios laikas – 8.00 val. (skundo b. l. 40–44).

Iš UAB „Tele2“ 2018 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. SD-29137, nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono numeris, kuris buvo nurodytas policijai pranešime apie įvykį, 2017 m. gegužės mėnesį priklausė, o ir šiuo metu priklauso E. K. (skundo b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11566-2018, administracinio nusižengimo byloje, A. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 85,00 eurų bauda, su specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog 2017 m. gegužės 5 d., 7.10 val., Kauno miesto sav., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, 102,00 kil(duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas yra UAB „Swedbank Lizingas“, važiavęs asmuo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiuodamas į antrąją neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nesukliudys antrąja eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, staigiai rikiuodamasis privertė antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai, greta automobiliu važiavusį E. K. staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį bei kryptį, taip padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei ir sveikatai, dėl ko E. K. automobilyje buvusiems mažamečiams vaikams sukeltas išgąstis. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančios ir teismo posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti tik minėtos transporto priemonės staigus manevras persirikiuojant iš pirmos juostos į antrąją, tačiau dėl to, kad įvykis užfiksuotas iš paskui važiuojančios transporto priemonės, negalima identifikuoti automobilį „Subaru Legacy“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. G. 2017 m. gegužės 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, inžinieriumi-projektuotoju (skundo b. l. 19), o iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriaus-projektuotojo, A. G. 2017 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, matyti, jog įvykio dieną jis atliko garantinius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 20). A. G. nurodė, jog jo darbo laikas oficialiai prasideda nuo 8.00 val., ryto, tačiau jis, įvykio dieną į darbą atvyko darbovietės paskirta transporto priemone, ir apie 7.00 val., fiziškai negalėjo būti kelio (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, (duomenys neskelbtini) kilometre, kadangi jam tą dieną priskirtos darbo vietos vieta buvo numatyta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taigi Važiavimas maršrutu – magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini), nuo A. G. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), įprastai nėra suderinamas su tą dieną nurodytos jo darbo vietos geografine vietove. Pareiškėjas nurodė, kad aptariamu laiku jo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo tėvas S. G., kuris kaip tik tuo metu galėjo vykti į darbą Vilniaus mieste, kadangi dieną perieš tai buvo atvykęs į svečius, ką S. G. patvirtino apklaustas teismo posėdžio metu. Apie šeimoje buvusią praktiką dalintis A. G. transporto priemone patvirtino ir liudytoja, skundą padavusio asmens sesuo – E. V.. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl A. G. kaltės, todėl jos vertinamos administracine tvarka nubausto asmens naudai.

Nors kaltojo asmens atlikti faktiniai veiksmai, atitinkantys administracinio nusižengimo sudėtį, nekelia abejonių, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta, jog šį nusižengimą padarė būtent A. G., todėl iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą ir gražinus šią administracinio nusižengimo bylą institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, jo metu institucijai atlikus papildomus proceso veiksmus būtina išsiaiškinti nusižengimą įvykdžiusį asmenį. A. G. nurodo savo tėvą – S. G., kuris pripažįsta padaręs nusižengimą. Bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrinus tokias aplinkybes esminių prieštaravimų dėl to nenustatyta. Nustatytas apie nusižengimą pranešęs asmuo – tai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jis į teismo posėdžius neatvyko ir nebuvo atvesdintas, o savo pranešime policijos įstaigai automobilį vairavusio asmens individualių požymių nenurodė.

Pagal ANK 642 straipsnio nuostatas, išnagrinėjęs bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas negali priimti nutarimo nubausti kitą asmenį, nei tas, kuriam institucija buvo surašiusi administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes teismas turi teisę tik pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Šiuo atveju nei nusižengimo padarymo faktas, nei kvalifikacija abejonių nekelia, tačiau nusižengimą padarė kitas asmuo, o ne A. G., todėl pati institucija teismo nurodomų aplinkybių pagrindu privalo atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tam, kad tokį asmenį nustatyti ir jį nubausti.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ir pats A. G. sumokėdamas baudą pagal administracinį nurodymą, o vėliau kreipdamasis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos jo atžvilgiu nutraukimo, savo veiksmais sudarė situaciją, kuomet nevykdė ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios numato, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad A. G. būdamas tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo jam surašymą, gavęs administracinį nurodymą ir sumokėjęs baudą, tačiau neįvykdęs pareigos gražinti vairuotojo pažymėjimą, praleido įstatymo numatytą 30 kalendorinių dienų terminą, ir apie transporto priemonę vairavusį kitą asmenį nepranešė, tokias aplinkybes nurodė tik savo skunde ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Toks jo neveikimas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą turi būti svarstomas, ar gali būti pripažintas pateisinamu ar šalinančiu jam ANK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, kadangi transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas taip pat užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 413 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. G. atžvilgiu nutrauktina, grąžinant bylą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11566-2018, panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti ir grąžinti bylą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, papildomam administracinio nusižengimo (-ų) tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.