- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-26-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03760-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 362,03 Eur skolą, 1 611,96 Eur palūkanas, 5,08 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 procentų dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (362,03 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo M. D. ieškovei UAB ,,Gelvora“ priteisė 362,03 Eur skolą, 36,20 Eur palūkanas, 5,08 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 75 procentų metines palūkanas už skolos sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 9,05 Eur (devynių eurų 5 centų) žyminį mokestį, likusią ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5,08 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas, kadangi remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.
Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo 1 611,96 Eur palūkanos gali būti priteistos tik už laikotarpį iki sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo. Iš tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2011 m. spalio 4 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo dienos. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl teismas padarė išvadą, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Spręsdamas dėl procesinių palūkanų dydžio teismas nurodė, kad kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 75 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, o reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – tenkintinas iš dalies, t. y. šias palūkanas priteisiant nuo priteistų 36,20 Eur palūkanų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliantas UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių dalį, kuria nepriteista 1 575,76 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir priteisti iš atsakovo 1 575,76 Eur dydžio palūkanas, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti dalį palūkanų, t. y. 1 575,76 Eur, laikydamas jas mokėjimo palūkanomis, kurios buvo apskaičiuotos jau po sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo. Apeliantas nurodė, kad po sutarties nutraukimo prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal sutarties 7.1. punktą (kurių dydis sutapo su mokėjimo palūkanų dydžiu) iš atsakovo, o ne mokėjimo (pelno) palūkanas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
Aplinkybė, kad apeliantas į teismą kreipėsi 2020 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui Be to, pozicijos, kad tai nėra pagrindas mažinti priteisiamų palūkanų sumą, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas.
2021 m. sausio 12 d. teisme gautas atsisakymas nuo apeliacinio skundo, kuriuo UAB „Gelvora“ prašo apeliacinio skundo atsisakymą priimti ir apeliacinį procesą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta apelianto teisė atsisakyti paduoto apeliacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto apeliacinio proceso. Apeliacinio skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 308 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, 2021 m. sausio 11 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 28 d.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės (apeliantės) pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo buvo pateiktas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Įvertinęs pateiktą prašymą teismas konstatuoja, kad apeliantės (ieškovės) pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo paduotas proceso įstatyme nustatyta tvarka (CPK 308 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinio skundo atsisakymu būtų pažeistos dalyvaujančių byloje asmenų teisės ar viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis), apeliantei išaiškinant, kad apeliacinį skundą atsisakęs asmuo jį pakartotinai paduoti neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
Ieškovei atsisakius apeliacinio skundo, grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 35,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Tenkinus pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo, atšauktinas 2021 m. sausio 28 d. paskirtas teismo posėdis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 302 straipsniu, 308 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Priimti ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8864-1051/2020, atsisakymą ir apeliacinį procesą nutraukti.
Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 35,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 24 d., mokėjimo nurodymo (duomenys neskelbtini). Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Atšaukti 2021 m. sausio 28 d. paskirtą teismo posėdį.
Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.