- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eA-445-442/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Dainius Raižys, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- O. E.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. E. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2022 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. S-136(7-112/2022) (toliau – ir MGK sprendimas) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (21.222)500-257 (toliau – ir VMI sprendimas) dalį dėl pareiškėjos atleidimo nuo apskaičiuotų palūkanų pagal 2021 m. gruodžio 23 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-65832 (toliau – ir Sutartis) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atleisti pareiškėją nuo visų apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų, 12,51 Eur padidintų palūkanų ir 41,05 Eur palūkanų delspinigių pagal Sutartį mokėjimo; 2) perduoti MGK iš naujo nagrinėti mokestinio ginčo dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo atleisti pareiškėją nuo toliau skaičiuojamų palūkanų pagal Sutartį. Taip pat 2023 m. vasario 27 d. prašymu prašoma priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo VMI 305 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad jai buvo apskaičiuota išieškotina 115 420,73 Eur dydžio mokesčių (PVM mokesčio) skola. Pareiškėja gavusi VMI pranešimus apie priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2021 m. gruodžio mėn. kreipėsi į VMI su pašymu dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo bei mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. VMI sudarė su pareiškėja mokestinės paskolos sutartį, tačiau pareiškėjai kas ketvirtį buvo nurodoma mokėti kintamo dydžio palūkanas, kurių dydis papildomai perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį atskiru pranešimu. Neturėdama galimybių mokėti šių mokestinės paskolos palūkanų dėl sunkios savo materialinės ir finansinės padėties, pareiškėja kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių su prašymu atleisti nuo jų, tačiau centrinis mokesčių administratorius šį prašymą 2022 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (21.222) 500-45 atmetė. Pareiškėja pateikė centriniam mokesčių administratoriui savo sunkią materialinę ir finansinę padėtį patvirtinančius naujus įrodymus ir 2022 m. birželio mėn. pakartotinai kreipėsi į VMI dėl atleidimo nuo mokestinės paskolos sutarties palūkanų, tačiau VMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (21.222) 500-257 atmetė ir šį pareiškėjos prašymą. Pareiškėja pateikė skundą MGK prašydama minėtą VMI sprendimą panaikinti. MGK konstatavo, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti ją nuo apskaičiuotų ir toliau skaičiuojamų palūkanų, padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių pagal 2021 m. gruodžio 23 d. mokestinės paskolos sutartį.
3. Pareiškėjos vertinimu, MGK 2022 m. spalio 3 d. sprendimu nepagrįstai buvo nuspręsta pareiškėją atleisti tik nuo 50 proc. faktiškai apskaičiuotų palūkanų. MGK, vertindama pareiškėjos materialinę ir ekonominę padėtį, padarė nepagrįstą išvadą, jog 50 proc. palūkanų mokėjimas yra proporcingas jos teisinėje ir faktinėje situacijoje, kadangi byloje surinkti įrodymai tokios išvados niekaip nepatvirtina. Palūkanų mokėjimas pareiškėjos situacijoje yra apskritai neįmanomas. MGK 2022 m. spalio 3 d. sprendime neišsprendė esminio klausimo, dėl kurio nagrinėjamu atveju kilo ginčas tarp mokesčių mokėtojos ir mokesčių administratoriaus. MGK 2022 m. spalio 3 d. sprendime pasisakė tik dėl atleidimo nuo 50 proc. apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų, 12,51 Eur padidintų palūkanų ir 41,05 Eur palūkanų delspinigių, tačiau nepasisakė dėl to, ar pareiškėja yra ar nėra atleistina nuo pagal Sutartį toliau skaičiuojamų palūkanų. MGK, priimdama ginčijamą sprendimą, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, kadangi šiuo sprendimu ginčijamo VMI sprendimo argumentų, o kartu ir pareiškėjos reikalavimų dalis liko neišnagrinėta.