- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- II-263-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00927-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., A. T.
- Pareiškėjas
- J. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo ir bylos grąžinimo tyrimui atlikti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta V. M. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2018 m. kovo 16 d., apie 17.05 val., Vilniuje, Antakalnio g. 59, vairuodamas automobilį „Volkswagen Polo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), galimai buvo neatsargus, važiuodamas atbulas nedavė kelio paskui važiuojančiam ir sustojusiam automobiliui „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su juo susidūrė ir abi transporto priemones apgadino ir taip pažeidė KET 9 ir 114 punktų reikalavimus.
Nutarimas motyvuojamas tuo, jog abiejų vairuotojų parodymai yra prieštaringi, prieštaravimai yra esminiai, jų pašalinti medžiagoje surinktų duomenų visetu nėra galimybės, o objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, nėra. Be to, nurodoma, kad institucija neturi pagrindo kurio nors vieno vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingesnius. Institucijos manymu, byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iš vairuotojų pažeidė KET reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. T. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti.
Skunde nurodoma, kad tyrimo metu atlikta tik vienos šalies papildoma apklausa, kita šalis nebuvo iškviesta arba informuota apie įvykio tyrimo eigą, nebuvo imtasi reikalingų veiksmų ir priemonių, reikalingų avarijos kaltininkui nustatyti. Pareiškėja nurodo, jog nutarime nurodomas neteisingas eismo įvykio laikas – 17.05 val. Jos teigimu, pareiškime ji rašė, kad įvykis įvyko apie 16.40 val., o ji 16.42 val. pirmą kartą skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė, kad jos automobiliui stovint, į priekinį bamperį atsitrenkė atbulai važiavęs „Volkswagen Polo“ automobilis. Pareiškėja nurodo, kad įrašas apie šį skambutį yra jos telefono nuotraukoje. Toliau pareiškėja nurodo, jog minėto skambučio metu operatorė paklausė, ar kaltininkas nepasišalino iš eismo įvykio vietos, o jai atsakius, jog ne, operatorė pranešė, kad policija nevažiuos ir, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. Pareiškėjos teigimu, mašinas iš eismo įvykio vietos jie patraukė, nes jos trukdė išvažiuoti kitiems. Pildydama deklaraciją ji pažymėjo, jog A transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Polo“ važiavo atbulai ir atitrenkė į jos stovėjusio automobilio „Peugeot 208“ priekinį bamperį, bet per klaidą ji pasirašė deklaracijos B pusės gale, kad yra atsakinga už žalą. Pareiškėjos teigimu, pamatęs jos klaidą, automobilio „Volkswagen Polo“ vairuotojas V. M. nepasirašė ir pareiškė, kad ji jau pasirašė, jog tai ji yra kaltininkė, kardinaliai pakeisdamas nuomonę apie eismo įvykį. Pamačiusi, kad savo deklaracijoje jis pateikė neteisingą informaciją (pažymėjo, kad jis stovėjo) ir nesutinka, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas, ji antrą kartą paskambino telefonu 112 (laikas 17.04 val.) ir iškvietė policiją, kad ji surašytų protokolą ir užregistruotų įvykį. Atvykus policijos pareigūnams V. M. išdėstė savo šio eismo įvykio versiją, iš pradžių kategoriškai neigdamas, kad važiavo atbulas, tačiau, kai policininkas, bekalbėdamas su juo, netikėtai paklausė, kiek jis važiavo atbulas, V. M. atsakė, neva pusę sekundės. Nuo to laiko jo parodymai pasikeitė ir jis jau teigė, kad vis dėlto važiavo atbulas, bet tik 20-30 cm ir sustojo. Tuo tarpu ji savo įvykių versijos nekeitė, tą patį pranešė ir pirmą kartą paskambinusi telefonu 112 ir pildydama deklaraciją. Pareiškėja taip pat nurodo, kad priėmę eismo įvykio dalyvių pareiškimus ir surašę protokolą, policijos pareigūnai liepė pranešti apie įvykį draudimo bendrovėms ir pasakyti, kad įvykį tiria policija, kaltininkas kol kas nenustatytas, išvadas praneš vėliau. Dar pridūrė, kad deklaracijos yra negaliojančios, kadangi buvo iškviesta policija. Pareiškėjos teigimu, ji viską padarė taip, kaip liepė policijos pareigūnai, tuo tarpu iš draudimo bendrovės ji sužinojo, kad V. M. jau užregistravo žalą ir reikalauja išmokėti draudimo išmoką, pateikė negaliojančią deklaraciją, neinformavo draudimo bendrovės, kad buvo iškviesta policija ir neminėjo, kad vyksta tyrimas. Pareiškėja prašo ištirti abiejų eismo dalyvių telefonų išklotines, pasiklausyti aprašyto laikotarpio pokalbių su Bendruoju pagalbos centru, patikrinti abiejų dalyvių parodymų teisingumą poligrafu ir atlikti kitus veiksmus, padėsiančius nustatyti avarijos kaltininką (b. l. 2-7).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. T. atsiliepimu prašo pareiškėjos J. T. