Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei P. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Iš Gyventojų registro departamento išrašo matyti, jog atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Tailandą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Gyventojų registro duomenimis atsakovė nedirba. Ieškovo prašymu, ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir V. K. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 305157295, draudimo laikotarpis: 2017-11-14 – 2018-11-13), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo aplietas vandeniu 2018 m. rugsėjo 23 d. iš atsakovei P. M. asmeninės nuosavybės teise priklausiančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl santechnikos įrenginių trūkumų (trūkusios klozeto žarnelės). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas dėl užpylimo padarytus nuostolius, išmokėjo 683,87 Eur dydžio draudimo išmoką. Užliejimo aplinkybes, žalos kaltininką, padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina žalos bylos medžiaga: UAB „Grinda“ raštas, pranešimas apie įvykį, nuotraukos, turto sugadinimo aktas, lokalinė sąmata, mokėjimo dokumentas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo negebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovei, kaip buto savininkei. Atsakovė neginčijo aplinkybių dėl įvykusio draudžiamojo įvykio, dėl žalos dydžio. Ieškovas 2018 m. spalio 2 d. siuntė atsakovei pretenziją Nr. R0002070768 dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui jos reikalaujamą žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimu patirtus nuostolius buto savininkui atlygino ieškovas, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės (CK 6.263, 6.266 straipsniai). Remiantis išdėstytu, iš atsakovės ieškovui priteistina 683,87 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio palūkanos priteistinos ieškovui iš atsakovės už priteistą sumą (683,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 683,87 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt trys eurai, 87 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (683,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų, 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovei P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šį sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.