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, siekia 800 Eur neatskaičius mokesčių, jokių kitų pajamų ji neturi ir negauna bei jokių kitų ekonominių veiklų šiuo metu nevykdo. Pareiškėja neturi kitų asmenų, kurie galėtų dengti šią nepriemokos sumą (palūkanas), kadangi jos turtas nuo 2021 m. vasario mėn. yra atskirtas nuo sutuoktinio turto. Be to, net ir pareiškėjos sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra tik minimalus, šeima augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Jokio kito nekilnojamojo turto, kurį šiuo metu galėtų papildomai realizuoti mokestinės paskolos sutarties palūkanoms padengti, mokesčių mokėtoja neturi, kadangi vienintelis jos turimas nekilnojamasis turtas yra jos gyvenamasis (individualus) namas bei su juo susijęs žemės sklypas, kuris kartu yra vienintelė mokesčių mokėtojos, jos sutuoktinio ir vaikų gyvenamoji vieta. Pareiškėjai iš jos gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų sumokėjus jai tenkančią būsto paskolos įmoką, t. y. 325 Eur, lieka gyvenimo išlaidoms dengti (ir nepilnamečių vaikų išlaikymui) tik daugiau nei 250 Eur, iš kurių objektyviai neįmanoma nei dengti Sutarties palūkanų, nei patenkinti esminių socialinių bei ekonominių pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų poreikių, įskaitant ir maisto poreikius. Tad net ir tuo atveju, jei mokama MGK nurodyta 50 proc., šioms gyvenimo išlaidoms ir vaikų poreikiams tenkinti lieka ~ 100 Eur piniginių lėšų suma, iš kurios bet kuriuo atveju neįmanoma tenkinti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenimo poreikių. Tai, kad šios aplinkybės nėra išnykusios ir objektyviai egzistuoja, patvirtina ne tik pareiškėjos prie skundo MGK pridėti įrodymai, bet jau po MGK posėdžio teikti prašymai bei įrodymai dėl Sutarties pratęsimo. VMI sprendimu mokesčių administratorius, atsisakydamas atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų ir skaičiuojamų Sutarties palūkanų, o kartu ir MGK, atleisdama pareiškėją tik nuo 50 proc. apskaičiuotų Sutarties palūkanų bei apskritai nepasisakydama dėl skaičiuojamų (į ateitį) Sutarties palūkanų, neteisingai, formaliai įvertino pareiškėjos padėtį, kuri šiai dienai yra išskirtinė dėl susiklosčiusios jos asmeninės socialinės, ekonominės ir finansinės situacijos.
5. Pareiškėjos atleidimas tik nuo 50 proc. jai pagal Sutartį apskaičiuotų palūkanų yra akivaizdžiai neproporcingas susiklosčiusiai situacijai ir iš esmės reiškia tai, kad pareiškėjai toliau nepaliekama galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu ir patenkinti savo bei savo nepilnamečių vaikų bazinius esminius poreikius, taip pat kad ją siekiama papildomai nubausti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. sausio 24 d. duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Vilniaus m., kur deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Pareiškėja 2021 metais gavo (deklaravo Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje) 29 773,04 Eur pajamų, iš jų: 3 723,04 Eur pajamos susijusios su darbo santykiais, 2 900 Eur automobilio pardavimo pajamos ir 23 150 Eur kito nei būstas nekilnojamojo turto pardavimo pajamos. Iš byloje pateiktos 2021 m. rugsėjo 24 d. darbo sutarties, matyti, kad pareiškėja priimta dirbti valytoja, o jos gaunamas darbo užmokestis siekia 800 Eur neatskaičius mokesčių. Pareiškėjos turtas pagal 2021 m. vasario 10 d. vedybų sutartį (povedybinę) yra atskirtas nuo sutuoktinio turto, taip pat kaip ir pareiškėjos prievolės, atsiradusios po šios sutarties sudarymo. Pareiškėja su sutuoktiniu augina 2 nepilnamečius vaikus. Atsakovo vertinimu, tai, jog pareiškėja gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, turi nekilnojamojo turto, neleidžia teigti, jog pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis yra beviltiška. Nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų reikalinga valstybės pagalba ar parama.