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog gatvė vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, iš eismo įvykio vietos schemos nustatyti automobilių susidūrimo mechanizmo neįmanoma, eismo įvykio liudytojų nebuvo, abiejų vairuotojų parodymai yra prieštaringi ir prieštaravimai yra esminiai, jų pašalinti medžiagoje surinktų duomenų pagrindu nebuvo galimybės. Nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, institucija neturėjo pagrindo kurio nors vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingesnius. Byloje nepakako duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iš vairuotojų pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Institucija taip pat pažymėjo, jog skundžiamame nutarime nurodomas tik apytikslis eismo įvykio laikas, be to, ši aplinkybė neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui. Institucijos nuomone, pareiškėjos skunde pateikta detalesnė eismo įvykio schema negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, tai yra subjektyvi suinteresuoto bylos baigtimi asmens nuomonė. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nei J. T., nei V. M., teikdami policijai paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes, nenurodė fakto, kad J. T. per klaidą deklaracijoje pasirašė kaip atsakingas už žalą asmuo, todėl tai kelia abejonių dėl abiejų vairuotojų duotų parodymų objektyvumo (b. l. 1-2).
Šalies argumentai
Pareiškėja J. T. bei Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir gražinti bylą tirti. Suinteresuoti asmenys V. M. bei A. T. tam neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas. Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai tyrimui atlikti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti pirminių įrodymų – dviejų eismo įvykio dalyvių – nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surankant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinio nusižengimo teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo teisena V. M. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį buvo nutraukta pernelyg skubotai, nesiėmus visų įstatyme numatytų priemonių tinkamai atlikti galimo pažeidimo aplinkybių tyrimą ir nustatyti šioje konkrečioje situacijoje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
Iš skundo medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. T. (toliau – ir pareigūnas) 2018 m. kovo 20 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius V. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties. Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jį motyvavo vien tuo, jog abiejų vairuotojų parodymai yra prieštaringi, prieštaravimai yra esminiai, jų pašalinti medžiagoje surinktų duomenų visuma nėra galimybės, o objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, nėra. Taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo kurio nors vieno vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingesnius, be to, byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iš vairuotojų pažeidė KET reikalavimus. Atliekant tyrimą J. T. ir V. M. 2018 m. kovo 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 14, 20), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. 2018 m. kovo 16 d. surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 10), sudarė eismo įvykio vietos schemą (b. l. 12). Iš esmės vadovaujantis vien šiais pačioje įvykio vietoje gautais duomenimis bei V. M. neva vykusios apklausos metu duotais parodymais (taip nurodoma skundžiamame nutarime), skubotai, skubotai, praėjus tik kelioms dienoms po eismo įvykio, t. y. 2018 m. kovo 20 d., buvo konstatuota, kad V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties. Nepaisydamas to, jog eismo įvykio aplinkybės nebuvo aiškios, pareigūnas iki bylos nagrinėjimo neatliko jokių tyrimo veiksmų ir padarė skubotas bei nemotyvuotas išvadas.
Visgi pažymėtina, kad pradėjus administracinio nusižengimo tyrimą, ANK 417 straipsnio 8 dalies taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai, tiesiog apsiribota deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad tarp abiejų vairuotojų parodymų yra esminių prieštaravimų, kurių pašalinti nėra galimybės, be to, nėra objektyvių parodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors vairuotojo kaltę bei nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iš vairuotojų pažeidė KET reikalavimus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareigūnas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi tik pačių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais ir vyriausiojo patrulio D. P. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nerinko ir negretino kitų bylos duomenų su šių asmenų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, o tai lėmė, kad nutarime padaryta išvada dėl V. M. kaltės nebuvimo iš esmės nėra motyvuota. Pareigūnas skundžiamame nutarime nurodytą išvadą padarė nepatikrinęs nei administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. nurodytų konkrečių faktinių aplinkybių bei pateiktų faktinių duomenų, papildomai neapklausęs J. T., neatlikęs kitų žemiau nurodytų įstatymo numatytų veiksmų. Teismo vertinimu, pareigūnas, atlikdamas tyrimą ir priimdamas tik paviršutiniškai motyvuotą nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai.
Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėja J. T., kuri pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį, 2018 m. kovo 16 d. parašė rašytinį paaiškinimą (b. l. 20), jame nurodydama, jos manymu, tyrimui reikšmingas aplinkybes. Visgi tyrimo metu ji nebuvo detaliau apklausta apie įvykio aplinkybes, o, kaip jau buvo minėta, priimant skundžiamą nutarimą buvo apsiribota tik jau minėtu jos rašytiniu paaiškinimu. Pažymėtina, jog pakankamai teisinių žinių neturintys asmenys, nurodydami įvykio aplinkybes ir patys išdėstydami jas raštu, gali nenurodyti kai kurių tyrimui reikšmingų aplinkybių, nesuprasdami, kokią teisinę reikšmę gali turėti kiekviena įvykio aplinkybė, kuri pačiam asmeniui gali pasirodyti nesvarbi. Dėl šios priežasties tyrimo metu labai svarbu, kad įvykio dalyvius apklaustų reikiamą išsilavinimą bei patirtį turintys pareigūnai, kurie galėtų užfiksuoti visas tiriamam įvykiui reikšmingas detales. Įgyvendindamas ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tyrimą atlikęs pareigūnas, įvertinęs tai, kad eismo įvykio dalyviai pateikia skirtingas eismo įvykio kilimo versijas, turėjo pareigą išsamiai ir nuosekliai apklausti ir pareiškėją J. T., tačiau šios pareigos neįvykdė. Dėl šios priežasties teismas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime nurodytus teiginius apie tai, kad J. T. paaiškinime nenurodė apie tai, jog per klaidą deklaracijoje pasirašė kaip asmuo, atsakingas už padarytą žalą ir todėl jos parodymai kelia abejonių dėl objektyvumo, laiko nepagrįstais. Teismas atkreipia nutarimą priėmusios institucijos dėmesį, jog pareiškėjai J. T. nebuvo sudaryta galimybė būti apklausiamai tyrimą atlikusio pareigūno ir duoti visus su nagrinėjamu įvykiu susijusius paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. T. savo 2018 m. kovo 16 d. rašytiniame paaiškinime nenurodė ir kitų aplinkybių, kurias ji nurodė savo skunde, pvz., to, kad Bendrajam pagalbos centrui ji skambino dėl to paties įvykio du kartus, visgi tokia aplinkybė pati savaime (jos nepatikrinus) nereiškia, jog jos paaiškinimai nėra objektyvūs. Kaip jau buvo minėta, rašydama rašytinį paaiškinimą, J. T. dėl patirties ir teisinių žinių stokos, o taip pat ir dėl galimo streso, kuris kilo dėl eismo įvykio, galėjo nesuprasti kai kurių aplinkybių reikšmės ir nesąmoningai jų nenurodyti. Dėl šios priežasties pareigūnas privalėjo išsamiai apklausti J. T., tačiau to nepadarė.
Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atvykęs V. M. davė nutarime nurodomus paaiškinimus (b. l. 4), visgi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. M. iš tiesų būtų buvęs apklaustas kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir būtų davęs skundžiamame nutarime nurodytus paaiškinimus bei patvirtinęs savo parašu jų teisingumą. Net ir darant prielaidą, jog V. M. iš tiesų buvo apklaustas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, ši aplinkybė kelia rimtų abejonių atlikto tyrimo objektyvumu, kadangi nesant V. M. parašu patvirtintų jo duotų parodymų, visada kyla tam tikra rizika, jog pareigūnas, perteikdamas asmens paaiškinimus, juos gali atkartoti ne autentiškai, o savaip subjektyviai interpretuodamas. Dėl šios priežasties pareigūnas, įgyvendindamas ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, be kita ko, privalėjo imtis priemonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. būtų tinkamai apklaustas ir būtų tinkamai apklausos protokole įforminti jo apklausos rezultatai. Visgi, tyrimo metu to padaryta nebuvo.
