Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-1629-225/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-1629-225/2019
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00415-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1629-225/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00415-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „E.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus K. B., ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 11 720,31 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nepavykus atsakovui įteikti teismo procesinių dokumentų, 2019 m. balandžio 18 d. atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais 2019 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutarta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „E.“, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „L.“. UAB „E.“ akcininku ir vadovu nuo 2006 m. vasario 2 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas E. B. 2018 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditoriniai reikalavimai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 8 720,31 Eur. 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi VMI išbraukta iš kreditorių sąrašo ir vietoje jos į kreditorių sąrašą įtraukta valstybės įmonė Turto bankas su 8 720,31 Eur kreditoriniu reikalavimu. UAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 patvirtinta 3 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata, iš jų: 2 500,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 500,00 Eur kitos bankroto administravimo išlaidos. Ieškovė turto, iš kurio būtų galima padengti bankroto administravimo išlaidas ir kreditorinį reikalavimą, neturi. Kadangi atsakovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl dėl 11 720,31 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro 8 720,31 Eur skola kreditorei ir 3 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidos, ieškovės atstovas bankroto administratorius kreipiasi į teismą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami <...>. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1418-730/2016).

Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Pažymėtina, jog įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog yra visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas, būdamas vieninteliu įmonės savininku, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, laiku ir tinkamai atsiskaitytų su kreditoriais. Kaip įmonės savininkas, atsakovas turėjo žinoti prastą įmonės finansinę padėtį, pasiektą nemokumo būklę, tačiau savo pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei kreipėsi ne juridinio asmens dalyviai, bet bendrovės pradinė kreditorė VMI. Teismas konstatuoja, kad atsakovo, kaip įmonės vienintelio akcininko (savininko), neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė žalos padarymą ieškovei bei atsakovo pareigą ją atlyginti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs padarytą žalą ieškovei, nėra.

Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, bei atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir įrodymų, patvirtinančių ieškovei padarytos žalos atlyginimą, ieškovės argumentų dėl skolos pagrįstumo ir jos dydžio neginčijus, daroma išvada, jog yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 11 720,31 Eur žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnis, 2.87 straipsnio 1, 4, 7 dalys, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsniai, CPK 285 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 8 straipsnis, 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 264,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. B. 11 720,31 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų 31 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. B. 264,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aldona Burbienė