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) atliko pareiškėjos operatyvų patikrinimą (operatyvaus patikrinimo pažyma (42.59Mr) FR1042-308), kurio metu patikrino pareiškėjos vykdomos veiklos teisėtumą, bankų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus ir gautų pajamų deklaravimą. Pagal atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. nuolat ir didelėmis sumomis į pareiškėjos sąskaitas buvo įnešami grynieji pinigai, iš viso 583 463 Eur. Pareiškėja raštu paaiškino, kad visi įnešti pinigai gautos pajamos už parduotas prekes – sauskelnes vykdant didmeninę prekybą ir prekybą internete. Nustatyta, kad veiklos vykdymo laikotarpiu pareiškėja iš viso gavo 597 568,70 Eur pajamų (su PVM). Nustatyta, kad veiklai vykdyti iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė per metus viršijo 14 000 Eur, todėl pareiškėja nuo 2018 m. balandžio 12 d. privalėjo skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM. Konstatuota, kad realiai parduotų prekių pardavimo PVM yra didesnis nei 100 306,88 Eur. Todėl pareiškėjai pasiūlyta per 5 dienas nuo operatyvaus patikrinimo pažymos gavimo dienos pateikti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608, toliau – ir PVM apyskaita) už 2018–2020 m., patikslinti 2018–2019 m. metines pajamų deklaracijas, deklaruojant visas sąnaudas ir gautas pajamas bei iki 2021 m. gegužės 1 d. deklaruoti 2020 m. gautas pajamas. Nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. kovo 10 d. pateikė PVM apyskaitas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. – 2020 m. gegužės mėn., kuriose deklaravo mokėtiną 100 307 Eur PVM sumą. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 23 d. pasirašė su VMI mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-65832 dėl 115 320,73 Eur (99 706 Eur PVM ir 15 614,73 Eur PVM delspinigių) sumos išdėstymo per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2026 m. spalio 25 d., palūkanas pradedant mokėti nuo 2021 m. lapkričio 25 d.
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėja 2022 m. sausio 31 d. pateikė VMI prašymą atleisti nuo palūkanų pagal Sutartį. VMI išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. sausio 3 d. pateiktą prašymą 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. (21.222) 500-45 dėl pareiškėjos atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų, kuriuo neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų 392,02 Eur palūkanų ir 0,72 Eur palūkanų delspinigių pagal 2021 m. gruodžio 23 d. Sutartį Nr. (23.24-08) 327-65832 mokėjimo. 2022 m. sausio 31 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėja neatitinka nė vienos iš sąlygų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, todėl negali būti atleista nuo palūkanų mokėjimo šiais pagrindais. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis nėra sunki, todėl jai netaikytinos MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.
10.3. Pareiškėja 2022 m. birželio 6 d. pateikė VMI pakartotinį ir papildomą prašymą atleisti pareiškėją nuo skaičiuojamų (esamų, buvusių ir būsimų) palūkanų pagal Sutartį. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pakartotinį prašymą, 2022 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. (21.222) 500-257 (VMI sprendimas), kuriuo neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų ir toliau skaičiuojamų palūkanų pagal Sutartį, 12,51 Eur padidintų palūkanų ir 41,05 Eur delspinigių pagal 2021 m. gruodžio 23 d. Sutartį Nr. (23.24-08) 327-65832 (Sutartis) mokėjimo. VMI sprendime konstatuota, kad pareiškėja neatitinka nė vienos iš sąlygų, įtvirtintų ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, todėl negali būti atleista nuo palūkanų mokėjimo šiais pagrindais. VMI sprendime nurodyta, kad pareiškėja nenurodė iš esmės naujų aplinkybių dėl atleidimo nuo palūkanų taikant MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. VMI sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis nėra tiek sunki, todėl jai netaikytinos MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Prievolės bankui, vaikų išlaikymas nėra vien pareiškėjos piniginės prievolės. Aplinkybė, kad pareiškėja įsipareigojo sumokėti Sutartyje išdėstytą mokestinę nepriemoką, nėra išskirtinė, leidžianti pareiškėją atleisti nuo pagrįstai apskaičiuotų palūkanų. VMI sprendime konstatuota, kad remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta išskirtinių aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl atleidimo nuo palūkanų.
10.4. Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK. MGK išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2022 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. S - 136 (7-112/2022) (MGK sprendimas) pakeitė VMI sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų, 12,51 Eur padidintų palūkanų ir 41,05 Eur palūkanų delspinigių pagal Sutartį mokėjimo.
