- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- eI2-3478-583/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05711-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovo atstovui R. S.,
2025 m. balandžio 1 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo advokato A. G. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas advokatas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1S-4133 Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1);
2) panaikinti Tarnybos 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1S-5871 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2);
3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 21RE-735 (AG-619/05-2024) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3);
4) įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymus.
Pareiškėjas nurodė, kad yra advokatas ir atstovaudamas advokatų kontorą Janes Solicitors LLP, veikiančią Jungtinėje Karalystėje bei vykdydamas kliento A. M. pavedimą dėl atstovavimo byloje dėl ekstradicijos, 2024 m. birželio 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie prašyme nurodytiems asmenims taikytas drausminimo priemones, šiems asmenims atliekant laisvės atėmimo bausmes. Prireikus papildomos informacijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei buvo pateiktas prašymas nurodyti ar prašyme įvardinti asmenys dirbo ar tarnavo Tarnyboje ar jos padaliniuose, nuo kada, kokiose pareigose ir kuriuose padaliniuose, kada ir kokiu pagrindu su jais buvo nutrauktos darbo sutartys ar nutrūko jų tarnyba.
Pabrėžė, kad teikdamas prašus informavo atsakovę, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatos suteikia jam teisę gauti prašomą informaciją ir nurodė prašomų pateikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugu teikimu.
Teigia, kad atsakovė Sprendimu Nr. 1 atsisakė tenkinti 2024 m. birželio 6 d. prašymą, o Sprendimu Nr. 2 taip pat atsisakė tenkinti ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą. Pareiškėjas nurodo, kad nesutikdamas su Sprendime Nr. 1 pateiktais argumentais, 2024 m. liepos 26 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija išnagrinėjusi skundą, Sprendimu Nr. 3 konstatavo, jog skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir paliko galioti Sprendimą Nr. 1.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl naikintini. Akcentuoja, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos suteikia teisę advokatui, vykdančiam advokato veiklą, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją.
Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad iš Konstitucijos ir įstatymų kylantys advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos (t. y. jų atstovaujamo asmens teisės ir (arba) teisėti interesai būtų ginami maksimaliai efektyviai). Tokia advokatų diskrecija gali būti ribojama tik įstatymu. Dėl šios priežasties advokato interesas gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis visais atvejais, kai tokie duomenys yra susiję su konkrečios teisinės paslaugos teikimu ir, šią paslaugą teikiančio advokato nuomone, yra būtini jai teikti, yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra saugomi, teises ir laisves.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone Tarnyba neturi kompetencijos nuspręsti dėl prašomų suteikti duomenų ryšio su atstovavimo sutartimi ir neturi kompetencijos tikrinti atliekamų ikiteisminių tyrimų duomenų, taip pat neturi teisės reikalauti iš advokato pateikti atstovavimo sutartį, kai yra pateiktas išrašas iš atstovavimo sutarties. 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymuose nurodyti duomenys yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti ir tai yra aiškiai nurodyta minėtuose prašymuose, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti prašomą informaciją.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, juos grįsdamas skunde išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė sutinka, jog advokatai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų jų turimą ar tvarkomą informaciją, tačiau advokatas kreipdamasis prašymu privalo pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris neįvykdo nurodytos pareigos, motyvuotai atsisakoma pateikti prašomą informaciją.
Pabrėžia, jog Advokatūros įstatymas advokatams garantuoja teisę gauti asmens duomenis, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama tik laikantis Advokatūros įstatyme nustatytų sąlygų. Duomenų valdytojas, gavęs advokato prašymą pateikti asmens duomenis, turėtų vertinti tiek prašomų duomenų apimties proporcingumą siekiamam tikslui, tiek asmens duomenų rinkimo (naudojimo) tikslą, prašomų asmens duomenų apimtį ir ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Tarnybos nuomone nurodytos aplinkybės patvirtina, kad duomenų valdytojas gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, visuomet turi įvertinti tiek prašymo pateikti asmens duomenis tikslą, tiek tokio prašymo proporcingumą ir teisėtumą. Asmens duomenų teikimo teisėtumo vertinimas yra neatsiejamai susijęs su duomenų valdytojo pareiga užtikrinti asmens duomenų paslapties išsaugojimą, siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleisti asmenims, neturintiems teisinio pagrindo su prašomais asmens duomenimis susipažinti. Duomenų valdytojas privalo tai įvertinti savarankiškai ir pateikti asmens duomenis (jei priimamas sprendimas juos teikti) tik ta apimtimi, kuri būtina konkrečiam tikslui pasiekti.