Trečia, darant prielaidą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. bylos nagrinėjimo metu iš tiesų davė skundžiamame nutarime nurodytus paaiškinimus apie tai, kad „eismo įvykio vietoje kito automobilio vairuotoja pradžioje pripažino kaltę ir net užpildė eismo įvykio deklaraciją, bet kažkam paskambinusi savo nuomonę pakeitė ir kaltę pradėjo neigti“, visgi pareigūnas nesiėmė jokių priemonių šiems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiams patikrinti, t. y. neapklausė J. T. apie jos naudojamus mobiliojo ryšio telefono numerius ir apie įvykio metu galimus jos skambučius kitiems asmenims; neapklausė asmenų, kuriems aktualiu metu galimai skambino J. T., apie skambučių turinį; nesikreipė į mobiliojo ryšio operatorius ir nesiėmė priemonių aiškintis, ar J. T. vardu yra registruotų mobiliojo ryšio telefonų numerių; taip pat nesiėmė priemonių ir nesikreipė į mobiliojo ryšio operatorius su prašymais pateikti aktualaus laikotarpio įeinančių bei išeinančių skambučių išklotines. Teismo vertinimu, pareigūnas privalėjo atlikti visus šiuos veiksmus ir patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, tačiau to jis nepadarė ir taip nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų.
Ketvirta, skundžiamame nutarime tik deklaratyviai nurodoma, jog byloje esančiais duomenimis nepavyko pašalinti esminių prieštaravimų, atsiradusių tarp eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, visgi toks nutarimo teiginys nėra visiškai motyvuotas. ANK 593 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sąrašas veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti akistatas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, esant esminiams prieštaravimams tarp asmenų parodymų, šį veiksmą tyrimą atlikęs pareigūnas turėjo ne teisę, o pareigą atlikti, visgi to jis nepadarė ir nerodė jokių pastangų pašalinti prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų. Teismo vertinimu, šis tyrimo veiksmas nagrinėjamos situacijos kontekste yra labai svarbus, kadangi nagrinėjamų bylų praktika rodo, jog rengiamų akistatų metu tarp asmenų parodymų kilę prieštaravimai neretai yra pašalinami.
Penkta, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog ji Bendrajam pagalbos centrui dėl aktualaus įvykio skambino du kartus. Iš jos skunde išdėstytų aplinkybių matyti, jog pirmą kartą Bendrajam pagalbos centrui ji skambino apie 16.42 val. ir pranešė, kad jos automobiliui stovint, į priekinį bamperį atsitrenkė atbulai važiavęs automobilis „Volkswagen Polo“. Pareiškėjos teigimu, šio skambučio metu operatorė paklausė, ar kaltininkas nepasišalino iš įvykio vietos, o jai atsakius, jog ne, operatorė pasakė, kad policija nevažiuos ir reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. Iš pareiškėjos skunde nurodytų teiginių matyti, jog antrą kartą Bendrajam pagalbos centrui ji skambino apie 17.04 val. ir iškvietė policijos pareigūnus, kad šie surašytų protokolą ir užregistruotų įvykį. Visgi pareigūnas nesiėmė jokių priemonių apklausti J. T. ir gauti tokius jos paaiškinimus anksčiau, dėl to toks pareigūno elgesys lėmė ir tai, kad byloje nėra išreikalauti su tiriamu įvykių susiję garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos įvykių registro išrašai apie pranešimų laiką bei turinį, kurie leistų patikrinti pareiškėjos parodymų patikimumą ir jos nurodytas faktines įvykio aplinkybes bei nustatyti, ar jos pozicija nuo pat eismo įvykio kilimo iš tiesų buvo nuosekli, kaip skunde nurodo pati pareiškėja.
Šešta, tyrimo metu liudytojais nebuvo apklausti į eismo įvykio vietą vykę pareigūnai, kurie įvykio vietoje išklausė įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų. Kaip jau buvo minėta, buvo apsiribota tik vyriausiojo patrulio D. P. 2018 m. kovo 16 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos tik gana lakoniškos eismo įvykio dalyvių nurodytos įvykio aplinkybės. Tuo tarpu iš pareiškėjos J. T. skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui davė nenuoseklius paaiškinimus (t. y. pirmiausia neigė, jog važiavo atbulas, po to į pareigūno klausimą atsakė, kad atbulas važiavo neva pusę sekundės). Siekiant išsamiai ištirti visas su nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes, būtina nustatyti pareigūnus, vykusius pagal iškvietimą į įvykio vietą bei išklausiusius eismo įvykio dalyvių žodinius paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes bei juos apklausti įstatyme nustatyta tvarka parodymus fiksuojant apklausos protokoluose. Nagrinėjamu atveju pareigūnas nesiėmė šių veiksmų ir neapklausė nurodytų asmenių liudytojais.