11. Teismas, įvertinęs pateiktą į bylą informaciją, sutiko su MGK išvada, jog pareiškėja neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžtų kriterijų, kurie įgalina mokesčių mokėtojo socialinę / ekonominę padėtį pripažinti sunkia, dėl kurios pareiškėja galėtų būti atleista nuo palūkanų, padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių mokėjimo. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, nepateikė duomenų, kad ji priskirtina atitinkamai socialinei grupei ar kad jai reikalinga valstybės parama, 2021 metais yra gavusi su darbo santykiais susijusių pajamų (3 723,04 Eur), automobilio pardavimo (2 900 Eur) ir kitų pajamų (23 150 Eur). Pareiškėja gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, povedybinė sutartis sudaryta mokestinio patikrinimo metu, nurodomi nepilnamečiai turi abu tėvus. Taip pat teismas sutiko su atsakovu, jog, nors pareiškėja geranoriškai deklaravo mokėtiną GPM sumą, yra sudariusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo atleisti nuo GPM delspinigių sumokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, MGK sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog pareiškėja neįrodė egzistuojant teisinės sąlygos atleisti ją nuo apskaičiuotų ir toliau skaičiuojamų palūkanų, padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių pagal Sutartį šiuo pagrindu, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Pažymėtina, jog dar neapskaičiuotos palūkanos savo esme yra šiuo metu nekonkretizuotos ir kintamos, todėl laikytina, kad MGK sprendimo turinys yra aiškus dėl pareiškėjos atleidimo nuo 50 proc. jau apskaičiuotų palūkanų. Mokestinis ginčas galimas dėl konkretizuotų (paskaičiuotų) palūkanų, kadangi nesant konkretizuotų palūkanų ar susijusių mokėjimų dydžio, neįmanomas būtų pareiškėjos padėties sunkumo ekonomine ar socialine prasme įvertinimas. Tokia išvada darytina iš lingvistinio ir sisteminio teisės akto aiškinimo (MAĮ 88 straipsnio 6 dalies ir mokestinių ginčų sampratos, pagal kurią mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 22 d.).
13. Vertintina, jog Sutartimi dėl 115 320,73 Eur (99 706 Eur PVM ir 15 614,73 Eur PVM delspinigių) sumos išdėstytos per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2026 m. spalio 25 d., todėl pareiškėjos sudėtinga materialinė padėtis gali pasikeisti, kartu jos negalima įvertinti į ateitį. Taip pat sutiktina su VMI atsiliepime išdėstytais argumentais, jog dar didesnis pareiškėjos atleidimas (daugiau nei MGK atleido) yra netikslingas, nes nebus pasiekti tikslai, kurių siekiama mokant palūkanas Sutarties pagrindu. Be to, pareiškėjai neužkertamas kelias teikti prašymą pakartotiniam situacijos įvertinimui, kaip ir buvo šios administracinės procedūros pagal 2022 m. birželio 6 d. prašymą atveju. Atitinkamai iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja aktyviai naudojasi mokesčių mokėtojos teisėmis ir bendrauja su mokesčių administratoriumi (mokesčių administratoriui pateikti 2022 m. rugsėjo 2 d. ir 2022 m. spalio 3 d. prašymai dėl Sutarties pakeitimo). Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktas aritmetinis jos gaunamų pajamų ir šeimos išlaidų paskaičiavimas, neįvertinant kitų mokesčių administratoriaus tinkamai nustatytų ir su pareiškėjos ekonomine ir socialine padėtimi susijusių reikšmingų aplinkybių, nėra teisinis pagrindas daugiau nei 50 proc. atleisti ją nuo apskaičiuotų palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių pagal Sutartį mokėjimo.
14. Įvertinęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus, skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą ir reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad MGK sprendime bei VMI sprendime pateikta informacija atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvadomis, taip pat konstatavo, kad nenustatė, jog atsakovas būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų. Teismo vertinimu, skundžiami sprendimai yra aiškūs, motyvuoti, pagrįsti ir suprantami. Motyvų išdėstymas yra pakankamas, aiškus ir adekvatus. Taigi MGK ir VMI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl jie paliktini nepakeisti, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas.
15. Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti MGK sprendimą ir VMI sprendimo dalį netenkintas, todėl netenkintas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas perduoti MGK iš naujo nagrinėti mokestinio ginčo dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo atleisti ją nuo toliau skaičiuojamų palūkanų.
III.