Paaiškino, kad iš pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. prašyme nurodytų duomenų, atsakovė neturėjo galimybės įsitikinti prašymo pagrįstumu, kadangi jame nėra duomenų, pagrindžiančių prašomų pateikti dokumentų ryšį su atstovavimo sutartimi t. y. iš pateikto atstovavimo sutarties išrašo nebuvo įmanoma nustatyti pareiškėjui suteiktų įgaliojimų apimtiems ir ryšio su ekstradicijos procesu. Taip pat prašyme pareiškėjas nurodė atliekamus ikiteisminius tyrimus ir prašomą pateikti informaciją susiejo su šiais ikiteisminiais tyrimais, tačiau neturint galimybės patikrinti šių duomenų teisingumo buvo nuspręsta prašymo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog neturėjo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymo. Iš pareiškėjo pateikto teisinių paslaugų sutarties išrašo nebuvo įmanoma įsitikinti jo pagrįstumu, t. y. nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių prašomų pateikti asmens duomenų ryšio su teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Iš prašymo turinio buvo galima spręsti, jog siekiama įvertinti grėsmę atstovaujamajam, tačiau nėra aiškus ryšis, kaip prašoma informacija būtų susijusi su prašyme nurodytu duomenų gavimo tikslu.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir atsiliepime išdėstytais pagrindais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1S-4133 Dėl informacijos pateikimo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1S-5871 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 21RE-735 (AG-619/05-2024) teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 6 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie septyniolikai įvardintų asmenų (prašymo 8 punktas) taikytas drausmines nuobaudas jiems atliekant laisvės atėmimo bausmes. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog atstovauja Jungtinėje Karalystėje esančią advokatų kontorą, kuri veikia Lietuvos Respublikos piliečio A. M. vardu. Teigiama, kad A. M. šiuo metu yra suimtas Jungtinėje Karalystėje ir svarstoma jo ekstradicijos į Lietuvos Respubliką byla. Pareiškėjas paaiškino, jog turi duomenų, kad prašyme įvardinti asmenys gali kelti grėsmę A. M. gyvybei tiek būdami laisvėje, tiek atlikdami bausmes laisvės atėmimo įstaigose, todėl nurodyti prašymo 8 - jame punkte asmenims taikytų drausminimo priemonių rūšį, skyrimo datą ir galiojimo laikotarpį, taip pat nurodyti, kuri drausminimo priemonė taikyta už smurtinius veiksmus prieš kitus kalinius (ar tokių veiksmų organizavimą) (prašymo 9 -asis punktas).
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. prašymą priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė pareiškėjui pateikti prašomą informaciją. Atsakovė ginčijame sprendime paaiškino, jog ji asmens duomenis tvarko vadovaudamasi Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/697 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)“ (toliau – ir BDAR) nuostatomis. Teigiama, jog pareiškėjo prašymas neatitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi iš pateikto teisinių paslaugų sutarties išrašo nėra aiški pareiškėjui suteiktų įgaliojimų apimtis ir ryšys su ekstradicijos procesu, todėl siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų saugumą prašymas netenkinamas.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, 2024 m. liepos 26 d. pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti ginčijamą atsakovės sprendimą ir įpareigoti ją iš naujo išnagrinėti 2024 m. birželio 6 d. prašymą. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir įvertinusi Sprendimo Nr. 1 teisėtumą, priėmė Sprendimą Nr. 3, kuriuo konstatavo, kad skundas atmestinas ir paliko Sprendimą Nr. 1 galioti. Komisija sutiko su Tarnybos padaryta išvada, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku pareiškėjo turimų įgaliojimų apimtis ir ryšys su ekstradicijos procesu. Akcentuojama, kad pareiškėjas turėjo pareigą pateikti pagrįstą, motyvuotą prašymą, o jam to nepadarius, Tarnyba pagrįstai nepateikė prašomų dokumentų kopijų.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu, nurodydamas tą patį informacijos prašymo pateikimo pagrindą – pavedimo ekstradicijos byloje vykdymą, prašydamas pateikti informaciją ar prašyme (prašymo 7 punktas) įvardinti asmenys dirbo ar tarnavo Lietuvos kalėjimų tarnyboje (iki reorganizavimo – Kalėjimų departamente, Pravieniškių pataisos namuose ar kt. pavaldžioje įstaigoje) ar jos padaliniuose (Pravieniškių 1- ajame ar 2-ajame kalėjimuose ar kt.), jei taip – nuo kada kiekvienas iš jų pradėjo dirbti ar tarnauti, kokiose pareigose ir kuriuose padaliniuose (jei pareigos kito – nurodyti nuo kada ir į kokias pareigas ar padalinius keitėsi), jei nebedirba ar nebetarnauja – nurodyti nuo kada ir kokiu pagrindu darbo sutartys su jais buvo nutrauktos ar nutrūko jų tarnyba (prašymo 8 punktas). Prašyme nurodoma, kad A. M. šiuo metu yra suimtas Jungtinėje Karalystėje ir vyksta jo ekstradicijos į Lietuvą byla, kurioje reikalinga įvertinti A. M. nurodytų asmenų (P. S. ir T. Č.) keliamą grėsmę jo sveikatai ir/ar gyvybei, nes byloje yra duomenų, kad aukščiau išvardinti asmenys gali kelti grėsmę A. M. gyvybei tiek jam būnant laisvėje, tiek atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigose (jei A. M. būtų įkalintas) (prašymo 2 ir 3 punktai).