Septinta, kartu su skundu pareiškėja J. T. pateikė teismui ranka braižytą eismo įvykio schemą, kuri, pasak jos, detaliau atskleidžia automobilių susidūrimo mechanizmą. Nors Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime nurodoma, jog tokia eismo įvykio schema negali būti vertinama kaip neginčytinas įrodymas, visgi teismas pažymi, jog tokia schema turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, sugretinus visus bylos duomenis ir nurodant pagrįstus motyvus, kodėl vieni ar kiti byloje esantys duomenys nelaikytini patikimais įrodymais. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog nurodytą schemą nubraižė pati pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog tai yra tik subjektyvi jos, kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens nuomonės (kaip tai nurodoma atsiliepime). Pažymėtina, kad ši schema turėtų būti gretinama su negaliojančioje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta schema, pagal šią schemą turėtų būti apklausti tiek J. T., tiek ir V. M., ir gretinant šiuos įrodymus turėtų būti sprendžiama dėl vieno ar kito asmens parodymų patikimumo.
Aštunta, siekiant patikrinti J. T. skunde nurodytas aplinkybes, būtina išsireikalauti eismo įvykio deklaraciją, kurią, pasak pareiškėjos, ji pildė įvykus eismo įvykiui ir kurioje ji klaidingai pasirašė kaip asmuo, atsakingas už žalą. Be to, būtina patikrinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl to, ar tikrai administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. draudimo bendrovei pateikė negaliojančią deklaraciją, kadangi tokios aplinkybės yra svarbios siekiant nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiekia bet kokiais būdais (tame tarpe ir duodamas faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančius parodymus) gauti iš draudimo bendrovės draudimo išmoką.
Devinta, pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, be kita ko, padarė išvadą, jog byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iš vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismo vertinimu, tokia pareigūno išvada visiškai nėra motyvuota, netgi nėra logiška, nes nė vienas iš eismo įvykio dalyvių neneigia, kad kilo eismo įvykis, tačiau kiekvienas neigia savo kaltę dėl šio įvykio. Todėl akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko dėl kažkurio iš asmens padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo kilti dėl trečiojo asmens kaltės, be to, nėra aplinkybių, leidžiančių šį eismo įvykį vertinti kaip kazusą). Tokia situacija įpareigoja Institucijos pareigūną priimti procesinį sprendimą dėl vieno, ar kito eismo įvykio dalyvio kaltės.
Dešimta pažymėtina, kad Institucijos atsiliepime tik deklaratyviai nurodoma, kad eismo įvykio vieta nefilmuojama, kadangi jokių tokį Institucijos atsiliepimo argumentą patvirtinančių užklausų byloje nėra.
Teismo nuomone, pareigūnas, atlikęs tyrimą, turėjo išnaudoti įstatyme numatytas galimybes, kuriomis remiantis būtų galima pagrįstai įsitikinti, ar iš tiesų administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties. Pažymėtina, jog skundą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju tyrimą neišsamiai atlikusią ir 2018 m. kovo 20 d. nutarimą priėmusią instituciją. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skundu prašo atlikti jos nurodomus tyrimo veiksmus, padėsiančius, jos manymu, nustatyti eismo įvykio kaltininką. Kaip jau buvo minėta, teismo aktyvumas pasireiškia bylose kylančių neaiškumų pašalinimu sprendžiant asmens kaltės klausimą, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimui iš esmės gali būti renkami papildomi duomenys, tačiau teismas nėra įpareigotas atlikti išsamaus tyrimo, kas pagal kompetenciją priklauso kitai institucijai. Juo labiau, kad šiuo atveju tikrinamas tik nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagrįstumas ir teisėtumas. Teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti atsakingos institucijos nuo pareigos atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą, surašyti apklausų protokolus, išreikalauti būtinus duomenis, garso įrašus ir kt. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje būtina atlikti išsamų didelės apimties tyrimą, surinkti daugiau duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar padarytas administracinis nusižengimas ir esant būtinybei surašyti motyvuotą procesinį sprendimą.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu, atitinkamai ir teisėtu, kadangi tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o nutarimas iš esmės nemotyvuotas. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą, tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, 645 ir 646 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos J. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.