16. Pareiškėja O. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti MGK sprendimą bei VMI sprendimo dalį dėl pareiškėjos atleidimo nuo apskaičiuotų palūkanų pagal Sutartį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atleisti pareiškėją nuo visų apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį, 12,51 Eur padidintų palūkanų ir 41,05 palūkanų delspinigių pagal Sutartį mokėjimo; 2) perduoti MGK iš naujo nagrinėti mokestinio ginčo dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo atleisti ją nuo toliau skaičiuojamų palūkanų pagal Sutartį. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais grindė skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais pareiškėjai galėtų būti taikomas atleidimas nuo visos mokėtinų palūkanų sumos. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ji turėjo būti atleista nuo visų – esamų, buvusių ir būsimų Sutarties palūkanų, o ne tik nuo konkrečių jau apskaičiuotų palūkanų sumų.
18. Pareiškėja mano, kad teismas negalėjo vertinti institucijų priimtų sprendimų kaip teisėtų ir pagrįstų vien jau procesiniu aspektu, nes jais nebuvo išspręsti visi pareiškėjos skundo reikalavimai ir atsakyta į jų esmę, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatos, taikomos VMI kaip mokesčių administratoriui ir viešojo administravimo subjektui, ir MAĮ 148 straipsnio 2 dalies nuostatos, taikomos MGK, kaip mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai.
19. Pareiškėjos vertinimu, teismas, konstatuodamas, jog pareiškėja neturėjo teisės teikti prašymo dėl atleidimo nuo visų jai toliau skaičiuojamų mokestinės paskolos sutarties palūkanų, nenurodydama jų konkrečios sumos, o VMI ir MGK neprivalėjo tokio prašymo nagrinėti ir dėl jo pasisakyti, padarė šiurkščią bei akivaizdžią teisės taikymo klaidą, sudarančią pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 86 str. 1–3 dalys) ir kartu ginčijamus VMI ir MGK sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas neteisingai (klaidingai) nurodė kokio mokesčio nepriemoką turėjo pareiškėja (nuo kurios buvo skaičiuojamos mokestinės paskolos palūkanos). Teismo sprendime minima GPM (gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka), nors tokios nepriemokos pareiškėja niekada neturėjo ir neturi, mokestinės paskolos sutartis, dėl kurios palūkanų ir kilo mokestinis ginčas, yra sudaryta dėl PVM nepriemokos.
Atsiliepimas
21. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
22. VMI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo analogiškus argumentus, kurie buvo teikti atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme.
23. VMI papildomai nurodo, kad MGK atleido pareiškėją nuo 50 proc. palūkanų mokėjimo. Dar didesnis pareiškėjos atleidimas yra netikslingas, nes nebus pasiekti tikslai, kurių siekiama mokant palūkanas Sutarties pagrindu. Nei MAĮ 100 straipsnis, nei VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumato galimybės atleisti nuo dar neapskaičiuotų (būsimų) delspinigių. VMI vertinimu, pareiškėja nepagrįstai plečiamai aiškina atleidimo nuo palūkanų tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl VMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dėl O. E. atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų Nr. (21.222)500-257 teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 23 d. pasirašė su VMI mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-65832 dėl 115 320,73 Eur (99 706 Eur PVM ir 15 614,73 Eur PVM delspinigių) sumos išdėstymo per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2026 m. spalio 25 d., palūkanas pradedant mokėti nuo 2021 m. lapkričio 25 d.
26. Pareiškėja 2022 m. birželio 6 d. pateikė VMI prašymą atleisti ją nuo skaičiuojamų (esamų, buvusių ir būsimų) palūkanų pagal Sutartį. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad jos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki.
28. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. S - 136 (7-112/2022) pakeitė VMI sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų, 12,51 Eur padidintų palūkanų ir 41,05 Eur palūkanų delspinigių pagal Sutartį mokėjimo.
29. Pareiškėja, įvertinus jos skundo pagrindą ir dalyką, ginčija tik VMI ir MGK sprendimų dalis, kuriomis ji nebuvo atleista nuo 50 proc. 1 534,10 Eur palūkanų ir toliau skaičiuojamų palūkanų pagal Sutartį, taip pat nuo 12,51 Eur padidintų palūkanų ir nuo 41,05 Eur palūkanų delspinigių.