Atsakovė Sprendimu Nr. 2 nusprendė netenkinti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymo. Atsakovė konstatavo, kad iš pareiškėjo pateikto 2024 m. gegužės 1 d. teisinių paslaugų sutarties išrašo nėra aiški pareiškėjo įgaliojimų apimtis ir ryšys su ekstradicijos procesu, todėl prašymas neatitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ir negali būti tenkinamas. Atkreipiamas dėmesys, jog iš prašymo turinio taip pat nėra aišku kaip prašoma pateikti informacija yra susijusi su prašyme nurodytu tikslu – grėsmės A. M. įvertinimu ir teisiniu paslaugu teikimu.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, LVAT praktikoje nurodyta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-445-442/2024).
Vadovaujantis anksčiau nurodytu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybės, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui 2024 m. birželio 6 d. bei 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymuose nurodytą informaciją.
Byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas yra specialus subjektas – advokatas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas BDAR ir Advokatūros įstatyme.
Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. BDAR 5 straipsnio 1 dalis c punktas nustato, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).
Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas teigia, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato prašyme turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Taip pat advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti informaciją, yra konstatavęs, jog advokato kreipimasis turi būti motyvuotas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). „Motyvuotas“ prašymas reiškia, kad abstraktus nurodymas, kad „duomenys reikalingi nagrinėjant civilinę bylą“ ar „duomenys reikalingi parengti bylą teisminiam nagrinėjimui“ nėra pakankamas, kadangi duomenų valdytojas, be kita ko, turi įvertinti ir prašomų pateikti duomenų būtinumą.
LVAT, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti asmens duomenis, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-272-629/2024).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti labai aiškų asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens duomenų tvarkytojas turi pareigą įvertinti ar advokato prašymas pateikti su asmens duomenimis susijusią informaciją atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurios suponuotų teisėtą prašymuose nurodytų asmenų asmens duomenų perdavimą advokatui.
Įvertinus pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymų bei prie jų pateikto išrašo iš 2024 m. gegužės 1 d. teisinių paslaugų sutarties turinį sutiktina su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo, atstovaujančio klientą ekstradicijos byloje, prašymai pateikti informaciją apie laisvės atėmimo vietose asmenims taikytas drausmines nuobaudas, o taip pat apie Kalėjimų tarnybos darbuotojų darbą/tarnybą Tarnyboje nėra išsamūs bei pakankamai motyvuoti. Iš prašymų ir pateiktos sutarties išrašo nėra galimybės nustatyti pareiškėjui suteiktų įgaliojimų apimties, koks yra prašomos pateikti informacijos panaudojimo tikslas ir kaip šie asmens duomenys yra susiję su Jungtinėje Karalystėje nagrinėjama A. M. ekstradicijos byla. Pareiškėjas savo prašymuose abstrakčiai įvardijo, jog juose įvardinti asmenys galimai gali kelti grėsmę jo atstovaujamo kliento gyvybei, tačiau atsakovei nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių duomenų.
Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui jo 2024 m. birželio 6 d bei 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymuose nurodytą informaciją, kadangi nebuvo nustatytos visos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, o prašymų motyvacija neatitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1S-4133 Dėl informacijos pateikimo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1S-5871 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 21RE-735 (AG-619/05-2024) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo advokato A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus suteikti informaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Šiuo atveju sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.