30. MAĮ 88 straipsnio 5 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2695 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.) buvo nustatyta, jog už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Jeigu kitas palūkanų dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.
31. Šio Įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies. Šiam atleidimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 100 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo delspinigių tvarką (MAĮ 88 str. 6 d.).
32. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 3) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 4) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims (MAĮ 100 str. 1 d.).
33. Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (MAĮ 113 str. 1 d. 3 p.).
34. Atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (MAĮ 141 straipsnio 1 dalis).
35. Kaip matyti iš pareiškėjos 2022 m. birželio 6 d. prašymo turinio, jame nėra nurodytos aplinkybės dėl jos atleidimo nuo palūkanų mokėjimo pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Pareiškėja minėtą prašymą grindė tik tuo, kad jos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai vertino ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tik MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų aspektu.
37. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų minėtas mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes.
38. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto atleidimo nuo delspinigių pagrindas (iki 2019 m. sausio 1 d. šis pagrindas buvo įtvirtintas MAĮ 100 str. 1 d. 3 p.) neatsiejamas nuo Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos taisyklės (netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama). Pagal šią taisyklę mokesčių mokėtojas, prašantis atleisti nuo delspinigių, turi teikti faktinius duomenis, įrodančius, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Kitaip mokesčių administratoriui suteikta teisė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių negalėtų ir neturėtų būti realizuota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-511-556/2021).
39. Pareiškėja kartu su prašymu atleisti ją nuo palūkanų nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jai reikalinga valstybės parama, ar tokia parama jai buvo teikiama, todėl atleisti pareiškėją nuo palūkanų, padidintų palūkanų bei delspinigių, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu nėra pagrindo.
40. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (MAĮ 88 str. 1 d.). Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (MAĮ 88 str. 2 d.).
41. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, vien Sutarties sudarymo faktas patvirtina tai, kad mokesčių administratorius, išdėstydamas mokestinės nepriemokos sumokėjimą, užtikrino, jog pareiškėjos finansinė būklė netaptų kritine ir ji turėtų galimybę vykdyti kitus savo finansinius įsipareigojimus.
42. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, sutiko su operatyvaus patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, iš karto po operatyvaus patikrinimo pateikė PVM apyskaitas, nevengė mokestinės prievolės, siekdama atsiskaityti su biudžetu, pasirašė su VMI Sutartį, augina du nepilnamečius vaikus nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėja galėtų būti atleista nuo palūkanų, padidintų palūkanų ir delspinigių mokėjimo, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VMI sprendime nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjos 2021 metais gautų pajamų, jos turtinę bei šeimyninę padėtį, sprendžia, jog nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) palūkanų, padidintų palūkanų bei palūkanų delspinigių mokėjimo, todėl VMI sprendimas, kuriuo šis prašymas buvo atmestas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti nėra pagrindo.
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
45. Nagrinėjamu atveju, administracinis ginčas iš esmės yra kilęs dėl VMI sprendimo, o ne MGK komisijos sprendimo. Įvertinus VMI sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, perduoti skundą pakartotinai nagrinėti MGK nėra pagrindo.
46. VMI sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad nuspręsta pareiškėjos neatleisti nuo apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų ir toliau skaičiuojamų palūkanų pagal Sutartį, taip pat nuo 12,51 Eur padidintų palūkanų ir nuo 41,05 Eur delspinigių. Dėl to, pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog mokesčių administratorius nepilnai išnagrinėjo jos prašymą, t. y. nesprendė dėl atleidimo nuo toliau skaičiuotinų palūkanų.
47. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai dėl gyventojų pajamų mokesčio bei šio mokesčio delspinigių mokėjimo nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl pašalinami.
48. MGK sprendimo dalis atleisti nuo 50 proc. apskaičiuotų 1 534,10 Eur palūkanų, 12,51 Eur padidintų palūkanų ir 41,05 Eur palūkanų delspinigių pagal Sutartį mokėjimo nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.
49. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo palūkanų, tačiau MGK sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją atleisti nuo dalies palūkanų, padidintų palūkanų bei palūkanų delspinigių, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo ribas bei vadovaujantis 144 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nėra vertinama ir paliekama nepakeista.
50. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, sprendžia, jog naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.